Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šis straipsnis apie Abasidų sukurtą imperiją Apie dinastiją skaitykite straipsnyje Abasidai Abasidų kalifatas arab ا ل خ
Bagdado kalifatas
- Šis straipsnis apie Abasidų sukurtą imperiją. Apie dinastiją skaitykite straipsnyje Abasidai.
Abasidų kalifatas (arab. اَلْخِلَافَةُ ٱلْعَبَّاسِيَّةُ = al-Khilāfah al-ʿAbbāsīyah), arba Bagdado kalifatas – trečiasis arabų kalifatas, įkurtas po pranašo Mahometo mirties. Kalifatui pradžią davė iš Mahometo dėdės (566–653 m.) kilusi giminė, o dinastija pavadinta minimo pradininko vardu (Abas). Didžiąją egzistavimo dalį kalifatą valdė Bagdade, šiuolaikiniame Irake, įsikūrę kalifai. Kalifatas iškilo nuvertus Omejadų kalifatą Abasidų revoliucijos metu 750 m. (arba 123 ). Abasidų kalifato sostine pradžioje buvo , miestas dabartiniame Irake, kol 762 m. kalifas įkūrė Bagdado miestą šalia senovės sasanidų sostinės Ktesifono. Bagdadas tapo mokslo, kultūros, filosofijos ir išradimų centru – t. y., jame prasidėjo islamo aukso amžius. Abasidų laikotarpiui būdinga priklausomybė nuo Persijos biurokratų (ypač giminės). Šalies elitui buvo būdinga perimti persų papročius ir taip elitas ėmė globoti menininkus ir mokslininkus. Nepaisant tokio pradinio bendradarbiavimo VIII a. pab. nuo abasidų pasišalino ne tik ne arabai musulmonai, bet ir persų biurokratai. Kalifatas buvo priverstas 756 m. perduoti valdžią al-Andalusijoje (Iberijos pusiasalis) Kordobos emyratui, Moroką idrisidams 788 m., ir Siciliją aglabidams 800 m., Chorasaną ir Transoksianą samanidams, o Persiją safaridamss VIII a. aštuntajame dešimtmetyje. Vėliau, 969 m., taip pat ir Egiptas buvo perduotas izmailistų-šiitų Fatimidų kalifatui.
| Abasidų kalifatas arab. الْخِلَافَةُ الْعَبَّاسِيَّة al-Khilāfah al-ʿAbbāsiyyah | |||||||||||||||||||||||||||||||||||
| buvęs kalifatas | |||||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Vėliava | |||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Abasidų kalifatas 850 m. | |||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Sostinė | Damaskas (750–762), Raka (796–809), Bagdadas (762–796, 809–836, po 892, Samara (836–892) | ||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Kalbos | Arabų | ||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Religija | Sunizmas | ||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Valdymo forma | Kalifatas | ||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Kalifas | |||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 750–754 (pirmas) | |||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 1242–1258 (paskutinis) | |||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Era | Viduramžiai | ||||||||||||||||||||||||||||||||||
| - Abasidų revoliucija | 750 m., 750 | ||||||||||||||||||||||||||||||||||
| - Bagdadą užėmė mongolai | 1258 m. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Plotas | |||||||||||||||||||||||||||||||||||
| - 750 | 110 000 km² | ||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Valiuta | Dinaras | ||||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||
Iškilus iraniečių bujidams ir turkams seldžiukams ir atitinkamai 945 m. ir 1055 m. užėmus Bagdadą, kalifų politinė galia buvo apribota. Nors abasidų kalifų valdžia didžiojoje dalyje kalifato laipsniškai tapo ceremoninė ir religinė, šie išlaikė valdžią mesopotamiškose žemėse, o prie kalifo – ir Irane. Abasidų kalifato kultūrinio pakilimo ir klestėjimo amžius pasibaigė 1258 m., Chulaguchano valdomai Mongolų imperijai užėmus ir nužudžius . Abasidų valdovų šakos ir islamiškos kultūros centru 1261 m. tapo sostinė Kairas. Nors ir neturėdama realios politinės galios (neįskaitant trumpą kalifo valdymo laikotarpį, abasidų kalifai išlaikė savo nominalumą dar praėjus keliems metams po to, kai 1517 m. osmanai užkariavo Egiptą.
Istorija
Kalifato įsigalėjimas
Abasidų kalifai į valdžią pateko remdamiesi judėjimu, kuris buvo nukreiptas prieš tuo metu daugelio musulmonų kaip pernelyg pasaulietiška laikytą Omejadų dinastiją. Ši atstovavo senąją Mekos aristokratiją. Dėl to daugelio mokslininkų perėjimas nuo Omejadų prie Abasidų laikomas „konservatyviąja revoliucija“ arba „Abasidų revoliucija“. Sutariama, kad Abasidų dinastijos pradžia reiškė ne vien dinastijos pasikeitimą, bet ir daugelį kitų permainų.
Dinastijos pradininkas buvo , valdęs 749–754 m. Abu Muslimas, į islamą atsivertęs persas, 747 m. Merve (Chorasane) sukėlė sukilimą ir paskelbė nauju kalifu pranašo Mahometo dėdės Abaso palikuonį Abual Abasą. Paramą sukilėliai gavo daugiausia iš į islamą atsivertusiųjų persų gyventojų, kurie buvo nepatenkinti arabų kilmingųjų valdymu. Musulmonai persai arabų buvo laikomi antrarūšiais piliečiais, tačiau turėjo didelę įtaką ekonomikoje ir valdyme bei palaikė ryšius su šiitais.
750 m. Didžiojo Zabo mūšyje Šiaurės Irake Abasidai galutinai nugalėjo Omejadus ir jų kalifą Marvaną II. Siekdami sustiprinti persų pozicijas musulmoniškoje valstybėje ir susilpninti arabų hegemoniją, Abasidai 762 m. naujai įkūrė Bagdadą ir perkėlė į jį sostinę iš Damasko.
Kultūrinis klestėjimas ir byrėjimas
Naujai įkurta Kalifato teritorija buvo labai didelė, todėl nuo VIII a. pabaigos Abasidų valdžia provincijose silpnėjo. Gana greitai prasidėjo šalies dezintegracija, kuomet atskiros provincijos įgavo paveldimą autonomiją. Jose įsigalėjo de facto nepriklausomos emyrų dinastijos, nominaliai pripažinusios Abasidų valdžią, tačiau ilgainiui paskelbusios nepriklausomybę, ar net įkūrusios savas kalifų dinastijas.
Iš karto po Abasidų kalifato įkūrimo paskutinis Omejadų palikuonis pabėgo į Vakarus ir įsitvirtino tolimiausioje Kalifato provincijoje – Al-Andalus, kurioje 755 m. įkūrė Kordobos emyratą. 958 m. Kordobos Omejadai irgi ėmė tituluotis kalifais, taip įkurdami paralelią kalifų liniją Islamo pasaulyje.
Vėlesnius skilimus neretai inspiravo religiniai nesutarimai tarp atskirų islamo sektų. Abasidai rėmė sunizmą kaip vienintelį tikrą tikėjimą, ir persekiojo kitas sektas, ypač šiizmą, charidžitus ir kt., kurios norėjo gauti tam tikrą autonomiją. Skilimą skatino ir etniniai nesutarimai tarp arabų ir nearabų (ypač persų, berberų) tautų. Dėl to 780 m. vakarinėse provincijose Šiaurės Afrikoje (dab. Marokas) įsitvirtino šiitai Idrisidai, o 800 m. jų pavyzdžiu pasekė Aglabidai (dab. Alžyras, Tunisas ir vakarų Libija), galiausiai 868 m. – (Egiptas). Pačioje X a. pradžioje Šiaurės Afrikoje įkurta Fatimidų dinastija ėmė skelbtis tikraisiais kalifais, taip įsteigdama trečiąją paralelią kalifų liniją.
Dezintegracija vyko ir rytinėse bei šiaurinėse provincijose: 819 m. nuo Kalifato atskilo ryčiausia provincija Chorasanas (čia įsitvirtino tadžikų protėviai Tachiridai ir Samanidai), o 861 m. – Seistanas (Safaridai), 864 – Tabaristanas (), 890 m. – (Sirijoje) ir Sadžidai (Azerbaidžane). Tokiu būdu X a. pradžioje tiesioginėje Abasidų kontrolėje liko tik dabartinis Irakas ir vakarų Iranas.
Silpstant imperijai, kalifai ir IX a. reformavo Kalifato armiją, įtraukdamas į ją daug etninių grupių – berberų, slavų ir tiurkų vergų. Pastarieji, vadinami mameliukais, dalinai padėjo išlaikyti karinę Kalifato jėgą, tačiau kartu ir didino įtampą valstybės viduje, stiprino vergų armijos įtaką politiniame šalies gyvenime. Dėl vieno mameliukų sukilimo kalifas al-Mutasimas 836 m. net buvo priverstas perkelti šalies sostinę į Samarą, ir tik 892 m. kalifas ją sugrąžino į Bagdadą.
Religinė Bagdado valstybė
934 m. įkurta persiška šiitų Bujidų dinastija 945 m. nukariavo likusias Abasidų teritorijas, užėmė Bagdadą ir iš Abasidų galutinai atėmė politinę valdžią, o kalifus paliko tik sunitų religiniais vadovais. Kalifai liko reziduoti Bagdade, kur išlaikė didelį ritualizuotą dvarą ir įtaką viso musulmonų (ypač sunitų) pasaulio religiniame gyvenime.
Silpstant Bujidams, Abasidų kalifai vėl galėjo įgyti tam tikrą valdžią ir dalyvauti politiniuose reikaluose. Kuomet regione pasirodė nauja jėga – Seldžiukai, kalifai 1058 m. palaikė jų pusę ir padėjo jiems kovoti su Bujidais. Tokiu būdu jie pakeitė hegemoną, ir Seldžiukai kontroliavo kalifus iki XII a. Sipstant pastariesiems, kalifai vėl bandė atgauti politinę valdžią regione. 1135 m. kalifas stojo į kovą su Seldžiukais, tačiau pralaimėjo ir buvo nužudytas. Kalifas pirmą kartą nuo 945 m. atsilaikė prieš Seldžiukus 1157 m., ir susigrąžino politinę valdžią visame Irake, ir ją išlaikė šimtą metų.
Abasidų valstybė galutinai žlugo 1258 m., kai mongolų užkariautojas Chulaguchanas užėmė Bagdadą. Jis nužudė paskutinį Bagdado kalifą , sutrypdamas arkliais, jo sūnų išsiuntė į Mongoliją, o dukrą pasiėmė į haremą. Kitas paskutinio kalifo sūnus pabėgo į pietinę Persiją, kur įsikūrė Bastako kaime. Jo palikuonys žinomi kaip bastakiai. Po trejų metų, 1261 m. Egipte atkurta kalifo institucija, į šį postą skiriant tolimą al-Mutasimo giminaitį . Tai buvo . Šie kalifai, visiškai nominalūs sunitų islamo vadovai, išlaikė savo dinastiją iki 1517 m., kuomet kalifo titulas buvo perduotas Osmanų sultonams.
Pastabos
Šaltiniai
- Hoiberg 2010, p. 10.
- Canfield, Robert L. (2002). Turko-Persia in Historical Perspective. Cambridge University Press. p. 5. ISBN 9780521522915.
- „ABŪ MOSLEM ḴORĀSĀNĪ – Encyclopaedia Iranica“. www.iranicaonline.org. Suarchyvuota iš originalo 22 lapkričio 2015. Nuoroda tikrinta 1 gruodžio 2021.
- Finer, S. E. (1999 m. sausio 1 d.). The History of Government from the Earliest Times: Volume II: The Intermediate Ages p.720. OUP Oxford. ISBN 9780198207900.
- Richards, D. S. (2020 m. balandžio 22 d.). The Chronicle of Ibn al-Athir for the Crusading Period from al-Kamil fi'l-Ta'rikh. Part 3: The Years 589–629/1193–1231: The Ayyubids after Saladin and the Mongol Menace (anglų). Routledge. ISBN 978-1-351-89281-0.
- Holt 1984.
- Abasidai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 12 psl.
Literatūra
- Hoiberg, Dale H., red. (2010). „Abbasid Dynasty“. Encyclopedia Britannica. I: A–Ak – Bayes (15th leid.). Chicago. ISBN 978-1-59339-837-8.
{{cite encyclopedia}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link) - Holt, Peter M. (1984). „Some Observations on the 'Abbāsid Caliphate of Cairo“. Bulletin of the School of Oriental and African Studies. University of London. 47 (3): 501–507. doi:10.1017/s0041977x00113710. ISSN 0041-977X. S2CID 161092185.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Bagdado kalifatas, Kas yra Bagdado kalifatas? Ką reiškia Bagdado kalifatas?
Sis straipsnis apie Abasidu sukurta imperija Apie dinastija skaitykite straipsnyje Abasidai Abasidu kalifatas arab ا ل خ ل اف ة ٱل ع ب اس ي ة al Khilafah al ʿAbbasiyah arba Bagdado kalifatas treciasis arabu kalifatas įkurtas po pranaso Mahometo mirties Kalifatui pradzia dave is Mahometo dedes 566 653 m kilusi gimine o dinastija pavadinta minimo pradininko vardu Abas Didziaja egzistavimo dalį kalifata valde Bagdade siuolaikiniame Irake įsikure kalifai Kalifatas iskilo nuvertus Omejadu kalifata Abasidu revoliucijos metu 750 m arba 123 Abasidu kalifato sostine pradzioje buvo miestas dabartiniame Irake kol 762 m kalifas įkure Bagdado miesta salia senoves sasanidu sostines Ktesifono Bagdadas tapo mokslo kulturos filosofijos ir isradimu centru t y jame prasidejo islamo aukso amzius Abasidu laikotarpiui budinga priklausomybe nuo Persijos biurokratu ypac gimines Salies elitui buvo budinga perimti persu paprocius ir taip elitas eme globoti menininkus ir mokslininkus Nepaisant tokio pradinio bendradarbiavimo VIII a pab nuo abasidu pasisalino ne tik ne arabai musulmonai bet ir persu biurokratai Kalifatas buvo priverstas 756 m perduoti valdzia al Andalusijoje Iberijos pusiasalis Kordobos emyratui Moroka idrisidams 788 m ir Sicilija aglabidams 800 m Chorasana ir Transoksiana samanidams o Persija safaridamss VIII a astuntajame desimtmetyje Veliau 969 m taip pat ir Egiptas buvo perduotas izmailistu siitu Fatimidu kalifatui Abasidu kalifatas arab ال خ ل اف ة ال ع ب اس ي ة al Khilafah al ʿAbbasiyyahbuves kalifatas 750 1258 VeliavaLocation ofAbasidu kalifatas 850 m Sostine Damaskas 750 762 Raka 796 809 Bagdadas 762 796 809 836 po 892 Samara 836 892 Kalbos ArabuReligija SunizmasValdymo forma KalifatasKalifas 750 754 pirmas 1242 1258 paskutinis Era Viduramziai Abasidu revoliucija 750 m 750 Bagdada uzeme mongolai 1258 m Plotas 750 110 000 km Valiuta DinarasPries PoOmejadu kalifatas Osmanu imperijaMongolu imperijaKordobaIdrisidaiTachiridaiSamanidaiRustamidaiIksididaiSadzidaiSafaridaiBujidaiFatimidai Iskilus iranieciu bujidams ir turkams seldziukams ir atitinkamai 945 m ir 1055 m uzemus Bagdada kalifu politine galia buvo apribota Nors abasidu kalifu valdzia didziojoje dalyje kalifato laipsniskai tapo ceremonine ir religine sie islaike valdzia mesopotamiskose zemese o prie kalifo ir Irane Abasidu kalifato kulturinio pakilimo ir klestejimo amzius pasibaige 1258 m Chulaguchano valdomai Mongolu imperijai uzemus ir nuzudzius Abasidu valdovu sakos ir islamiskos kulturos centru 1261 m tapo sostine Kairas Nors ir neturedama realios politines galios neįskaitant trumpa kalifo valdymo laikotarpį abasidu kalifai islaike savo nominaluma dar praejus keliems metams po to kai 1517 m osmanai uzkariavo Egipta IstorijaKalifato įsigalejimas Abasidu kalifai į valdzia pateko remdamiesi judejimu kuris buvo nukreiptas pries tuo metu daugelio musulmonu kaip pernelyg pasaulietiska laikyta Omejadu dinastija Si atstovavo senaja Mekos aristokratija Del to daugelio mokslininku perejimas nuo Omejadu prie Abasidu laikomas konservatyviaja revoliucija arba Abasidu revoliucija Sutariama kad Abasidu dinastijos pradzia reiske ne vien dinastijos pasikeitima bet ir daugelį kitu permainu Dinastijos pradininkas buvo valdes 749 754 m Abu Muslimas į islama atsivertes persas 747 m Merve Chorasane sukele sukilima ir paskelbe nauju kalifu pranaso Mahometo dedes Abaso palikuonį Abual Abasa Parama sukileliai gavo daugiausia is į islama atsivertusiuju persu gyventoju kurie buvo nepatenkinti arabu kilminguju valdymu Musulmonai persai arabu buvo laikomi antrarusiais pilieciais taciau turejo didele įtaka ekonomikoje ir valdyme bei palaike rysius su siitais 750 m Didziojo Zabo musyje Siaures Irake Abasidai galutinai nugalejo Omejadus ir ju kalifa Marvana II Siekdami sustiprinti persu pozicijas musulmoniskoje valstybeje ir susilpninti arabu hegemonija Abasidai 762 m naujai įkure Bagdada ir perkele į jį sostine is Damasko Kulturinis klestejimas ir byrejimas Abasidu kalifatas 820 m ir kaimynines valstybes Naujai įkurta Kalifato teritorija buvo labai didele todel nuo VIII a pabaigos Abasidu valdzia provincijose silpnejo Gana greitai prasidejo salies dezintegracija kuomet atskiros provincijos įgavo paveldima autonomija Jose įsigalejo de facto nepriklausomos emyru dinastijos nominaliai pripazinusios Abasidu valdzia taciau ilgainiui paskelbusios nepriklausomybe ar net įkurusios savas kalifu dinastijas Is karto po Abasidu kalifato įkurimo paskutinis Omejadu palikuonis pabego į Vakarus ir įsitvirtino tolimiausioje Kalifato provincijoje Al Andalus kurioje 755 m įkure Kordobos emyrata 958 m Kordobos Omejadai irgi eme tituluotis kalifais taip įkurdami paralelia kalifu linija Islamo pasaulyje Velesnius skilimus neretai inspiravo religiniai nesutarimai tarp atskiru islamo sektu Abasidai reme sunizma kaip vienintelį tikra tikejima ir persekiojo kitas sektas ypac siizma charidzitus ir kt kurios norejo gauti tam tikra autonomija Skilima skatino ir etniniai nesutarimai tarp arabu ir nearabu ypac persu berberu tautu Del to 780 m vakarinese provincijose Siaures Afrikoje dab Marokas įsitvirtino siitai Idrisidai o 800 m ju pavyzdziu paseke Aglabidai dab Alzyras Tunisas ir vakaru Libija galiausiai 868 m Egiptas Pacioje X a pradzioje Siaures Afrikoje įkurta Fatimidu dinastija eme skelbtis tikraisiais kalifais taip įsteigdama treciaja paralelia kalifu linija Dezintegracija vyko ir rytinese bei siaurinese provincijose 819 m nuo Kalifato atskilo ryciausia provincija Chorasanas cia įsitvirtino tadziku proteviai Tachiridai ir Samanidai o 861 m Seistanas Safaridai 864 Tabaristanas 890 m Sirijoje ir Sadzidai Azerbaidzane Tokiu budu X a pradzioje tiesiogineje Abasidu kontroleje liko tik dabartinis Irakas ir vakaru Iranas Silpstant imperijai kalifai ir IX a reformavo Kalifato armija įtraukdamas į ja daug etniniu grupiu berberu slavu ir tiurku vergu Pastarieji vadinami mameliukais dalinai padejo islaikyti karine Kalifato jega taciau kartu ir didino įtampa valstybes viduje stiprino vergu armijos įtaka politiniame salies gyvenime Del vieno mameliuku sukilimo kalifas al Mutasimas 836 m net buvo priverstas perkelti salies sostine į Samara ir tik 892 m kalifas ja sugrazino į Bagdada Religine Bagdado valstybe Abasidu kalifato palikuones 950 m 934 m įkurta persiska siitu Bujidu dinastija 945 m nukariavo likusias Abasidu teritorijas uzeme Bagdada ir is Abasidu galutinai ateme politine valdzia o kalifus paliko tik sunitu religiniais vadovais Kalifai liko reziduoti Bagdade kur islaike didelį ritualizuota dvara ir įtaka viso musulmonu ypac sunitu pasaulio religiniame gyvenime Silpstant Bujidams Abasidu kalifai vel galejo įgyti tam tikra valdzia ir dalyvauti politiniuose reikaluose Kuomet regione pasirode nauja jega Seldziukai kalifai 1058 m palaike ju puse ir padejo jiems kovoti su Bujidais Tokiu budu jie pakeite hegemona ir Seldziukai kontroliavo kalifus iki XII a Sipstant pastariesiems kalifai vel bande atgauti politine valdzia regione 1135 m kalifas stojo į kova su Seldziukais taciau pralaimejo ir buvo nuzudytas Kalifas pirma karta nuo 945 m atsilaike pries Seldziukus 1157 m ir susigrazino politine valdzia visame Irake ir ja islaike simta metu Abasidu valstybe galutinai zlugo 1258 m kai mongolu uzkariautojas Chulaguchanas uzeme Bagdada Jis nuzude paskutinį Bagdado kalifa sutrypdamas arkliais jo sunu issiunte į Mongolija o dukra pasieme į harema Kitas paskutinio kalifo sunus pabego į pietine Persija kur įsikure Bastako kaime Jo palikuonys zinomi kaip bastakiai Po treju metu 1261 m Egipte atkurta kalifo institucija į sį posta skiriant tolima al Mutasimo giminaitį Tai buvo Sie kalifai visiskai nominalus sunitu islamo vadovai islaike savo dinastija iki 1517 m kuomet kalifo titulas buvo perduotas Osmanu sultonams PastabosRegionines kalbos Arameju Armenu Berberu Koptu Gruzinu Graiku Kurdu TiurkuSaltiniaiHoiberg 2010 p 10 Canfield Robert L 2002 Turko Persia in Historical Perspective Cambridge University Press p 5 ISBN 9780521522915 ABu MOSLEM ḴORASANi Encyclopaedia Iranica www iranicaonline org Suarchyvuota is originalo 22 lapkricio 2015 Nuoroda tikrinta 1 gruodzio 2021 Finer S E 1999 m sausio 1 d The History of Government from the Earliest Times Volume II The Intermediate Ages p 720 OUP Oxford ISBN 9780198207900 Richards D S 2020 m balandzio 22 d The Chronicle of Ibn al Athir for the Crusading Period from al Kamil fi l Ta rikh Part 3 The Years 589 629 1193 1231 The Ayyubids after Saladin and the Mongol Menace anglu Routledge ISBN 978 1 351 89281 0 Holt 1984 Abasidai Visuotine lietuviu enciklopedija T I A Ar Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2001 12 psl LiteraturaHoiberg Dale H red 2010 Abbasid Dynasty Encyclopedia Britannica I A Ak Bayes 15th leid Chicago ISBN 978 1 59339 837 8 a href wiki C5 A0ablonas Cite encyclopedia title Sablonas Cite encyclopedia cite encyclopedia a CS1 prieziura location missing publisher link Holt Peter M 1984 Some Observations on the Abbasid Caliphate of Cairo Bulletin of the School of Oriental and African Studies University of London 47 3 501 507 doi 10 1017 s0041977x00113710 ISSN 0041 977X S2CID 161092185