- Kitos reikšmės – Bajorėliai.
| Bajoraliai | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Bajoraliai | ||||||
| 56°03′40″š. pl. 21°28′48″r. ilg. / 56.061°š. pl. 21.480°r. ilg. | ||||||
| Apskritis | Klaipėdos apskritis | |||||
| Savivaldybė | Kretingos rajono savivaldybė | |||||
| Seniūnija | Imbarės seniūnija | |||||
| Gyventojai | 25 | |||||
| ||||||
Bajoraliai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės teritorijos šiaurės rytinėje dalyje, 5 km į vakarus nuo Salantų, prie kelio 2305 Salantai–Grūšlaukė–Benaičiai .
Kaimui priklauso 334,04 ha žemės. Jame veikia trys vėjo jėgainės (pastatytos 2002-2010 m.), uždaroji akcinė bendrovė „Salsė“ (nuo 2014 m.).
Kultūros paveldas:
Etimologija
Yra dvi vietovardžio kilmės versijos:
- Pavadinimas kilo iš asmenvardžio Bajoras žemaičių tarmės mažybinės formos daugiskaitos.
- Pasakojama, kad baudžiavos laikais į Palangos dvarą pro kaimą važiavusi nėščia bajorė, kuri pakeliui pradėjusi gimdyti. Jai į pagalbą atskubėjus vietinėms moterims bajorė sėkmingai pagimdė, o atsidėkodama kaimą pavadino Bajorėliais (tarmiškai – Bajoraliais) ir atleidusi nuo mokesčių.
Rašytiniuose šaltiniuose vietovardis rašomas lenk. Bajorale, Bajorele, vok. Baiorele, liet. Bajorėliai, Bajoraliai, žem. Bajuoralē, rus. Баіореле, Баіорелѣ, Баіорели, Байораляй. Vietiniai žemaičiai kaimą vadina žem. Bajuoralē.
Vietovardžio forma Bajorėliai sutinkama daugumoje rašytinių šaltinių. Tuo tarpu šiuo metu naudojamas tarmiškas vietovardžio variantas Bajoraliai, sutinkamas XIX a. bažnytinėse knygose ir XX a. pirmosios pusės dokumentuose, įsigalėjo tik XX a. antroje pusėje.
Geografija
Kaimo žemės rytuose ribojasi su Leliūnais, pietuose – su Mažaisiais Žalimais, vakaruose – su Buginiais, o šiaurėje – su Juodupėnų mišku. Centrine dalimi praeina kelias 2305 Salantai–Grūšlaukė–Benaičiai . Šiauriniu pakraščiu, vakarine ir pietine dalimi teka Pestupis. Pietrytiniame pakraštyje auga Beištvalės miškas.
Istorija
Bajoraliai susiformavo XVII a. naujakuriams įdirbant čia buvusių Pesčių bendrųjų ganyklų žemę. Pirmąkart paminėtas 1675 m. Salantų dvaro dalybų akte, kuriame priskirtas Grūšlaukės dvarui.
Pirmieji gyventojai kūrėsi pietinėje kaimo dalyje, arčiau Pesčių (dab. Leliūnų) palivarko sodybos, abipus senojo kelio Salantai–Grūšlaukė. Žemdirbiai buvo Grūšlaukės dvaro baudžiauninkai, mokėję dvarininkams už išsinuomotą žemę činšą, o Pesčių palivarke ėję lažą ir atlikinėję įvairias baudžiavines prievoles. Jų dvasiniu gyvenimu rūpinosi Salantų parapijos ir 1778 m. pastatytos jos filijos – Grūšlaukės bažnyčios kunigai. Mirusieji iki XVIII a. pab. laidoti kaimo pietinėje dalyje prie Pestupio veikusiose kapinėse, o vėliau – Gargždelės ir Grūšlakės kapinėse.
1750-1846 m. buvo 12-14 katalikų kiemų. Juose 1845 m. šeimininkavo Antano Baksčio, Antano ir Stanislovo Baužių, Kazimiero Drungilos, Mykolo Galdiko, Kazimiero Griciaus, Fabijono Leksiaus, Marijonos Lingauskienės, Antano Maksvyčio, Motiejaus Malinausko, Motiejaus Martinkaus, Petro Pakalniškio, Felikso Serapino, Antano Vičiaus, Jono ir Motiejaus Vičiulių šeimynos.1866 m. buvo 15 kiemų.
XIX a. pirmoje pusėje centrine dalimi nutiesta nauja kelio Salantai–Grūšlaukė atkarpa. Kelio statyboje dirbę Grūšlaukės dvaro baudžiauninkai važiuojamajai daliai nuo Žudgalio iki Buginių supylė platų sampilą, kurį ėmė vadinti Kasiniu.
1868-1872 m. kaime buvo 10 sodybų. Trys iš jų stovėjo šiaurinėje žemių dalyje šalia Juodupėnų miško. Valstiečių sodybas supo ariama žemė, o šiaurinėje, vakarinėje ir pietvakarinėje kaimo dalyse plytėjo bendro naudojimo ganyklos ir pievos, vadinamos Pjūklaliu, Aukštupaliu, Lendimais, Bradumais ir Leknaliu.
Baudžiavos panaikinimo reformos metu Bajoraliuose žemė buvo dalijama tiek vietiniams, tiek iš kitų Grūšlaukės dvaro kaimų atkeltiems iš baudžiavos paleistiems valstiečiams. Todėl kaimas sparčiai augo ir jame 1895-1915 m. buvo jau 21 ūkis. Tarp naujakurių buvo nuo Kumpikų atsikėlusi Mykolo Bendiko šeima, kurioje užaugo sūnus, pauparis, knygnešys, lietuviškos spaudos platintojas, ūkininkams skirto kalendoriaus „Kelejwis, yszejnąs i Żemajczius yr Lietuwa“ sudarytojas ir leidėjas Aleksandras Bendikas.
1923 m. buvo 26 ūkiai.Lietuvos žemės reformos metu kaimas išskaidytas į vienkieminius ūkius, prie Bajoralių prijungta dalis išparceliuoto Pesčių dvaro žemės sklypų. Valstiečių ūkiai buvo smulkūs. Pavyzdžiui, Antanas Stonkus su žmona Petronėle valdė tik 1 ha žemės, kurią dirbdami 1935 m. augino penkis vaikus: sūnus Juozą, Stasį, dvynukus Antaną ir Kazį bei dukrą Stasę. Stambesnius ūkius valdė Aleksas Meškys ir Aleksas Vyniautas, o stambiausi ūkininkai buvo Jonas ir Ona Noreikai. Už Pestupio įsikūrusias tris ūkininkų sodybas kaimiečiai vadino Užupeliais (žem. Ožopalē).
Minint Vytauto Didžiojo mirties 500-ąsias metines, per kaimą iš Grūšlaukės į Salantus 1930 m. liepos 25 d. Lietuvos šaulių sąjungos Kretingos (XV) rinktinės šauliai ir visuomeninių organizacijų atstovai nešė Vytauto Didžiojo paveikslą.
1940 m. sovietų valdžia Salantų valsčiaus žemės fondui iš Alekso Vyniauto, Alekso Meškio, Jono ir Onos Noreikų nusavino 11,93 ha žemės. Ją matininkas padalino į penkis sklypus, paskirdamas juos bežemiams Justinui Bertašiui, Pranui Adakauskui, Pranui ir Stasiui Raišučiams, o taip pat kaime veikusiam pieno nugriebimo punktui.
1944 m. buvo 49 ūkiai. Nuo 1945 m. greta esančiuose Grūšlaukės ir Vaineikių miškuose veikė Kardo rinktinės partizanai, kurių rėmėju tapo Stasys Šlionskis.1947 m. enkavedistai suėmė Joną Bezgėlą, kurį kalino Kaune ir Lukiškėse. Suimtasis buvo nuteistas ir 7 metus praleido Vanino ir Dalstrojaus lageriuose.
1949-1952 m. į Krasnojarsko kraštą išvežta mažiausiai 20 žmonių: Kosto Drungilo, Kazio Drakšo, Modestos Jonkutės, Onos Kusienės šeimos, Stefanija Šakiniene, Stefanija Šakinytė. Stefanija Šakinienė ir Ona Kusaitė mirė tremtyje, o kiti buvo paleisti 1955-1958 m.
1988 m. Gerando Vaniuchino paminklų dirbtuvėse išpjautas skulptoriaus Viliaus Orvido dovanotas granito akmuo Kretingos paminklui lietuvių tautos kančioms atminti.
2002 m. iš Eberupo vėjo elektrinių parko (Danija) buvo parvežta pirmoji 95 kW galios Bonus vėjo elektrinė, pastatyta N. Stanienės komercinės įmonės vėjo elektrinių parke. Iki 2011 m. iškilo dar 2 vėjo jėgainės..
Bajoralių gyventojai priklauso Leliūnų kaimo bendruomenei.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| XVII a. pr.–1765 m. | Pesčių kaimas Grūšlaukės vaitija, Salantų dvaras |
| 1675–1861 m. | Pesčių kaimas, Grūšlaukės vaitija, Grūšlaukės dvaras |
| 1861–1880 m. | Pesčių seniūnija, Grūšlaukės valsčius |
| 1880–1915 m. | Pesčių seniūnija, Salantų valsčius |
| 1915–1919 m. | Pesčių seniūnija, Grūšlaukės valsčius |
| 1919–1944 m. | Bargalio seniūnija, Salantų valsčius, Kretingos apskritis |
| 1944–1950 m. | Bargalio apylinkė, Salantų valsčius, Kretingos apskritis |
| 1950–1959 m. | Bargalio apylinkė, Salantų rajonas |
| 1959–1977 m. | Grūšlaukės apylinkė, Kretingos rajonas |
| 1977–1995 m. | Imbarės apylinkė, Kretingos rajonas |
| 1995–2009 m. | Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis |
| nuo 2009 m. | Leliūnų seniūnaitija, Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis |
Gyventojai
| Demografinė raida tarp 1821 m. ir 2021 m. | ||||||||
| 1821 m. | 1843 m. | 1845 m. | 1866 m. | 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 72 | 82 | 110 | 119 | 138 | 176 | 174 | ||
| 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m.sur. | - | ||
| 104 | 52 | 23 | 33 | 25 | 25 | - | ||
| ||||||||
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Bajoraliai, Kas yra Bajoraliai? Ką reiškia Bajoraliai?