Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Azijos finansų krizė finansų krizė prasidėjusi 1997 m vasarą Tailande ir greitai išplitusi po kitas Azijos ypač pietryči
Azijos finansų krizė
Azijos finansų krizė – finansų krizė, prasidėjusi 1997 m. vasarą Tailande ir greitai išplitusi po kitas Azijos (ypač pietryčių) valstybes. Ji tuomet sukėlė ir pasaulinio ekonominio nuosmukio būgštavimus. Šis laikotarpis taip pat dažnai vadinamas Rytų Azijos valiutų krize.
Priežastys
Iki 1997 metų Azija pritraukė kone pusę kapitalo srautų į besivystančias šalis. Pietryčių Azijos ekonomikos palaikė aukštas palūkanų normas, patrauklias užsienio investuotojams, ieškantiems didelės grąžos. Todėl į regiono šalių ekonomiką įplaukė dideli pinigų srautai, o nekilnojamojo turto kainos labai išaugo. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje – 10-ojo pradžioje Tailando, Malaizijos, Indonezijos, Filipinų, Singapūro ir Pietų Korėjos ekonomika sparčiai vystėsi, BVP augimas siekė 8–12%. Tai buvo ir finansinių institucijų – TVF ir Pasaulio banko nuopelnas. Tas laikmetis dar žinomas kaip Azijos ekonominis stebuklas.
1994 m. garsus ekonomistas Paulas Krugmanas paskelbė straipsnį, kuriame išdėstė abejones dėl Azijos ekonominio stebuklo. Jis teigė, kad Rytų Azijos ekonominį augimą lėmė vien išorinės investicijos. Tačiau bendras gamybos veiksnių produktyvumas išaugo tik nedaug arba neišaugo visai. Krugmanas teigė, kad tik bendro gamybos veiksnių produktyvumo augimas gali garantuoti ilgalaikį klestėjimą. Finansinei krizei įsisiūbavus, Krugmano nuomonę daug kas laikė pranašiška, nors jis pats pareiškė, kad nebuvo numatęs krizės ar jos masto.
Azijos stebuklo žlugimo priežasčių daug ir dėl daugelio jų ginčijamasi iki šiol. Tailando ekonomikos burbulas išsipūtė dėl vadinamųjų „karštų pinigų“. Burbului pučiantis, jų reikėjo vis daugiau. Tokia pat padėtis susidarė Malaizijoje, nors ten politiškai valdoma buvo neblogao, ir Indonezijoje, kur padėtį papildomai sunkino vadinamasis „laukinis kapitalizmas“. Plėtrai skirtos lėšos dažniausiai buvo panaudojamos be kontrolės, ne pačiu tinkamiausiu ar veiksmingiausiu būdu, jos patekdavo tik į tam tikrų asmenų, paprastai artimiausių valdžios struktūroms, rankas.
Dešimtmečio viduryje Tailandas, Indonezija ir Pietų Korėja turėjo didelį einamųjų sąskaitų deficitą, o palaikomas fiksuotas keitimo kursas skatino skolinimąsi iš užsienio. Dėl to kilo didelis pavojus finansų ir įmonių sektoriuose.
Tačiau maždaug tuo metu ekonominė aplinka pradėjo keistis. JAV ekonomikai atsigavus po recesijos, dešimtmečio pradžioje JAV Federalinis rezervų bankas, vadovaujamas , pradėjo kelti JAV palūkanų normas, kovodamas su infliacija. Taip JAV greta Pietryčių Azijos tapo patrauklios investuotojams, pritraukdamos spekuliacinį kapitalą. JAV doleris pradėjo stiprėti kitų valiutų atžvilgiu, o kadangi su juo buvo susietos daugelio Pietryčių Azijos šalių nacionalinės valiutos, jų eksportas tapo ne toks konkurencingas. 1996 metais Pietryčių Azijos eksporto augimas labai sulėtėjo, o tai neigiamai paveikė ir jų einamosios sąskaitos situaciją.
Kai kurie ekonomistai kaltino ir Kiniją, esą ji labai prisidėjo prie Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) šalių eksporto augimo sulėtėjimo. Tie patys ekonomistai taip pat teigė, kad pagrindinė krizės priežastis buvo pernelyg didelis spekuliacijos nekilnojamuoju turtu mastas. Nors Kinija ir pradėjo veiksmingai konkuruoti su kitais Azijos eksportuotojais, įgyvendinusi keletą į eksportą orientuotų reformų, svarbiausia priežastis tai, kad Tailando ir Indonezijos valiutos buvo artimai susietos su JAV doleriu, kurio vertė 10-ajame dešimtmetyje kilo. Vakarų importuotojai ieškojo pigesnių gamintojų ir juos rado Kinijoje. Kiti ekonomistai nepritaria šiam teiginiui, aiškindami, kad tiek ASEAN, tiek Kinija vienu metu patyrė greitą eksporto augimą.
Eiga ir mastas
Azijos finansų krizė prasidėjo Tailande po to, kai žlugo tajų valiuta batas, šalies vyriausybei jį atsiejus nuo JAV dolerio. Tai padaryta po ilgų ir varginančių, bet nesėkmingų pastangų išvengti tokio sprendimo. Didžiulės finansinės įtampos židinys tuomet buvo nekilnojamojo turto sektorius ir šalį slegianti užsienio skola, dėl kurios Tailandas faktiškai bankrutavo dar prieš žlungant jos valiutai. Po priverstinės devalvacijos drastiškai sumažėjusios pajamos iš importo jau nebeleido greitai ar net per vidutinės trukmės laikotarpį atsigauti be energingos tarptautinės intervencijos. Krizei plečiantis, didžiojoje Pietryčių Azijos dalyje ir Japonijoje valiutų kursai ėmė kristi, ir turto kainos nuvertėjo, o vartotojų skolos staiga išaugo.
Nors buvo bendras sutarimas dėl krizės ir jos padarinių, krizės priežastys, jų apimtis ir sprendimo būdai nebuvo tokie aiškūs. Labiausiai krizė apėmė Indoneziją, Pietų Korėją ir Tailandą. Nuosmukis gerokai paveikė ir Honkongą, Malaiziją, Laosą ir Filipinus. Palyginti mažai paveikta buvo pagrindinė Kinijos dalis, Indija, Taivanas, Singapūras ir Vietnamas. Krizė nelabai paveikė ir Japoniją, tačiau ji turėjo savų ilgalaikių ekonominių sunkumų. Vis dėlto visų šių šalių valiutų kursai gerokai krito JAV dolerio atžvilgiu, labiau nukentėjusios šalys susidūrė su ilgalaikiais valiutiniais nuostoliais.
Poveikis
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) buvo priverstas inicijuoti 40 mlrd. JAV dolerių programą stabilizuoti Pietų Korėjos, Tailando ir Indonezijos valiutas, nes šių šalių ekonomikos buvo labiausiai pažeistos krizės. Neefektyvi Japonijos bankų sistema skendo kalnuose blogų paskolų, nes iki tol pro pirštus žiūrėta į ten vyravusią bankininkystės praktiką slėpti pagrindinių klientų nuostolius. Jungtinės Valstijos įsikišo siekdamos sustabdyti skubotą jenos vertės kritimą, sutikdamos pirkti Japonijos valiutos už maždaug 2 mlrd. JAV dolerių. Tokiu veiksmu JAV vylėsi stabilizuoti jenos kursą, kuris buvo kritęs iki žemiausio taško per pastaruosius aštuonerius metus.
Tačiau pastangos pristabdyti įsisiūbavusią ekonominę krizę mažai prisidėjo prie padėties stabilizavimo Indonezijoje. Po 30-ties valdymo metų, 1998-ųjų gegužę buvo priverstas atsistatydinti prezidentas Suharto, prieš prasidedant , kilusiomis po staigaus kainų šuolio dėl drastiško rupijos nuvertinimo. Krizės poveikis buvo juntamas visus 1998 metus.
Filipinų ekonomikos augimas 1998 metais praktiškai nukrito iki nulio. Tik Singapūras ir Taivanas liko santykinai izoliuoti nuo sukrėtimo, bet abu patyrė rimtų sukrėtimų. Pirmieji ryškesni Azijos ekonomikos atsigavimo ženklai buvo pastebėti 1999 m.
Diskusija
Daugelis ekonomistų tiki, kad Azijos krizę sukūrė ne rinkos psichologija ar technologija, bet politika, iškreipusi skolintojų ir besiskolinančiųjų santykius. Rinkoje susidarė dideli kiekiai siūlomų kreditų, o nekilnojamojo turto kainos buvo pastūmėtos link aukštumų, kurių nebebuvo įmanoma išlaikyti. Galiausiai nekilnojamojo turto kainos ėmė smukti, o privatūs asmenys ir verslas tapo nebepajėgūs vykdyti savo skolinių įsipareigojimų. Tarp skolintojų kilusi panika paskatino iš krizės apimtų šalių atitraukti didelius kreditų kiekius, o tai savo ruožtu sukėlė kreditų krizę ir tolesnius bankrotus.
Be to, investuotojams stengiantis atsiimti savo pinigus, valiutų rinką užtvindė valiutos iš krizių apimtų šalių, todėl jų kursas ėmė kristi. Siekdamos išvengti valiutų vertės nykimo, šių šalių vyriausybės buvo priverstos kelti palūkanų normas šalių viduje iki tikrai aukštų dydžių ir įsikišti į valiutų keitimo rinką superkant bet kokią perteklinę vietinę valiutą pagal fiksuotą keitimo kursą iš užsienio rezervų. Nė vienos iš šių politinių priemonių nepavyko išlaikyti ilgiau. Itin aukštos palūkanų normos, kurios gali būti labai kenksmingos net palyginti sveikai ekonomikai, nusiaubė jau ir taip trapias ekonomikas, o centriniai bankai sekino užsienio rezervus, kurių jie turėjo ne tiek jau ir daug. Kai tapo aišku, jog iš šių šalių plūstančio kapitalo bangos sustabdyti neįmanoma, valdžia liovėsi ginti savo fiksuotus keitimo kursus, ir atsiejo valiutas. Tad nuvertėjusios šalių valiutos reiškė, kad paskolos, paimtos užsienio šalių valiutomis labai išaugs, perskaičiavus į vidaus valiutas, dėl to kils dar daugiau bankrotų, o krizė dar labiau gilės.
Kiti ekonomistai, tarp jų Josephas Stiglitzas ir , neskyrė daug reikšmės realios ekonomikos vaidmeniui vykstant krizei, palyginti su finansinėmis rinkomis dėl krizės greičio. Greitis, kuriuo krizė plito, kaip teigė Sachsas ir kiti, buvo lyginamas su klasikiniais paniškais indėlių atsiiminėjimais iš bankų. O nurodė asimetrinės informacijos vaidmenį finansinėse rinkose, dėl kurio tarp investuotojų susidarė „bandos mentalitetas“ ir dėl kurio buvo padidinta palyginti nedidelė rizika realioje ekonomikoje. Tuo krizė patraukė elgsenos ekonomistų, besidominčių rinkos psichologija, dėmesį.
Kita galima staigios krizės priežastis gali būti Honkongo suvereniteto perdavimas 1997 metų liepos 1 dieną. Netikrumas dėl Honkongo ateities paskatino investuotojus atitolti nuo Azijos, o tai pablogino ekonomines sąlygas regione ir vėliau paskatino Tailando bato devalvaciją 1997 metų liepos 2 dieną.
Daugelis regiono politikų krizę vertino kaip nesėkmę laiku sukaupti išteklius, kad būtų išvengta valiutų manipuliacijų. Tačiau šią hipotezę nelabai palaikė ekonomistai, kurie teigė, kad nė vienas investuotojas neturėjo pakankamai įtakos rinkai, kad galėtų sėkmingai manipuliuoti valiutų vertėmis. Be to, organizavimo lygis, reikalingas koordinuoti masinius investuotojų atsitraukimus iš Pietryčių Azijos valiutų, siekiant manipuliuoti jų vertėmis, daro tokią galimybę mažai tikėtiną.
Išnašos
- Knygos
- Kaufman, GG., Krueger, TH., Hunter, WC. (1999) The Asian Financial Crisis: Origins, Implications and Solutions. Springer. ISBN 0792384725
- Pettis, Michael (2001). The Volatility Machine: Emerging Economies and the Threat of Financial Collapse. Oxford University Press. ISBN 0-19-514330-2.
- Blustein, Paul (2001). The Chastening: Inside the Crisis that Rocked the Global Financial System and Humbled the IMF. PublicAffairs. ISBN 1-891620-81-9.
- Noland, Markus, Li-gang Liu, Sherman Robinson, and Zhi Wang. (1998) Global Economic Effects of the Asian Currency Devaluations. Policy Analyses in International Economics, no. 56. Washington, DC: Institute for International Economics.
- Pempel, T. J. (1999) The Politics of the Asian Economic Crisis. Ithaca, NY: Cornell University Press.
- Ries, Philippe. (2000) The Asian Storm: Asia’s Economic Crisis Examined.
- Tecson, Marcelo L. (2005) Puzzlers: Economic Sting (The Case Against IMF, Central Banks, and IMF-Prescribed High Interest Rates) Makati City, Philippines: Raiders of the Lost Gold Publication
- Muchhala, Bhumika, ed. (2007) Ten Years After: Revisiting the Asian Financial Crisis. Washington, DC: Woodrow Wilson International Center for Scholars Asia Program.
- Ito, Takatoshi and Andrew K. Rose (2006). financial sector development in the Pacific Rim. University of Chicago Press. ISBN 9780226386843.
- Lankstinukai
- Ngian Kee Jin (March 2000). Coping with the Asian Financial Crisis: The Singapore Experience Archyvuota kopija 2005-02-23 iš Wayback Machine projekto.. Institute of Southeast Asian Studies. ISSN 0219-3582
- Tiwari, Rajnish (2003). Post-crisis Exchange Rate Regimes in Southeast Asia, Seminar Paper, University of Hamburg.
- Kilgour, Andrea (1999). The changing economic situation in Vietnam: A product of the Asian crisis? Archyvuota kopija 2008-08-17 iš Wayback Machine projekto.
- S. Radelet, J.D. Sachs, R.N. Cooper, B.P. Bosworth (1998). The East Asian Financial Crisis: Diagnosis, Remedies, Prospects. Brookings Papers on Economic Activity.
- Stiglitz, Joseph (1996). Some Lessons From The East Asian Miracle. The World Bank Research Observer.
- (August 2007). Ten Years After: The Lasting Impact of the Asian Financial Crisis. Center for Economic and Policy Research.
- Tecson, Marcelo L. (2009), „IMF Must Renounce Its Weapon of Mass Destruction: High Interest Rates“ (4-part paper on high-interest-rate fallacies and alternatives, emailed to IMF and others on 27 January 2009)
- Kiti šaltiniai
- Is Thailand on the road to recovery Archyvuota kopija 2011-01-03 iš Wayback Machine projekto., article by Australian photo-journalist John Le Fevre that looks at the effects of the Asian Economic Crisis on Thailand’s construction industry
- Women bear brunt of crisis, article by Australian photo-journalist John Le Fevre examining the effects of the Asian Economic Crisis on Asia’s female workforce
- The Crash (transcript only), from the PBS series Frontline
- The Myth of Asia’s Miracle Archyvuota kopija 2008-07-26 iš Wayback Machine projekto. A Cautionary Fable by Paul Krugman.
- Hughes, Helen. Crony Capitalism and the East Asian Currency Financial 'Crises' Archyvuota kopija 2008-07-20 iš Wayback Machine projekto.. Policy. Spring 1999.
- Blustein: p. 73
- The Three Routes to Financial Crises: The Need for Capital Controls Archyvuota kopija 2008-06-25 iš Wayback Machine projekto.. Gabriel Palma (Cambridge University). Center for Economic Policy Analysis. November 2000.
- Bernard Eccleston, Michael Dawson, Deborah J. McNamara (1998). The Asia-Pacific Profile. Routledge (UK). ISBN 0415172799.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link) - Kaufman: pp. 195–6
- Pempel: pp 118–143
- http://www.adb.org/Documents/Books/Key_Indicators/2003/pdf/rt29.pdf Archyvuota kopija 2008-06-25 iš Wayback Machine projekto.
- FIRE-SALE FDI by Paul Krugman.
- Stiglitz: pp. 12–16
- http://www.telegraph.co.uk/comment/telegraph-view/3597972/Mahathirs-dark-side.html
Nuorodos
- Versus – Azijos krizė: priežastys ir analogijos. Archyvuota kopija 2013-10-11 iš Wayback Machine projekto.
- Congressional Research Service report for US Congress. Archyvuota kopija 2008-04-29 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Azijos finansų krizė, Kas yra Azijos finansų krizė? Ką reiškia Azijos finansų krizė?
Azijos finansu krize finansu krize prasidejusi 1997 m vasara Tailande ir greitai isplitusi po kitas Azijos ypac pietryciu valstybes Ji tuomet sukele ir pasaulinio ekonominio nuosmukio bugstavimus Sis laikotarpis taip pat daznai vadinamas Rytu Azijos valiutu krize Labiausiai Azijos finansu krizes paveiktos salys PriezastysIki 1997 metu Azija pritrauke kone puse kapitalo srautu į besivystancias salis Pietryciu Azijos ekonomikos palaike aukstas palukanu normas patrauklias uzsienio investuotojams ieskantiems dideles grazos Todel į regiono saliu ekonomika įplauke dideli pinigu srautai o nekilnojamojo turto kainos labai isaugo 9 ojo desimtmecio pabaigoje 10 ojo pradzioje Tailando Malaizijos Indonezijos Filipinu Singapuro ir Pietu Korejos ekonomika sparciai vystesi BVP augimas sieke 8 12 Tai buvo ir finansiniu instituciju TVF ir Pasaulio banko nuopelnas Tas laikmetis dar zinomas kaip Azijos ekonominis stebuklas 1994 m garsus ekonomistas Paulas Krugmanas paskelbe straipsnį kuriame isdeste abejones del Azijos ekonominio stebuklo Jis teige kad Rytu Azijos ekonominį augima leme vien isorines investicijos Taciau bendras gamybos veiksniu produktyvumas isaugo tik nedaug arba neisaugo visai Krugmanas teige kad tik bendro gamybos veiksniu produktyvumo augimas gali garantuoti ilgalaikį klestejima Finansinei krizei įsisiubavus Krugmano nuomone daug kas laike pranasiska nors jis pats pareiske kad nebuvo numates krizes ar jos masto Azijos stebuklo zlugimo priezasciu daug ir del daugelio ju gincijamasi iki siol Tailando ekonomikos burbulas issipute del vadinamuju karstu pinigu Burbului puciantis ju reikejo vis daugiau Tokia pat padetis susidare Malaizijoje nors ten politiskai valdoma buvo neblogao ir Indonezijoje kur padetį papildomai sunkino vadinamasis laukinis kapitalizmas Pletrai skirtos lesos dazniausiai buvo panaudojamos be kontroles ne paciu tinkamiausiu ar veiksmingiausiu budu jos patekdavo tik į tam tikru asmenu paprastai artimiausiu valdzios strukturoms rankas Desimtmecio viduryje Tailandas Indonezija ir Pietu Koreja turejo didelį einamuju saskaitu deficita o palaikomas fiksuotas keitimo kursas skatino skolinimasi is uzsienio Del to kilo didelis pavojus finansu ir įmoniu sektoriuose Taciau mazdaug tuo metu ekonomine aplinka pradejo keistis JAV ekonomikai atsigavus po recesijos desimtmecio pradzioje JAV Federalinis rezervu bankas vadovaujamas pradejo kelti JAV palukanu normas kovodamas su infliacija Taip JAV greta Pietryciu Azijos tapo patrauklios investuotojams pritraukdamos spekuliacinį kapitala JAV doleris pradejo stipreti kitu valiutu atzvilgiu o kadangi su juo buvo susietos daugelio Pietryciu Azijos saliu nacionalines valiutos ju eksportas tapo ne toks konkurencingas 1996 metais Pietryciu Azijos eksporto augimas labai suletejo o tai neigiamai paveike ir ju einamosios saskaitos situacija Kai kurie ekonomistai kaltino ir Kinija esa ji labai prisidejo prie Pietryciu Azijos valstybiu asociacijos ASEAN saliu eksporto augimo suletejimo Tie patys ekonomistai taip pat teige kad pagrindine krizes priezastis buvo pernelyg didelis spekuliacijos nekilnojamuoju turtu mastas Nors Kinija ir pradejo veiksmingai konkuruoti su kitais Azijos eksportuotojais įgyvendinusi keleta į eksporta orientuotu reformu svarbiausia priezastis tai kad Tailando ir Indonezijos valiutos buvo artimai susietos su JAV doleriu kurio verte 10 ajame desimtmetyje kilo Vakaru importuotojai ieskojo pigesniu gamintoju ir juos rado Kinijoje Kiti ekonomistai nepritaria siam teiginiui aiskindami kad tiek ASEAN tiek Kinija vienu metu patyre greita eksporto augima Eiga ir mastasAzijos finansu krize prasidejo Tailande po to kai zlugo taju valiuta batas salies vyriausybei jį atsiejus nuo JAV dolerio Tai padaryta po ilgu ir varginanciu bet nesekmingu pastangu isvengti tokio sprendimo Didziules finansines įtampos zidinys tuomet buvo nekilnojamojo turto sektorius ir salį slegianti uzsienio skola del kurios Tailandas faktiskai bankrutavo dar pries zlungant jos valiutai Po priverstines devalvacijos drastiskai sumazejusios pajamos is importo jau nebeleido greitai ar net per vidutines trukmes laikotarpį atsigauti be energingos tarptautines intervencijos Krizei pleciantis didziojoje Pietryciu Azijos dalyje ir Japonijoje valiutu kursai eme kristi ir turto kainos nuvertejo o vartotoju skolos staiga isaugo Nors buvo bendras sutarimas del krizes ir jos padariniu krizes priezastys ju apimtis ir sprendimo budai nebuvo tokie aiskus Labiausiai krize apeme Indonezija Pietu Koreja ir Tailanda Nuosmukis gerokai paveike ir Honkonga Malaizija Laosa ir Filipinus Palyginti mazai paveikta buvo pagrindine Kinijos dalis Indija Taivanas Singapuras ir Vietnamas Krize nelabai paveike ir Japonija taciau ji turejo savu ilgalaikiu ekonominiu sunkumu Vis delto visu siu saliu valiutu kursai gerokai krito JAV dolerio atzvilgiu labiau nukentejusios salys susidure su ilgalaikiais valiutiniais nuostoliais PoveikisTarptautinis valiutos fondas TVF buvo priverstas inicijuoti 40 mlrd JAV doleriu programa stabilizuoti Pietu Korejos Tailando ir Indonezijos valiutas nes siu saliu ekonomikos buvo labiausiai pazeistos krizes Neefektyvi Japonijos banku sistema skendo kalnuose blogu paskolu nes iki tol pro pirstus ziureta į ten vyravusia bankininkystes praktika slepti pagrindiniu klientu nuostolius Jungtines Valstijos įsikiso siekdamos sustabdyti skubota jenos vertes kritima sutikdamos pirkti Japonijos valiutos uz mazdaug 2 mlrd JAV doleriu Tokiu veiksmu JAV vylesi stabilizuoti jenos kursa kuris buvo krites iki zemiausio tasko per pastaruosius astuonerius metus Taciau pastangos pristabdyti įsisiubavusia ekonomine krize mazai prisidejo prie padeties stabilizavimo Indonezijoje Po 30 ties valdymo metu 1998 uju geguze buvo priverstas atsistatydinti prezidentas Suharto pries prasidedant kilusiomis po staigaus kainu suolio del drastisko rupijos nuvertinimo Krizes poveikis buvo juntamas visus 1998 metus Filipinu ekonomikos augimas 1998 metais praktiskai nukrito iki nulio Tik Singapuras ir Taivanas liko santykinai izoliuoti nuo sukretimo bet abu patyre rimtu sukretimu Pirmieji ryskesni Azijos ekonomikos atsigavimo zenklai buvo pastebeti 1999 m DiskusijaDaugelis ekonomistu tiki kad Azijos krize sukure ne rinkos psichologija ar technologija bet politika iskreipusi skolintoju ir besiskolinanciuju santykius Rinkoje susidare dideli kiekiai siulomu kreditu o nekilnojamojo turto kainos buvo pastumetos link aukstumu kuriu nebebuvo įmanoma islaikyti Galiausiai nekilnojamojo turto kainos eme smukti o privatus asmenys ir verslas tapo nebepajegus vykdyti savo skoliniu įsipareigojimu Tarp skolintoju kilusi panika paskatino is krizes apimtu saliu atitraukti didelius kreditu kiekius o tai savo ruoztu sukele kreditu krize ir tolesnius bankrotus Be to investuotojams stengiantis atsiimti savo pinigus valiutu rinka uztvinde valiutos is kriziu apimtu saliu todel ju kursas eme kristi Siekdamos isvengti valiutu vertes nykimo siu saliu vyriausybes buvo priverstos kelti palukanu normas saliu viduje iki tikrai aukstu dydziu ir įsikisti į valiutu keitimo rinka superkant bet kokia pertekline vietine valiuta pagal fiksuota keitimo kursa is uzsienio rezervu Ne vienos is siu politiniu priemoniu nepavyko islaikyti ilgiau Itin aukstos palukanu normos kurios gali buti labai kenksmingos net palyginti sveikai ekonomikai nusiaube jau ir taip trapias ekonomikas o centriniai bankai sekino uzsienio rezervus kuriu jie turejo ne tiek jau ir daug Kai tapo aisku jog is siu saliu plustancio kapitalo bangos sustabdyti neįmanoma valdzia liovesi ginti savo fiksuotus keitimo kursus ir atsiejo valiutas Tad nuvertejusios saliu valiutos reiske kad paskolos paimtos uzsienio saliu valiutomis labai isaugs perskaiciavus į vidaus valiutas del to kils dar daugiau bankrotu o krize dar labiau giles Kiti ekonomistai tarp ju Josephas Stiglitzas ir neskyre daug reiksmes realios ekonomikos vaidmeniui vykstant krizei palyginti su finansinemis rinkomis del krizes greicio Greitis kuriuo krize plito kaip teige Sachsas ir kiti buvo lyginamas su klasikiniais paniskais indeliu atsiiminejimais is banku O nurode asimetrines informacijos vaidmenį finansinese rinkose del kurio tarp investuotoju susidare bandos mentalitetas ir del kurio buvo padidinta palyginti nedidele rizika realioje ekonomikoje Tuo krize patrauke elgsenos ekonomistu besidominciu rinkos psichologija demesį Kita galima staigios krizes priezastis gali buti Honkongo suvereniteto perdavimas 1997 metu liepos 1 diena Netikrumas del Honkongo ateities paskatino investuotojus atitolti nuo Azijos o tai pablogino ekonomines salygas regione ir veliau paskatino Tailando bato devalvacija 1997 metu liepos 2 diena Daugelis regiono politiku krize vertino kaip nesekme laiku sukaupti isteklius kad butu isvengta valiutu manipuliaciju Taciau sia hipoteze nelabai palaike ekonomistai kurie teige kad ne vienas investuotojas neturejo pakankamai įtakos rinkai kad galetu sekmingai manipuliuoti valiutu vertemis Be to organizavimo lygis reikalingas koordinuoti masinius investuotoju atsitraukimus is Pietryciu Azijos valiutu siekiant manipuliuoti ju vertemis daro tokia galimybe mazai tiketina IsnasosKnygosKaufman GG Krueger TH Hunter WC 1999 The Asian Financial Crisis Origins Implications and Solutions Springer ISBN 0792384725 Pettis Michael 2001 The Volatility Machine Emerging Economies and the Threat of Financial Collapse Oxford University Press ISBN 0 19 514330 2 Blustein Paul 2001 The Chastening Inside the Crisis that Rocked the Global Financial System and Humbled the IMF PublicAffairs ISBN 1 891620 81 9 Noland Markus Li gang Liu Sherman Robinson and Zhi Wang 1998 Global Economic Effects of the Asian Currency Devaluations Policy Analyses in International Economics no 56 Washington DC Institute for International Economics Pempel T J 1999 The Politics of the Asian Economic Crisis Ithaca NY Cornell University Press Ries Philippe 2000 The Asian Storm Asia s Economic Crisis Examined Tecson Marcelo L 2005 Puzzlers Economic Sting The Case Against IMF Central Banks and IMF Prescribed High Interest Rates Makati City Philippines Raiders of the Lost Gold Publication Muchhala Bhumika ed 2007 Ten Years After Revisiting the Asian Financial Crisis Washington DC Woodrow Wilson International Center for Scholars Asia Program Ito Takatoshi and Andrew K Rose 2006 financial sector development in the Pacific Rim University of Chicago Press ISBN 9780226386843 LankstinukaiNgian Kee Jin March 2000 Coping with the Asian Financial Crisis The Singapore Experience Archyvuota kopija 2005 02 23 is Wayback Machine projekto Institute of Southeast Asian Studies ISSN 0219 3582 Tiwari Rajnish 2003 Post crisis Exchange Rate Regimes in Southeast Asia Seminar Paper University of Hamburg Kilgour Andrea 1999 The changing economic situation in Vietnam A product of the Asian crisis Archyvuota kopija 2008 08 17 is Wayback Machine projekto S Radelet J D Sachs R N Cooper B P Bosworth 1998 The East Asian Financial Crisis Diagnosis Remedies Prospects Brookings Papers on Economic Activity Stiglitz Joseph 1996 Some Lessons From The East Asian Miracle The World Bank Research Observer August 2007 Ten Years After The Lasting Impact of the Asian Financial Crisis Center for Economic and Policy Research Tecson Marcelo L 2009 IMF Must Renounce Its Weapon of Mass Destruction High Interest Rates 4 part paper on high interest rate fallacies and alternatives emailed to IMF and others on 27 January 2009 Kiti saltiniaiIs Thailand on the road to recovery Archyvuota kopija 2011 01 03 is Wayback Machine projekto article by Australian photo journalist John Le Fevre that looks at the effects of the Asian Economic Crisis on Thailand s construction industry Women bear brunt of crisis article by Australian photo journalist John Le Fevre examining the effects of the Asian Economic Crisis on Asia s female workforce The Crash transcript only from the PBS series Frontline The Myth of Asia s Miracle Archyvuota kopija 2008 07 26 is Wayback Machine projekto A Cautionary Fable by Paul Krugman Hughes Helen Crony Capitalism and the East Asian Currency Financial Crises Archyvuota kopija 2008 07 20 is Wayback Machine projekto Policy Spring 1999 Blustein p 73 The Three Routes to Financial Crises The Need for Capital Controls Archyvuota kopija 2008 06 25 is Wayback Machine projekto Gabriel Palma Cambridge University Center for Economic Policy Analysis November 2000 Bernard Eccleston Michael Dawson Deborah J McNamara 1998 The Asia Pacific Profile Routledge UK ISBN 0415172799 a href wiki C5 A0ablonas Cite book title Sablonas Cite book cite book a CS1 prieziura multiple names authors list link Kaufman pp 195 6 Pempel pp 118 143 http www adb org Documents Books Key Indicators 2003 pdf rt29 pdf Archyvuota kopija 2008 06 25 is Wayback Machine projekto FIRE SALE FDI by Paul Krugman Stiglitz pp 12 16 http www telegraph co uk comment telegraph view 3597972 Mahathirs dark side htmlNuorodosVersus Azijos krize priezastys ir analogijos Archyvuota kopija 2013 10 11 is Wayback Machine projekto Congressional Research Service report for US Congress Archyvuota kopija 2008 04 29 is Wayback Machine projekto