Būdviečiai (vok. Budwethen, nuo 1938 m. birželio 3 d. Altenkirch, 1945–1946 m. rus. Будветен, nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. Malomožaiskojė, rus. Маломожайское) – gyvenvietė Kaliningrado srities šiaurinėje dalyje, Nemano rajone, 17 km į pietryčius nuo Ragainės. Nuo 2008 m. birželio 30 d. Lunino kaimo gyvenvietės kaimas.[3]
Istorija
redaguotiNadruvos žemės kaimo pavadinimas lietuviškos kilmės.[4]
Minimi nuo 1584 m.[5]1665 m. Būdviečiuose įkurta lietuviška evangelikų liuteronų parapija, pastatyta bažnyčia; jos vietoje 1782 m. antroji, kuri 1951 m. paversta kultūros namais, 1995 m. sudegė.[6] XX a. tarpukariu Būdviečiai buvo didelių mūrinių pastatų gyvenvietė su trikampe turgaus aikšte pietiniame gale, didele plytine, fabriku, vėjo malūnu.[7]
1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos Ragainės apskrities (1922–1945 m. Tilžės-Ragainės apskrities) kaimas, iki 1935 m. kovo 31 d. kaimo bendruomenė, vėliau savivaldybė, 1946–2008 m. Malomožaiskojė apylinkės (Маломожайский cовет) centras, [8] prijungti Moskvinas ir Vinkšnynai.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1818–1922 m. | Ragainės apskritis | Rytų Prūsijos provincija |
| 1922–1945 m. | Tilžės-Ragainės apskritis | Rytų Prūsijos provincija |
| 1945–1946 m. | Rytų Prūsija | TSRS |
| 1946–2008 m. | Malomožaiskojė apylinkės centras Nemano rajonas | Kaliningrado sritis |
| nuo 2008 m. | Lunino kaimo gyvenvietė Nemano municipalinis rajonas | Kaliningrado sritis |
Gyventojai
redaguotiKaime 2010 m. buvo 144 gyvenamieji namai.[9]
| Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2010 m. | ||||||
| 1905 m. | 1910 m.[10] | 1933 m.[11] | 1939 m. | 2010 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 471 | 507 | 685 | 787 | 630 | ||
| ||||||
Žymūs žmonės
redaguotiBūdviečiuose 1665–1691 m. dirbo kunigas Teodoras Lepneris, 1701–1750 m. – Frydrichas Zigmantas Šusteris, 1778–1821 m. – precentorius, kunigas, poetas, tautosakininkas Kristupas Danielius Hasenšteinas, 1827–1846 m. Natanelis Frydrichas Ostermejeris.
Lietuviai
redaguotiIki 1709–1711 m. didžiojo maro ir bado beveik visi gyventojai buvo lietuvininkai. Po jo XVIII a. pirmoje pusėje gyvenvietėje ir apylinkėse apsigyveno vokiečių kolonistų, beveik visi valstiečiai. 1878 m. vokiečių statistikos duomenimis, lietuviškai kalbančiųjų buvo daugiau kaip pusė gyventojų. Iki Pirmojo pasaulinio karo dauguma jų suvokietėjo. Po Antrojo pasaulinio karo į ištuštėjusius Būdviečius ir apylinkes atsikėlė gyventojų iš TSRS, daugiausia – rusai, vėliau iš TSRS okupuotos Lietuvos – lietuvių. 1989 m. duomenimis, apie 30 proc. gyventojų buvo lietuviai. 1991 m. vidurinėje mokykloje įsteigtas lietuvių kalbos ir etnokultūros fakultatyvas.[12]
Švietimas
redaguoti1947 m. atidaryta pradinė mokykla rusams, kuri 1948 m. pertvarkyta į septynmetę, 1958 m. į vidurinę, 2006 m. į pagrindinę. Išleistos 54 abiturientų laidos. 2008 m. mokėsi 96 moksleiviai, dirbo 14 mokytojų. Direktorė nuo 1992 m. Bronislava Sinelnikova.[13]
Apylinkė
redaguotiMalomožaiskojė apylinkės teritorijoje buvo šios gyvenvietės:[14]
| Dabartinis pavadinimas | Rusiškai | Vokiškai | Lietuviškai | Koordinatės |
| Andrejevas | Андреево | Gut Burkandten, nuo 1938 m. Gut Burental | Burkantai | 54°53′00″ š. pl. 22°03′00″ r. ilg. / 54.88333°š. pl. 22.05000°r. ilg. |
| Briulovas | Брюллово | Salleningken, nuo 1938 m. Sallingen | Salininkai | 54°53′00″ š. pl. 22°07′00″ r. ilg. / 54.88333°š. pl. 22.11667°r. ilg. |
| Dorochovas | Дорохово | Gut Skatticken, nuo 1938 m. Katticken | Skatikai | 54°53′00″ š. pl. 22°09′00″ r. ilg. / 54.88333°š. pl. 22.15000°r. ilg. |
| Gribojedovas | Грибоедово | Kallwellen, nuo 1938 m. Torffelde | Kalveliai | 54°57′00″ š. pl. 22°10′00″ r. ilg. / 54.95000°š. pl. 22.16667°r. ilg. |
| Ignatovas | Игнатово | Gaistauden | Gaištautai | |
| Jakovlevas | Яковлево | Baltruschatschen, nuo 1938 m. Balzershöfen | Baltrušaičiai | 54°52′00″ š. pl. 22°13′00″ r. ilg. / 54.86667°š. pl. 22.21667°r. ilg. |
| Kalužskojė | Калужское | Nestonwethen, nuo 1938 m. Nesten | Nestonviečiai | 54°53′00″ š. pl. 22°09′00″ r. ilg. / 54.88333°š. pl. 22.15000°r. ilg. |
| Kašinas | Кашино | Gut Kauschen | Kaušiai | 54°48′00″ š. pl. 22°09′00″ r. ilg. / 54.80000°š. pl. 22.15000°r. ilg. |
| Kaštanovka | Каштановка | Karlen | Kaštanovka | |
| Kuzminas | Кузьмино | Kubillehlen, nuo 1938 m. Kuben Freieneck | Kubilėliai | 54°32′00″ š. pl. 22°28′00″ r. ilg. / 54.53333°š. pl. 22.46667°r. ilg. |
| Lukinas | Лукино | Lindicken | Lindikai | 54°55′00″ š. pl. 22°14′00″ r. ilg. / 54.91667°š. pl. 22.23333°r. ilg. |
| Medovojė | Медовое | Abschruten, nuo 1938 m. Schroten | Apšrūtai | |
| Melničnojė | Мельничное | Gut Lesgewangminnen, nuo 1938 m. Lesgewangen | Lengvaminai | |
| Moskvinas | Москвино | Naujeningken, nuo 1938 m. Neusiedel | Naujininkai | |
| Ochotničė | Охотничье | Groß Ballupönen, nuo 1938 m. Löffkeshof | Balupėnai | 54°53′00″ š. pl. 22°10′00″ r. ilg. / 54.88333°š. pl. 22.16667°r. ilg. |
| Ochotničė | Охотничье | Lepalothen, nuo 1938 m. Siebenkirchberg | Liepalotai | 54°53′00″ š. pl. 21°52′00″ r. ilg. / 54.88333°š. pl. 21.86667°r. ilg. |
| Povorinas | Поворино | Szurellen, nuo 1938 m. Schurfelde | Žiūreliai | 54°56′00″ š. pl. 22°12′00″ r. ilg. / 54.93333°š. pl. 22.20000°r. ilg. |
| Skliankinas | Склянкино | Groß Puskeppeln, nuo 1938 m. Keppen | Puskepaliai | 54°56′00″ š. pl. 22°18′00″ r. ilg. / 54.93333°š. pl. 22.30000°r. ilg. |
| Slobodskojė | Слободское | Wingschnienen, nuo 1938 m. Ostmoor | Vinkšnynai | |
| Solnečnojė | Солнечное | Pautkandszen, nuo 1938 m. Grüntal | Pautkandžiai | 54°50′00″ š. pl. 22°11′00″ r. ilg. / 54.83333°š. pl. 22.18333°r. ilg. |
| Torfianojė | Торфяное | Waszeninken, nuo 1938 m. Waschingen | Važininkai | 54°55′00″ š. pl. 22°17′00″ r. ilg. / 54.91667°š. pl. 22.28333°r. ilg. |
| Vinogradovas | Виноградово | Klein Ballupönen, nuo 1938 m. Kleinlöffkeshof | Mažieji Balupėnai | 54°53′00″ š. pl. 22°10′00″ r. ilg. / 54.88333°š. pl. 22.16667°r. ilg. |
| Zabrodinas | Забродино | Gut Kimschen, nuo 1938 m. Kleinlesgewangen | Kimšai |
- Lietuviški tradiciniai vietovardžiai (Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos). [sud. Marija Razmukaitė, Aistė Pangonytė]. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01488-2. // psl. 56–83
- Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
- Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
- Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии. – Европейский институт рассеянных этнических меньшинств, 2003. 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto.
- Būdviečiai. // Vytautas Šilas, Henrikas Sambora. Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje. – Vilnius, Mintis, 1990. ISBN 5-417-00367-0 // psl. 188–190
- Būdviečiai (Malomožaiskojė). Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 247
- Būdviečiai. Mažosios Lietuvos enciklopedija (tikrinta 2025-01-31).
- Būdviečiai (Gov.genealogy.net)
- Malomožaiskojė wikimapia.org
- Ragainės apskrities kaimų sąrašas (1900 m.) vok.
- Tilžės apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok. (7)
- Būdviečiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 565 psl.
- Муниципальное общеобразовательное учреждение средняя общеобразовательная школа пос.Маломожайское[neveikianti nuoroda]
- Eine Sammlung nach dem Gebietsstand vom 31.12.1937
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Būdviečiai (Malomožaiskojė), Kas yra Būdviečiai (Malomožaiskojė)? Ką reiškia Būdviečiai (Malomožaiskojė)?