Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Baha'u'llah
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Baha’u'llah (tikrasis vardas Mirza Huseinas-Ali, pers. میرزا حسینعلی نوری, vėliau pasivadinęs Bahá’u'lláh, arabiškai: بهاء الله „Dievo Šlovė“, gimė 1817 m. lapkričio 12 d. Teherane, Irane – mirė 1892 m. gegužės 29 d. , Izraelyje) – Bahajų tikėjimo pranašas ir įkūrėjas. Jo atėjimas esąs Pažadėtojo sugrįžimo, apie kurį buvo kalbama visose pagrindinėse pasaulio religijose, išsipildymas.
Baha‘u‘llah mokė, kad žmonijos rasė yra viena ir atėjo laikas jai susivienyti į vieną bendrą visuomenę. Dėl savo mokymų jis buvo persekiojamas ir tremiamas Persijos ir Osmanų valdžios, o vėliau 24 metams buvo įkalintas Akros mieste, Palestinoje, kur jis ir mirė. Per savo gyvenimą jis parašė apie 100 tomų raštų, tarp žinomiausių: „Kitab-i-Aqdas“ ir .
Báb, Bahá’u'lláh (tarti Bahà-Ulà) ir `Abdu'l-Bahá vardų rašyba siūloma naudojant diakritinius ženklus (apostrofas). Tokiais atvejais, kai tokių ženklų naudojimas neįmanomas, dažnai naudojama rašyba yra: Bab, Bahaullah, Baha'u'llah ir Abdu’l-Baha.
Vaikystė ir šeima
Baha‘u‘llah gimė 1817 m. lapkričio 12 d. Teherane, Persijos sostinėje (šiuolaikinis Iranas). Jo protėviai buvo giminingi su Abraomu per Abraomo žmoną Keturah, su Zoroastru ir su Jazdigirdu III, paskutiniuoju Sasanidų dinastijos karaliumi. Jo motina buvo Khadíjih Khánum, o tėvas Mirza Buzurg. Baha‘u‘llah tėvas Mirza Buzurg tarnavo Persijos karaliaus viziriumi. Nuo jaunų dienų Baha‘u‘llah demonstravo nepaprastą žinojimą ir išmintį. Jis nelankė mokyklos, tik buvo šiek tiek pamokytas namuose. Po tėvo mirties naujasis viziris pasiūlė Baha‘u‘llah valdžios postą, tačiau jis šio pasiūlymo atsisakė. Jam nebuvo įdomūs šio pasaulio titulai ir garbė. Jam rūpėjo ginti vargšus ir užtarti skurstančius.
Babių judėjimas
1844 m. 25-erių metų jaunuolis Siyyid Mirza Ali-Muhammad iš Širazo, pasivadinęs Bab‘o vardu (arabų kalba Bab reiškia „vartai“), pasiskelbė islamo pažadėtuoju Mahdi. Judėjimas greitai pasklido po Persijos imperiją ir susilaukė didelio islamo dvasininkų pasipriešinimo. 1850 m., būdamas 30 metų, Bab‘as buvo viešai sušaudytas 750 kareivių būrio Tabrizo miesto aikštėje, o iki 1853 m. buvo sunaikinta beveik visa jo pasekėjų bendruomenė.
Geriausiai žinomoje knygoje „Bajane“ Bab‘as skelbė apie Pažadėtąjį, kurį pavadino „Tuo, kurį Dievas apreikš“. Pasak Bab‘o, ši asmenybė, kuri buvo pažadėta ir ankstesnių religijų raštuose, įtvirtins Dievo karalystę žemėje. Bab‘as nepaskyrė jokio įpėdinio, kuris turėtų vadovauti jo judėjimui po jo mirties, sakydamas, kad niekieno kito raštai nebus privalomi, kol ateis „Tas, kurį Dievas apreikš“.
Bab‘o žinios priėmimas
Baha‘u‘llah pirmą kartą apie Bab‘ą išgirdo būdamas 28-erių, kai pas jį apsilankė Bab‘o pasiuntinys . Baha‘u‘llaha priėmė Bab‘o žinią ir pradėjo skleisti jo mokymus. Jis tapo vienu įtakingiausiu tarp Bab‘o pasekėjų. Jo žinomumas atvėrė jam daugelį durų ir jo pastangos mokyti naujos religijos buvo apvainikuotos sėkme. Jis taip pat padėjo apsaugoti savo bendraminčius nuo persekiojimų, tačiau už tokią pagalbą jis buvo įkalintas Teherane ir ne kartą patyrė (plakimo rykštėmis per pėdas) bausmę. 1848 m. vasarą Baha‘u‘llah dalyvavo Badašto konferencijoje, kur 22 dienas posėdžiavo 81 Bab‘o pasekėjas. Tarp jų konferencijos metu vyko diskusija, nes kai kurie ir toliau norėjo laikytis islamo įstatymų, tačiau daugelis manė, kad su Bab‘o žinia prasidėjo naujos religijos era. Baha‘u‘llah palaikė tų pusę, kurie buvo už pasikeitimus. Ši pozicija galiausiai ir laimėjo. Būtent šioje konferencijoje Baha‘u‘llah prisiėmė Baha vardą.
Tų pačių metų antroje pusėje tarp Bab‘o pasekėjų ir vyriausybės prasidėjus susirėmimams, Baha‘u‘llah bandė pasiekti Mazandarano provincijoje apgultyje buvusius babius, tačiau jis pats buvo suimtas ir įkalintas. Bab‘ui plačiau paviešinus žinią, kad jis yra Dievo Apsireiškimas, iki pat 1850 m. jo pasekėjai visose provincijose buvo negailestingai persekiojami ir žiauriai žudomi.
Apreiškimas
Po Bab‘o nužudymo 1850 m. grupelė jo pasekėjų, kaip kerštą už Bab‘o nužudymą, suruošė pasikėsinimą į Šachą. Šiam žingsniui Baha‘u‘llah griežtai nepritarė ir patarė jiems atsisakyti savo plano, tačiau 1852 m. rugpjūčio 15 d. ši radikali grupė įvykdė nesėkmingą pasikėsinimą į Šachą. Pasikėsintojai buvo suimti ir nužudyti, ir nors jie tikino veikę vieni, Šachas pradėjo negailestingus įkalinimus ir žudymus visoje Bab‘o pasekėjų bendruomenėje. Tuo laikotarpiu buvo žiauriai nužudyta labai daug Bab‘o pasekėjų, o tie, kurie nebuvo nužudyti, buvo įkalinti Siyah-Čal‘o (persų k. „juodoji duobė“) požeminiame kalėjime Teherane. Tarp tų įkalintųjų buvo ir Baha‘u‘llah. Jis rašė, kad įkalinimo metu, jis turėjo kelis mistinius patyrimus, kurių metu jis regėjo Dievo Mergelės viziją, per kurią jis gavo žinią, kad jis yra Dievo Pasiuntinys, kurio atėjimą pranašavo Bab‘as. Šiame kalėjime apgaubtas tamsos, sukaustytomis kojomis ir sveriančia žemyn didžiule grandine ant kaklo, Baha’u’llah gavo pirmus Dievo Apreiškimo virpulius savo sieloje. Tomis pasibaisėtinomis aplinkybėmis jam apsireiškė „Didingiausioji Dvasia“, liepdama jam pakilti ir skelbti Dievo Žodį. Po keturių mėnesių, asmeniui, pasikėsinusiam į Šachą, prisipažinus ir išteisinus kitus, valdžios atstovai paleido Baha‘u‘llah iš kalėjimo, tačiau visam laikui ištrėmė jį iš Persijos. Baha‘u‘llah buvo ištremtas į Iraką, Osmanų imperijoje. 1853 m. Baha‘u‘llah ir jo šeima tris šaltos žiemos mėnesius keliavo per Persiją ir 1853 m. balandį pasiekė Bagdadą.
Bagdadas
Nors Bab‘as savo tikėjime ir panaikino įpėdinio skyrimo instituciją ir savo raštuose sakė, kad po jo mirties niekieno kito raštai negali būti pripažinti iki tol, kol neateis „Tas, kurį Dievas apreikš“, visgi jis po savęs paskyrė laikiną lyderį . Tačiau jo lyderystė buvo prieštaringa. Po pasikėsinimo į Šacho gyvybę Mirza Yahya labai išsigando ir ėmė slapstytis. Jis laikėsi nuošaliai nuo babių bendruomenės ir net kelis kartus viešai atsiribojo nuo Bab‘o. Dėl tokio gėdingo jo elgesio vis didesnis Bab‘o pasekėjų skaičius bendruomenės lyderiu laikė Baha‘u‘llah ir iš Persijos plūdo į Bagdadą su juo pasimatyti. Baha‘u‘llah tvarkė daugumą bendruomenės reikalų. Priešingai nei besislapstantis Mirza Yahya, Baha‘u‘llah buvo atviras ir pasiekiamas, vis didesnis babių ratas jį pripažino kaip lyderį, pasišventimo centrą, o ne tik kaip organizatorių. Mirza Yahya tai vis labiau nepatiko ir, siekdamas diskredituoti Baha‘u‘llah, jis ėmėsi provokacinės veiklos. Šie Mirza Yahya poelgiai daug žmonių atstūmė nuo religijos, o tai leido priešams tęsti jų persekiojimus. Bendruomenėje įtampa vis augo ir 1854 m. Baha‘u‘llah nusprendė pasitraukti iš miesto ir gyventi atsiskyrėlio gyvenimą kalnuose, tuo suteikdamas galimybę Mirza Yahya vadovauti bendruomenei.
Kurdistanas
1854 m. balandžio 10 d., Baha‘u‘llah paliko savo šeimą savo brolio Mirza Musa globai, o išvyko į Kurdistano kalnus, į šiaurės rytus nuo Bagdado. Jis vėliau rašė, kad išvyko tam, kad netaptų nesutarimų tarp babių priežastimi. Baha‘u‘llah vienas gyveno Kurdistano kalnuose dvejus metus. Iš pradžių jis gyveno ir rengėsi kaip atsiskyrėlis. Vieną kartą kažkas pastebėjo jo gebėjimą gražiai rašyti ir tai pritraukė vietinės sufijų mokyklos mokytojų susidomėjimą. Kai jį ėmė lankyti vis daugiau žmonių, neliko nepastebėtos jo žinios ir išmintis. Šiuo laikotarpiu Baha‘u‘llah parašė veikalą „“ ir kelias kitas plačiai žinomas knygas. Bagdade babių bendruomenė visai pakriko, nes, kaip ir buvo tikėtasi, Mirza Yahya įrodė, kad nesugeba vadovauti net mažai bendruomenei Bagdade. Baha‘u‘llah šeimos nariai ir kai kurie kiti žmonės be perstojo ieškojo Baha‘u‘llah, ir, išgirdę apie kalnuose gyvenantį dervišą, su juo susisiekė ir maldavo, kad jis grįžtų. 1856 m. kovo 19 d., praleidęs dvejus metus Kurdistano kalnuose, jis sugrįžo į Bagdadą.
Sugrįžimas į Bagdadą
Sugrįžęs į Bagdadą Baha‘u‘llah rado bendruomenę nusivylusią ir susiskaldžiusią. Mirza Yahya vedė Bab‘o našlę, nors Bab‘as buvo aiškiai nurodęs to nedaryti; išsiuntė pasekėjus į Nuro provinciją antram pasikėsinimui į Šachą; ir ėmėsi žiaurių veiksmų prieš iškilius babius, drįsusius mesti iššūkį jo lyderystei. Sugrįžęs į Bagdadą, Baha‘u‘llah bandė atgaivinti babių bendruomenę. Neilgai trukus jis buvo tiek babių, tiek ir vietos valdžios pripažintas kaip pagrindinis babių lyderis, vis daugiau žmonių prisijungė prie babių judėjimo. Jis taip pat sulaukė palaikymo iš valdžios atstovų ir sunitų dvasininkų. Didėjanti Baha‘u‘llah įtaka ir Persijos babių bendruomenės atgimimas sulaukė islamo priešų ir Persijos valdžios dėmesio. Persijos valdžia paprašė perduoti Baha‘u‘llah Persijai, tačiau Osmanų valdžia atsisakė ir nusprendė Baha‘u‘llah išsiųsti į Konstantinopolį, toliau nuo jautrios pasienio zonos. Grįžęs iš kalnų, Baha‘u‘llah Bagdade dar pragyveno septynerius metus. Visą tą laiką jis laikė paslaptyje savo kaip Bab‘o pažadėtojo ir Dievo Apsireiškimo padėtį. Tuo laikotarpiu jis rašė įvairiomis temomis: tiek tradicinėmis, tiek ir naujomis. Daugelį jo raštų sudarė laiškai individualiems asmenims, tačiau tuo laikotarpiu jis parašė kelis didesnius veikalus, kaip „Tikrumo knyga“, „Slėpiningi žodžiai“ ir „Dieviškosios paslapties brangakmeniai“. Besibaigiant jo laikui Bagdade, jo raštuose vis daugiau galima buvo įžiūrėti dieviškos paslapties. Vėliau, Baha‘u‘llah viešai paskelbus apie save kaip Dievo Apsireiškimą, jo raštai, parašyti Bagdade, buvo įtraukti į Baha‘u‘llah apreiškimo tekstus.
Deklaracija Rizvano sode
1863 m. balandžio 21 d. Baha‘u‘llah paliko Bagdadą ir apsistojo sode, kuris dabar bahajams žinomas kaip Rizvano sodas. Baha‘u‘llah ir jį lydintys asmenys planavo sode praleisti dvylika dienų ir tada išvykti į Konstantinopolį. Tomis dienomis Rizvano sode Baha‘u‘llah nedidelei palydovų grupei pranešė apie savo misiją ir apie tai, kad jis yra naujasis Dievo apsireiškimas šiam amžiui. Šiandien bahajams šis periodas, praleistas Rizvano sode, yra labai svarbus ir ta proga dvylika dienų švenčiama Rizvano šventė. Su Rizvano sode įvykusia deklaracija prasidėjo ir naujas, atskiras nuo babių judėjimo – Bahajų tikėjimas.
Įkalinimas
Su ištrėmimu iš Bagdado prasidėjo ilgas tremties procesas, kuris pasibaigė mieste-kalėjime Akoje, Palestinoje (dabartinis Izraelis).
Konstantinopolis
Baha‘u‘llah, apsuptas didelio šeimos ir palydovų būrio, keliavo iš Bagdado į Konstantinopolį nuo 1863 m. gegužės 3 d. iki rugpjūčio 17 d. Miestuose, į kuriuos užsuko kelionės metu, Baha‘u‘llah buvo sutiktas pagarbiai. Iki šiol neaišku, kodėl Osmanų valdžia neišdavė jo Persijai, o liepė atvykti į Konstantinopolį. Gali būti, kad priežastis buvo politinė, nes Baha‘u‘llah buvo žinomas kaip įtakingas asmuo. Tačiau Baha‘u‘llah atsisakė dirbti ir bendradarbiauti su Osmanų valdžia. Todėl po trijų su puse mėnesių praleistų Konstantinopolyje jam buvo nurodyta išvykti į Adrianopolį.
Adrianopolis
Baha‘u‘llah ir jo šeimos kelionė į Adrianopolį užtruko nuo 1863 m. gruodžio 1 iki 12 dienos. Skirtingai nei kelionė į Konstantinopolį, šį kelionė labiau buvo panaši į tremtį. Adrianopolyje Baha‘u‘llah pragyveno keturis su puse metų. Baha‘u‘llah ir keliai visiškai išsiskyrė dėl augančios Baha‘u‘llah įtakos babių bendruomenėje ir visame mieste. 1865 m. Mirza Yahya buvo apkaltintas sąmokslu nužudyti Baha‘u‘llah. Mirza Yahya kėsinosi nužudyti Baha‘u‘llah pasamdydamas vietinės pirties kirpėją. Kirpėjas Muhamadas Ali iš Isfahano atsisakė tai padaryti ir bendruomenėje paskleidė žinias apie galimą grėsmę. Galiausiai Mirza Yahya pabandė nunuodyti Baha‘u‘llah, dėl to Baha‘u‘llah ilgai sirgo, o jo rankos iki gyvenimo pabaigos nuolatos drebėjo. 1866 m., po šio įvykio Baha‘u‘llah viešai paskelbė, kad jis yra „Tas, kurį Dievas apreikš”, taip pat viešai raštu kreipėsi į Mirza Yahya, savo pasekėjus pirmą kartą pavadindamas „baha žmonėmis“. 1867 m. Mirza Yahya metė iššūkį Baha‘u‘llah, kviesdamas jį dieviškos valios išbandymui vietinėje mečetėje, kurio metu „Dievas nutrenks apsimetėlį“. Baha‘u‘llah sutiko ir paskirtu laiku atėjo į Sultan Salim mečetę, tačiau Mirza Yahya pats ten nepasirodė ir dėl to visiškai save diskreditavo. Galiausiai Bab‘o pasekėjai pripažino Baha‘u‘llah kaip „Tą, kurį Dievas apreikš“ ir nuo to laiko pradėjo save vadinti bahajais.
Raštai ir laiškai pasaulio lyderiams
Gyvendamas Adrianopolyje Baha‘u‘llah daug rašė. Viena pagrindinių šio periodo temų – jo misijos viešas paskelbimas. Jis nurodė kai kuriems savo pasekėjams nunešti žinią apie jo pareiškimą Bab‘o pasekėjams, kurie dar to nebuvo girdėję, Irane ir Irake. Jis prašė bahajų būti vieningiems ir pradėjo rašyti apie konkrečias tiesas ir praktikas.
Iš Adrianopolio apie Bahajų tikėjimą Baha‘u‘llah skelbė laiškuose, adresuotuose pasaulio valdovams ir karaliams, kuriuose jis skatino priimti jo apreiškimą, atsisakyti materialių dalykų, dirbti drauge sprendžiant nesutarimus ir siekti pasaulio ir jo tautų gerovės. Pirmasis jo laiškas buvo adresuotas Osmanų imperijos sultonui Abdu’l-Azizui ir jo ministrams, kitas, pavadintas „Karalių lentelė“, buvo adresuotas visiems valdovams. Šioje lentelėje valdovų buvo prašoma išgirsti Baha‘u‘llah kvietimą, valdyti teisingai ir ginti priespaudos aukų teises. Jis valdovams taip pat nurodė sumažinti apsiginklavimą ir taikiai spręsti nesutarimus. Krikščioniškųjų valdovų buvo prašoma būti ištikimiems Jėzaus kvietimui sekti „Tiesos Dvasia“.
Vėliau, gyvendamas Akoje, Baha‘u‘llah ir toliau rašė laiškus pasaulio valdovams, tokiems kaip:
- Popiežius Pijus IX
- Prancūzijos
- Rusijos
- Prūsijos
- Didžiosios Britanijos ir Airijos karalienė Viktorija
- Austrijos ir Vengrijos
- Osmanų imperijos sultonas
- Persijos imperijos šachas
- Amerikos vadovai ir respublikų prezidentai.
Aka
1868 m. išleistas karališkas įstatymas pasmerkė Baha‘u‘llah ir jo pasekėjus amžinam įkalinimui tolimame Osmanų imperijos krašte. Jie buvo išsiųsti į miestą-kalėjimą Aką, Palestinoje. 1868 m. rugpjūčio 12 d. Baha‘u‘llah, jo šeima ir grupelė bahajų paliko Adrianopolį. Po ilgos kelionės žeme ir jūra rugpjūčio 31 d. atvyko į Aką ir buvo įkalinti miesto barakuose. Akos gyventojams buvo pasakyta, kad naujieji kaliniai yra šalies, Dievo ir jo religijos priešai ir kad su jais bendrauti griežtai draudžiama. Pirmieji metai Akoje buvo labai sunkūs, dėl blogų gyvenimo sąlygų visi susirgo ir trys bahajai mirė. Tuo metu, būdamas dvidešimt dvejų metų, žuvo Baha‘u‘llah sūnus Mirza Mihdi. Po kurio laiko žmonės ir valdžios atstovai pradėjo pasitikėti ir gerbti Baha‘u‘llah, įkalinimo sąlygos šiek tiek pagerėjo, o po sultono Abdu‘l-Aziz‘o mirties jam buvo leista išvykti iš miesto į aplinkines vietoves. Nuo 1877 m. iki 1879 m. Baha‘u‘llah gyveno Mazra‘ih name.
Paskutiniai gyvenimo metai
Bahdži
Nors oficialiai vis dar Osmanų imperijos kalinys, paskutiniuosius savo gyvenimo metus (1879 m.-1892 m.) Baha‘u‘llah praleido Bahdži dvare, esančiame netoli Akos. Kadangi jo vyriausias sūnus Abdu‘l-Baha buvo perėmęs organizacinius darbus, Akoje ir Bahdži praleistus metus Baha‘u‘llah galėjo skirti rašymui. Jis parašė daug knygų, įskaitant ir įstatymų knygą Kitab-i-Aqdas. Baha‘u‘llah šį pasaulį paliko 1892 m. gegužės 29 d. Jis buvo palaidotas šalia Bahdži dvaro esančioje šventykloje.
Nuorodos
- Tinklalapis dedikuotas Baha'u'llah gyvenimui (anglų k.)
- Baha'u'llah: Dievo Pranašas ir Bahajų tikėjimo įkūrėjas (liet.k.)[neveikianti nuoroda]
- BBC specialus reportažas apie Baha'u'llah
- Baha'u'llah raštai anglų, persų ir arabų kalbomis
Šaltiniai
- http://www.bahai.lt/?q=sventi_rastai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Baha'u'llah, Kas yra Baha'u'llah? Ką reiškia Baha'u'llah?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Baha u llah tikrasis vardas Mirza Huseinas Ali pers میرزا حسینعلی نوری veliau pasivadines Baha u llah arabiskai بهاء الله Dievo Slove gime 1817 m lapkricio 12 d Teherane Irane mire 1892 m geguzes 29 d Izraelyje Bahaju tikejimo pranasas ir įkurejas Jo atejimas esas Pazadetojo sugrįzimo apie kurį buvo kalbama visose pagrindinese pasaulio religijose issipildymas Baha u llah sventykla netoli Akos miesto Bahaju pasauliniame centre Izraelyje Baha u llah moke kad zmonijos rase yra viena ir atejo laikas jai susivienyti į viena bendra visuomene Del savo mokymu jis buvo persekiojamas ir tremiamas Persijos ir Osmanu valdzios o veliau 24 metams buvo įkalintas Akros mieste Palestinoje kur jis ir mire Per savo gyvenima jis parase apie 100 tomu rastu tarp zinomiausiu Kitab i Aqdas ir Bab Baha u llah tarti Baha Ula ir Abdu l Baha vardu rasyba siuloma naudojant diakritinius zenklus apostrofas Tokiais atvejais kai tokiu zenklu naudojimas neįmanomas daznai naudojama rasyba yra Bab Bahaullah Baha u llah ir Abdu l Baha Vaikyste ir seimaBaha u llah gime 1817 m lapkricio 12 d Teherane Persijos sostineje siuolaikinis Iranas Jo proteviai buvo giminingi su Abraomu per Abraomo zmona Keturah su Zoroastru ir su Jazdigirdu III paskutiniuoju Sasanidu dinastijos karaliumi Jo motina buvo Khadijih Khanum o tevas Mirza Buzurg Baha u llah tevas Mirza Buzurg tarnavo Persijos karaliaus viziriumi Nuo jaunu dienu Baha u llah demonstravo nepaprasta zinojima ir ismintį Jis nelanke mokyklos tik buvo siek tiek pamokytas namuose Po tevo mirties naujasis viziris pasiule Baha u llah valdzios posta taciau jis sio pasiulymo atsisake Jam nebuvo įdomus sio pasaulio titulai ir garbe Jam rupejo ginti vargsus ir uztarti skurstancius Babiu judejimas1844 m 25 eriu metu jaunuolis Siyyid Mirza Ali Muhammad is Sirazo pasivadines Bab o vardu arabu kalba Bab reiskia vartai pasiskelbe islamo pazadetuoju Mahdi Judejimas greitai pasklido po Persijos imperija ir susilauke didelio islamo dvasininku pasipriesinimo 1850 m budamas 30 metu Bab as buvo viesai susaudytas 750 kareiviu burio Tabrizo miesto aiksteje o iki 1853 m buvo sunaikinta beveik visa jo pasekeju bendruomene Geriausiai zinomoje knygoje Bajane Bab as skelbe apie Pazadetajį kurį pavadino Tuo kurį Dievas apreiks Pasak Bab o si asmenybe kuri buvo pazadeta ir ankstesniu religiju rastuose įtvirtins Dievo karalyste zemeje Bab as nepaskyre jokio įpedinio kuris turetu vadovauti jo judejimui po jo mirties sakydamas kad niekieno kito rastai nebus privalomi kol ateis Tas kurį Dievas apreiks Bab o zinios priemimas Baha u llah pirma karta apie Bab a isgirdo budamas 28 eriu kai pas jį apsilanke Bab o pasiuntinys Baha u llaha prieme Bab o zinia ir pradejo skleisti jo mokymus Jis tapo vienu įtakingiausiu tarp Bab o pasekeju Jo zinomumas atvere jam daugelį duru ir jo pastangos mokyti naujos religijos buvo apvainikuotos sekme Jis taip pat padejo apsaugoti savo bendramincius nuo persekiojimu taciau uz tokia pagalba jis buvo įkalintas Teherane ir ne karta patyre plakimo rykstemis per pedas bausme 1848 m vasara Baha u llah dalyvavo Badasto konferencijoje kur 22 dienas posedziavo 81 Bab o pasekejas Tarp ju konferencijos metu vyko diskusija nes kai kurie ir toliau norejo laikytis islamo įstatymu taciau daugelis mane kad su Bab o zinia prasidejo naujos religijos era Baha u llah palaike tu puse kurie buvo uz pasikeitimus Si pozicija galiausiai ir laimejo Butent sioje konferencijoje Baha u llah prisieme Baha varda Tu paciu metu antroje puseje tarp Bab o pasekeju ir vyriausybes prasidejus susiremimams Baha u llah bande pasiekti Mazandarano provincijoje apgultyje buvusius babius taciau jis pats buvo suimtas ir įkalintas Bab ui placiau paviesinus zinia kad jis yra Dievo Apsireiskimas iki pat 1850 m jo pasekejai visose provincijose buvo negailestingai persekiojami ir ziauriai zudomi Apreiskimas Po Bab o nuzudymo 1850 m grupele jo pasekeju kaip kersta uz Bab o nuzudyma suruose pasikesinima į Sacha Siam zingsniui Baha u llah grieztai nepritare ir patare jiems atsisakyti savo plano taciau 1852 m rugpjucio 15 d si radikali grupe įvykde nesekminga pasikesinima į Sacha Pasikesintojai buvo suimti ir nuzudyti ir nors jie tikino veike vieni Sachas pradejo negailestingus įkalinimus ir zudymus visoje Bab o pasekeju bendruomeneje Tuo laikotarpiu buvo ziauriai nuzudyta labai daug Bab o pasekeju o tie kurie nebuvo nuzudyti buvo įkalinti Siyah Cal o persu k juodoji duobe pozeminiame kalejime Teherane Tarp tu įkalintuju buvo ir Baha u llah Jis rase kad įkalinimo metu jis turejo kelis mistinius patyrimus kuriu metu jis regejo Dievo Mergeles vizija per kuria jis gavo zinia kad jis yra Dievo Pasiuntinys kurio atejima pranasavo Bab as Siame kalejime apgaubtas tamsos sukaustytomis kojomis ir sveriancia zemyn didziule grandine ant kaklo Baha u llah gavo pirmus Dievo Apreiskimo virpulius savo sieloje Tomis pasibaisetinomis aplinkybemis jam apsireiske Didingiausioji Dvasia liepdama jam pakilti ir skelbti Dievo Zodį Po keturiu menesiu asmeniui pasikesinusiam į Sacha prisipazinus ir isteisinus kitus valdzios atstovai paleido Baha u llah is kalejimo taciau visam laikui istreme jį is Persijos Baha u llah buvo istremtas į Iraka Osmanu imperijoje 1853 m Baha u llah ir jo seima tris saltos ziemos menesius keliavo per Persija ir 1853 m balandį pasieke Bagdada BagdadasBaha u llah pasas isduotas 1853 m sausį Nors Bab as savo tikejime ir panaikino įpedinio skyrimo institucija ir savo rastuose sake kad po jo mirties niekieno kito rastai negali buti pripazinti iki tol kol neateis Tas kurį Dievas apreiks visgi jis po saves paskyre laikina lyderį Taciau jo lyderyste buvo priestaringa Po pasikesinimo į Sacho gyvybe Mirza Yahya labai issigando ir eme slapstytis Jis laikesi nuosaliai nuo babiu bendruomenes ir net kelis kartus viesai atsiribojo nuo Bab o Del tokio gedingo jo elgesio vis didesnis Bab o pasekeju skaicius bendruomenes lyderiu laike Baha u llah ir is Persijos pludo į Bagdada su juo pasimatyti Baha u llah tvarke dauguma bendruomenes reikalu Priesingai nei besislapstantis Mirza Yahya Baha u llah buvo atviras ir pasiekiamas vis didesnis babiu ratas jį pripazino kaip lyderį pasisventimo centra o ne tik kaip organizatoriu Mirza Yahya tai vis labiau nepatiko ir siekdamas diskredituoti Baha u llah jis emesi provokacines veiklos Sie Mirza Yahya poelgiai daug zmoniu atstume nuo religijos o tai leido priesams testi ju persekiojimus Bendruomeneje įtampa vis augo ir 1854 m Baha u llah nusprende pasitraukti is miesto ir gyventi atsiskyrelio gyvenima kalnuose tuo suteikdamas galimybe Mirza Yahya vadovauti bendruomenei Kurdistanas 1854 m balandzio 10 d Baha u llah paliko savo seima savo brolio Mirza Musa globai o isvyko į Kurdistano kalnus į siaures rytus nuo Bagdado Jis veliau rase kad isvyko tam kad netaptu nesutarimu tarp babiu priezastimi Baha u llah vienas gyveno Kurdistano kalnuose dvejus metus Is pradziu jis gyveno ir rengesi kaip atsiskyrelis Viena karta kazkas pastebejo jo gebejima graziai rasyti ir tai pritrauke vietines sufiju mokyklos mokytoju susidomejima Kai jį eme lankyti vis daugiau zmoniu neliko nepastebetos jo zinios ir ismintis Siuo laikotarpiu Baha u llah parase veikala ir kelias kitas placiai zinomas knygas Bagdade babiu bendruomene visai pakriko nes kaip ir buvo tiketasi Mirza Yahya įrode kad nesugeba vadovauti net mazai bendruomenei Bagdade Baha u llah seimos nariai ir kai kurie kiti zmones be perstojo ieskojo Baha u llah ir isgirde apie kalnuose gyvenantį dervisa su juo susisieke ir maldavo kad jis grįztu 1856 m kovo 19 d praleides dvejus metus Kurdistano kalnuose jis sugrįzo į Bagdada Sugrįzimas į Bagdada Baha u llah tremties zemelapis Sugrįzes į Bagdada Baha u llah rado bendruomene nusivylusia ir susiskaldziusia Mirza Yahya vede Bab o nasle nors Bab as buvo aiskiai nurodes to nedaryti issiunte pasekejus į Nuro provincija antram pasikesinimui į Sacha ir emesi ziauriu veiksmu pries iskilius babius drįsusius mesti issukį jo lyderystei Sugrįzes į Bagdada Baha u llah bande atgaivinti babiu bendruomene Neilgai trukus jis buvo tiek babiu tiek ir vietos valdzios pripazintas kaip pagrindinis babiu lyderis vis daugiau zmoniu prisijunge prie babiu judejimo Jis taip pat sulauke palaikymo is valdzios atstovu ir sunitu dvasininku Didejanti Baha u llah įtaka ir Persijos babiu bendruomenes atgimimas sulauke islamo priesu ir Persijos valdzios demesio Persijos valdzia paprase perduoti Baha u llah Persijai taciau Osmanu valdzia atsisake ir nusprende Baha u llah issiusti į Konstantinopolį toliau nuo jautrios pasienio zonos Grįzes is kalnu Baha u llah Bagdade dar pragyveno septynerius metus Visa ta laika jis laike paslaptyje savo kaip Bab o pazadetojo ir Dievo Apsireiskimo padetį Tuo laikotarpiu jis rase įvairiomis temomis tiek tradicinemis tiek ir naujomis Daugelį jo rastu sudare laiskai individualiems asmenims taciau tuo laikotarpiu jis parase kelis didesnius veikalus kaip Tikrumo knyga Slepiningi zodziai ir Dieviskosios paslapties brangakmeniai Besibaigiant jo laikui Bagdade jo rastuose vis daugiau galima buvo įziureti dieviskos paslapties Veliau Baha u llah viesai paskelbus apie save kaip Dievo Apsireiskima jo rastai parasyti Bagdade buvo įtraukti į Baha u llah apreiskimo tekstus Deklaracija Rizvano sode 1863 m balandzio 21 d Baha u llah paliko Bagdada ir apsistojo sode kuris dabar bahajams zinomas kaip Rizvano sodas Baha u llah ir jį lydintys asmenys planavo sode praleisti dvylika dienu ir tada isvykti į Konstantinopolį Tomis dienomis Rizvano sode Baha u llah nedidelei palydovu grupei pranese apie savo misija ir apie tai kad jis yra naujasis Dievo apsireiskimas siam amziui Siandien bahajams sis periodas praleistas Rizvano sode yra labai svarbus ir ta proga dvylika dienu svenciama Rizvano svente Su Rizvano sode įvykusia deklaracija prasidejo ir naujas atskiras nuo babiu judejimo Bahaju tikejimas ĮkalinimasSu istremimu is Bagdado prasidejo ilgas tremties procesas kuris pasibaige mieste kalejime Akoje Palestinoje dabartinis Izraelis Konstantinopolis Baha u llah apsuptas didelio seimos ir palydovu burio keliavo is Bagdado į Konstantinopolį nuo 1863 m geguzes 3 d iki rugpjucio 17 d Miestuose į kuriuos uzsuko keliones metu Baha u llah buvo sutiktas pagarbiai Iki siol neaisku kodel Osmanu valdzia neisdave jo Persijai o liepe atvykti į Konstantinopolį Gali buti kad priezastis buvo politine nes Baha u llah buvo zinomas kaip įtakingas asmuo Taciau Baha u llah atsisake dirbti ir bendradarbiauti su Osmanu valdzia Todel po triju su puse menesiu praleistu Konstantinopolyje jam buvo nurodyta isvykti į Adrianopolį Adrianopolis Baha u llah ir jo seimos kelione į Adrianopolį uztruko nuo 1863 m gruodzio 1 iki 12 dienos Skirtingai nei kelione į Konstantinopolį sį kelione labiau buvo panasi į tremtį Adrianopolyje Baha u llah pragyveno keturis su puse metu Baha u llah ir keliai visiskai issiskyre del augancios Baha u llah įtakos babiu bendruomeneje ir visame mieste 1865 m Mirza Yahya buvo apkaltintas samokslu nuzudyti Baha u llah Mirza Yahya kesinosi nuzudyti Baha u llah pasamdydamas vietines pirties kirpeja Kirpejas Muhamadas Ali is Isfahano atsisake tai padaryti ir bendruomeneje paskleide zinias apie galima gresme Galiausiai Mirza Yahya pabande nunuodyti Baha u llah del to Baha u llah ilgai sirgo o jo rankos iki gyvenimo pabaigos nuolatos drebejo 1866 m po sio įvykio Baha u llah viesai paskelbe kad jis yra Tas kurį Dievas apreiks taip pat viesai rastu kreipesi į Mirza Yahya savo pasekejus pirma karta pavadindamas baha zmonemis 1867 m Mirza Yahya mete issukį Baha u llah kviesdamas jį dieviskos valios isbandymui vietineje meceteje kurio metu Dievas nutrenks apsimetelį Baha u llah sutiko ir paskirtu laiku atejo į Sultan Salim mecete taciau Mirza Yahya pats ten nepasirode ir del to visiskai save diskreditavo Galiausiai Bab o pasekejai pripazino Baha u llah kaip Ta kurį Dievas apreiks ir nuo to laiko pradejo save vadinti bahajais Rastai ir laiskai pasaulio lyderiams Gyvendamas Adrianopolyje Baha u llah daug rase Viena pagrindiniu sio periodo temu jo misijos viesas paskelbimas Jis nurode kai kuriems savo pasekejams nunesti zinia apie jo pareiskima Bab o pasekejams kurie dar to nebuvo girdeje Irane ir Irake Jis prase bahaju buti vieningiems ir pradejo rasyti apie konkrecias tiesas ir praktikas Is Adrianopolio apie Bahaju tikejima Baha u llah skelbe laiskuose adresuotuose pasaulio valdovams ir karaliams kuriuose jis skatino priimti jo apreiskima atsisakyti materialiu dalyku dirbti drauge sprendziant nesutarimus ir siekti pasaulio ir jo tautu geroves Pirmasis jo laiskas buvo adresuotas Osmanu imperijos sultonui Abdu l Azizui ir jo ministrams kitas pavadintas Karaliu lentele buvo adresuotas visiems valdovams Sioje lenteleje valdovu buvo prasoma isgirsti Baha u llah kvietima valdyti teisingai ir ginti priespaudos auku teises Jis valdovams taip pat nurode sumazinti apsiginklavima ir taikiai spresti nesutarimus Krikscioniskuju valdovu buvo prasoma buti istikimiems Jezaus kvietimui sekti Tiesos Dvasia Veliau gyvendamas Akoje Baha u llah ir toliau rase laiskus pasaulio valdovams tokiems kaip Popiezius Pijus IX Prancuzijos Rusijos Prusijos Didziosios Britanijos ir Airijos karaliene Viktorija Austrijos ir Vengrijos Osmanu imperijos sultonas Persijos imperijos sachas Amerikos vadovai ir respubliku prezidentai Aka Akos kalejimas kuriame buvo įkalintas Baha u llah 1868 m isleistas karaliskas įstatymas pasmerke Baha u llah ir jo pasekejus amzinam įkalinimui tolimame Osmanu imperijos kraste Jie buvo issiusti į miesta kalejima Aka Palestinoje 1868 m rugpjucio 12 d Baha u llah jo seima ir grupele bahaju paliko Adrianopolį Po ilgos keliones zeme ir jura rugpjucio 31 d atvyko į Aka ir buvo įkalinti miesto barakuose Akos gyventojams buvo pasakyta kad naujieji kaliniai yra salies Dievo ir jo religijos priesai ir kad su jais bendrauti grieztai draudziama Pirmieji metai Akoje buvo labai sunkus del blogu gyvenimo salygu visi susirgo ir trys bahajai mire Tuo metu budamas dvidesimt dveju metu zuvo Baha u llah sunus Mirza Mihdi Po kurio laiko zmones ir valdzios atstovai pradejo pasitiketi ir gerbti Baha u llah įkalinimo salygos siek tiek pagerejo o po sultono Abdu l Aziz o mirties jam buvo leista isvykti is miesto į aplinkines vietoves Nuo 1877 m iki 1879 m Baha u llah gyveno Mazra ih name Paskutiniai gyvenimo metaiBahdzi Bahdzi vietove Nors oficialiai vis dar Osmanu imperijos kalinys paskutiniuosius savo gyvenimo metus 1879 m 1892 m Baha u llah praleido Bahdzi dvare esanciame netoli Akos Kadangi jo vyriausias sunus Abdu l Baha buvo peremes organizacinius darbus Akoje ir Bahdzi praleistus metus Baha u llah galejo skirti rasymui Jis parase daug knygu įskaitant ir įstatymu knyga Kitab i Aqdas Baha u llah sį pasaulį paliko 1892 m geguzes 29 d Jis buvo palaidotas salia Bahdzi dvaro esancioje sventykloje NuorodosTinklalapis dedikuotas Baha u llah gyvenimui anglu k Baha u llah Dievo Pranasas ir Bahaju tikejimo įkurejas liet k neveikianti nuoroda BBC specialus reportazas apie Baha u llah Baha u llah rastai anglu persu ir arabu kalbomisSaltiniaihttp www bahai lt q sventi rastai