Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Australijos istorija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Australijos istorija – Australijos žemyno ir vėliau valstybės istorija nuo seniausių laikų iki dabar.
| Australijos istorija |
| Australijos priešistorė (Aborigenai) |
| Naujojo Pietų Velso kolonija |
| Van Diemeno žemė, Viktorija, Kvinslandas, Vakarų Australija, Pietų Australija |
| Australijos Sandrauga: |
| Vestminsterio statutas |
Priešistorė
Kada Australijoje pirmą kartą pasirodė žmonės, yra mokslinių ginčų objektas. Dažniausiai teigiama, kad maždaug 45 000–40 000 m. pr. m. e. į Australiją atvyko tolimi dabartinių aborigenų protėviai iš Pietryčių Azijos, kada sausumos tiltas jungė Australiją su N. Gvinėja (per apledėjimą vanduo pasauliniame vandenyne nusekdavo ir seklios vietos iškildavo virš vandens). Kai kurie mokslininkai daro prielaidas, kad pirmieji žmonės čia galėjo pasirodyti net 100 000 m. pr. m. e.
Iki europiečių pasirodymo aborigenai gyveno akmens amžiaus sąlygomis. Jie nedirbo žemės, neaugino gyvulių, nestatė namų – kraustėsi iš vienos vietos į kitą, kad išvengtų sausrų. Aborigenai medžiojo, žvejojo, rinko laukinius augalus ir vabzdžius, mokėjo sukurti laužą. Svarbiausi ginklai buvo medinės ietys, akmeniniai kirviai ir bumerangai. Aborigenai nevilkėjo drabužių, o vėsias naktis praleisdavo įsikasę į smėlį. Australijos čiabuviai garbino augalus ir gyvūnus, laikė juos šventais. Atvykus europiečiams, jie buvo išstumti iš pakrančių į dykuminius rajonus. XIX-XX a. aborigenų labai sumažėjo. Daugelis jų mirė nuo europietiškų ligų, bado ir priespaudos.
Australijos atradimas ir tyrimai
Apie pietuose esantį kontinentą spėjo jau senovės graikai. Kinai bei malajai apie Australiją žinojo jau apie XIII a. Manoma, kad arabų ir kinų pirkliai galėjo pasiekti Australijos šiaurinį krantą jau IX-ame amžiuje. XIII a. pabaigoje Azijoje pabuvojęs Markas Polas 1295 m. per malajų Sumatrą ir Ceiloną grįžo į Europą ir taip pat buvo girdėjęs apie pietų žemyno buvimą. XV a. Europoje sudaryti žemėlapiai apima kai kurias šiaurinės pakrantės dalis.
Europiečiai žemyną atrado XVI a. Tai buvo portugalai, kurie tuo metu vykdė aktyvią prekybą su Indija, Pietryčių Azija ir Kinija. Pirmuoju, kuris 1522 m. atrado žemyną, laikomas portugalų tyrinėtojas . Žemėlapiuose Australija žymima kaip baltas nežinomas plotas Terra Australis, o 1530-1536 m. prancūzų iš portugalų kilusiame žemėlapyje Australija vadinama sala Java la Grande. Australija portugalus nelabai domino, nes manyta, kad dėl gamtinių ir klimato sąlygų europiečiams šis žemynas gyventi yra netinkamas. 1597 m. olandas Cornelius Wytfliet rašo apie Terra Australis kaip 5 pasaulio dalį.
Europiečiai Australiją intensyviau pradėjo tirti tik XVII a. kai ją pastebėjo ir aplankė keletas ekspedicijų. Olandų tyrinėtojas Viljamas Jansonas 1605 m. pasiekė Karpentarijos įlanką, nors buvo išsiųstas ištirti Naujosios Gvinėjo dydį ir žemyną atrado netikėtai. 1606 m. portugalų tyrinėtojas Luis Vaez de Torres tuo metu tarnavęs Ispanijai praplaukė Toreso sąsiaurį. 1607 m. olandų laivai, plaukdami iš pietų Afrikos į Molukų salas, užkliudydavo Australijos vakarinius pakraščius. Pirmieji tyrimai buvo laikomi paslaptyje ir viešumą pasiekė tik XVIII a. 1642 m. Afrikos generalgubernatorius van Diemen išsiuntė Abelį Tasmaną ieškoti didelės žemės pietuose. Plaukdamas nuo Maurikijaus salos (Indijos vandenyne, į rytus nuo Madagaskaro) jis pasiekė Tasmaniją, kurią pavadino Van Diemeno Žeme ir plaukė vakarų pakraščiu iki ligi Naujosios Zelandijos. 1644 m. jis atvyko iš Naujosios Gvinėjos, lankėsi Karpentarijos įlankoje ir palei žemyno pakraštį plaukė į vakarus iki Šiaurės vakarų kyšulio. Kaip ir portugalai, olandai pasitenkino tik pavadindami naujas žemes Naujaja Olandija.
Pirmasis anglas, kuris pasiekė Australiją, buvo tyrinėtojas Vilemas Dampjė (V. Dampier) 1688 m. tyręs vakarinį žemyno krantą. Po jo tik 1770 m. rytinius Australijos krantus pasiekė kitas anglų keliautojas ir tyrinėtojas leitenantas Džeimsas Kukas. Jis ištyrė du rytinius žemyno trečdalius ir paskelbė juos Britanijos dalimi - Naujuoju Pietų Velsu, nors karalius Džordžas III buvo davęs nurodymus pirma sudaryti sutartį su vietos gyventojais. Po Kuko tyrinėjimų buvo galutinai paneigta legenda, kad yra didelis pietų žemynas, ir įrodyta, kad Australija atskiras žemynas, o ne nežinomo Antarkties žemyno dalis.
1813 m. Wentworth, Blaxland ir Lawson pirmieji perėjo Mėlynuosius kalnus ir pradėjo tyrinėti žemyno vidines teritorijas. Iki 1837 m. Evans, Oxley, Hume, Hovell, Sturt ir mitchall ištyrė Darlingo ir Murėjaus upių baseinus. iki XIX a. antrosios pusės niekas iš europiečių nebuvo pasiekęs centrinės Australijos dalies. 1860-1861 m. R. O'Hara Burke pirmasis perėjo Australiją išilgai - nuo Adelaidės iki Karpentarijos įlankos. 1862-3 m. panašų žygį padarė MacDonall Stuart ir MacKinley, 1895-1866 m. MacIntyre. Remiantis šių ekspedicijų duomenimis 1870-2 m. buvo nutiestas transaustralijos telegrafas tarp Post Augustos ir Port Darvino. Prie šios linijos kūrėsi gyvenvietės, kurios tapo atsparos taškais ekspedicijoms į šalies vakarus ir rytus. Giles 1872 m. pasiekė Amadeus ežerą pačiame Australijos centre, Warburton 1873-1874 m. iš Alice Springs per MacDonall kalnus pasiekė Pertą.
Naujasis Pietų Velsas ir kolonijos
XVIII a. pabaigoje Didžioji Britanija buvo dinamiškai besivystančios ekonomikos ir užjūrio prekybos šalis, kuri taip pat turėjo dideles kolonijines ambicijas. Netrukus po Džeimso Kuko tyrinėjimų buvo nuspręsta kurti Australijoje koloniją, galbūt siekiant kompensuoti 1775 m. prarastas kolonijas Šiaurės Amerikoje, kurios gavo nepriklausomybę. Didžioji Britanija 1788 metais Naujajame Pietų Velse įsteigė pirmąją katorgininkų koloniją. Pirmąja gyvenviete 1799 m. tapo Port Džeksonas (Port Jackson; vėliau pavadintas Sidnėjumi). Van Diemeno Žemės kolonija (dabartinėje Tasmanijoje) įsteigta 1803 m. (atskira Tasmanijos kolonija buvo sukurta 1825 m.). Apie 40 metų po Port Džeksono įkūrimo Jungtinė Karalystė Australiją laikė tik katorgininkų tremties vieta.
Daugėjant gyventojų ir įsisavinant naujas teritorijas nuo Naujojo Pietų Velso atsiskyrė kitos kolonijos: 1851 m. Viktorija, 1859 m. Kvinslendas. 1829 m. įkurta Vakarų Australijos, o 1836 m. - Pietų Australijos kolonijos, į kurias vyko anglų kolonistai. Taip buvo sudarytos 6 kolonijos, kurios tiesiogiai buvo pavaldžios metropolijai, t. y. Didžiajai Britanijai. Kolonijoms buvo suteikiama vis daugiau teisių kol jos tapo pilnai savivaldžios. Tarpusavyje jos ne tik neturėjo jokių ryšių, bet netgi buvo įsivedusios muitus viena kitos prekėms.
Australijos Sandraugos susikūrimas
1901 m. sausio 1 d. Australija tapo iki tol egzistavusių šešių kolonijų federacija ir pasivadino sandrauga (Commonwealth). Jai atiduotos valdyti kitos Britų Imperijos valdos: Norfolko, Pitkerno salos, Naujosios Gvinėjos Papua provincija ir Šiaurinė teritorija. Australijos Sandraugos sostinė perkelta į naujai įkurtą Kanberos miestą. Tuo metu formaliai Australija įėjo į Britanijos imperiją, kaip dominija. Su Jungtine Karalyste tapo susijusi tik tiek, kad Jungtinės Karalystės monarchas skyrė generalgubernatorių ir atstovavo jos interesus užsienyje.
Po Pirmojo pasaulinio karo, kuriame dalyvavo ir kariai iš Australijos, Tautų Sandrauga perdavė jai buvusios Vokiečių Naujosios Gvinėjos mandatą. Tokiu būdu Australija ėmė kontroliuoti visą rytinę Naujosios Gvinėjos salos dalį, Nauru.
Kad neprasidėtų didžiulė migracija iš Azijos, britai uždraudė imigruoti į Australiją visiems išskyrus juos pačius. Tai truko iki Antrojo pasaulinio karo.
1931 m. gruodžio 11 d. suteikė Australijai daugiau laisvės nuo Britų Imperijos.
1986 m. kovo 3 d. pasirašytas .
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Australijos istorija, Kas yra Australijos istorija? Ką reiškia Australijos istorija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Australijos istorija Australijos zemyno ir veliau valstybes istorija nuo seniausiu laiku iki dabar Australijos istorijaAustralijos priesistore Aborigenai Naujojo Pietu Velso kolonijaVan Diemeno zeme Viktorija Kvinslandas Vakaru Australija Pietu AustralijaAustralijos Sandrauga Vestminsterio statutasPriesistorePagrindiniai straipsniai Australijos priesistore ir Australijos aborigenai Kada Australijoje pirma karta pasirode zmones yra moksliniu gincu objektas Dazniausiai teigiama kad mazdaug 45 000 40 000 m pr m e į Australija atvyko tolimi dabartiniu aborigenu proteviai is Pietryciu Azijos kada sausumos tiltas junge Australija su N Gvineja per apledejima vanduo pasauliniame vandenyne nusekdavo ir seklios vietos iskildavo virs vandens Kai kurie mokslininkai daro prielaidas kad pirmieji zmones cia galejo pasirodyti net 100 000 m pr m e Rastas aborigenu įrankis naudotas malimui Iki europieciu pasirodymo aborigenai gyveno akmens amziaus salygomis Jie nedirbo zemes neaugino gyvuliu nestate namu kraustesi is vienos vietos į kita kad isvengtu sausru Aborigenai medziojo zvejojo rinko laukinius augalus ir vabzdzius mokejo sukurti lauza Svarbiausi ginklai buvo medines ietys akmeniniai kirviai ir bumerangai Aborigenai nevilkejo drabuziu o vesias naktis praleisdavo įsikase į smelį Australijos ciabuviai garbino augalus ir gyvunus laike juos sventais Atvykus europieciams jie buvo isstumti is pakranciu į dykuminius rajonus XIX XX a aborigenu labai sumazejo Daugelis ju mire nuo europietisku ligu bado ir priespaudos Australijos atradimas ir tyrimaiPagrindinis straipsnis Apie pietuose esantį kontinenta spejo jau senoves graikai Kinai bei malajai apie Australija zinojo jau apie XIII a Manoma kad arabu ir kinu pirkliai galejo pasiekti Australijos siaurinį kranta jau IX ame amziuje XIII a pabaigoje Azijoje pabuvojes Markas Polas 1295 m per malaju Sumatra ir Ceilona grįzo į Europa ir taip pat buvo girdejes apie pietu zemyno buvima XV a Europoje sudaryti zemelapiai apima kai kurias siaurines pakrantes dalis Europieciai zemyna atrado XVI a Tai buvo portugalai kurie tuo metu vykde aktyvia prekyba su Indija Pietryciu Azija ir Kinija Pirmuoju kuris 1522 m atrado zemyna laikomas portugalu tyrinetojas Zemelapiuose Australija zymima kaip baltas nezinomas plotas Terra Australis o 1530 1536 m prancuzu is portugalu kilusiame zemelapyje Australija vadinama sala Java la Grande Australija portugalus nelabai domino nes manyta kad del gamtiniu ir klimato salygu europieciams sis zemynas gyventi yra netinkamas 1597 m olandas Cornelius Wytfliet raso apie Terra Australis kaip 5 pasaulio dalį Europieciai Australija intensyviau pradejo tirti tik XVII a kai ja pastebejo ir aplanke keletas ekspediciju Olandu tyrinetojas Viljamas Jansonas 1605 m pasieke Karpentarijos įlanka nors buvo issiustas istirti Naujosios Gvinejo dydį ir zemyna atrado netiketai 1606 m portugalu tyrinetojas Luis Vaez de Torres tuo metu tarnaves Ispanijai praplauke Toreso sasiaurį 1607 m olandu laivai plaukdami is pietu Afrikos į Moluku salas uzkliudydavo Australijos vakarinius pakrascius Pirmieji tyrimai buvo laikomi paslaptyje ir viesuma pasieke tik XVIII a 1642 m Afrikos generalgubernatorius van Diemen issiunte Abelį Tasmana ieskoti dideles zemes pietuose Plaukdamas nuo Maurikijaus salos Indijos vandenyne į rytus nuo Madagaskaro jis pasieke Tasmanija kuria pavadino Van Diemeno Zeme ir plauke vakaru pakrasciu iki ligi Naujosios Zelandijos 1644 m jis atvyko is Naujosios Gvinejos lankesi Karpentarijos įlankoje ir palei zemyno pakrastį plauke į vakarus iki Siaures vakaru kysulio Kaip ir portugalai olandai pasitenkino tik pavadindami naujas zemes Naujaja Olandija Pirmasis anglas kuris pasieke Australija buvo tyrinetojas Vilemas Dampje V Dampier 1688 m tyres vakarinį zemyno kranta Po jo tik 1770 m rytinius Australijos krantus pasieke kitas anglu keliautojas ir tyrinetojas leitenantas Dzeimsas Kukas Jis istyre du rytinius zemyno trecdalius ir paskelbe juos Britanijos dalimi Naujuoju Pietu Velsu nors karalius Dzordzas III buvo daves nurodymus pirma sudaryti sutartį su vietos gyventojais Po Kuko tyrinejimu buvo galutinai paneigta legenda kad yra didelis pietu zemynas ir įrodyta kad Australija atskiras zemynas o ne nezinomo Antarkties zemyno dalis 1813 m Wentworth Blaxland ir Lawson pirmieji perejo Melynuosius kalnus ir pradejo tyrineti zemyno vidines teritorijas Iki 1837 m Evans Oxley Hume Hovell Sturt ir mitchall istyre Darlingo ir Murejaus upiu baseinus iki XIX a antrosios puses niekas is europieciu nebuvo pasiekes centrines Australijos dalies 1860 1861 m R O Hara Burke pirmasis perejo Australija isilgai nuo Adelaides iki Karpentarijos įlankos 1862 3 m panasu zygį padare MacDonall Stuart ir MacKinley 1895 1866 m MacIntyre Remiantis siu ekspediciju duomenimis 1870 2 m buvo nutiestas transaustralijos telegrafas tarp Post Augustos ir Port Darvino Prie sios linijos kuresi gyvenvietes kurios tapo atsparos taskais ekspedicijoms į salies vakarus ir rytus Giles 1872 m pasieke Amadeus ezera paciame Australijos centre Warburton 1873 1874 m is Alice Springs per MacDonall kalnus pasieke Perta Naujasis Pietu Velsas ir kolonijosAustralijos valstijosPagrindinis straipsnis Naujasis Pietu Velsas XVIII a pabaigoje Didzioji Britanija buvo dinamiskai besivystancios ekonomikos ir uzjurio prekybos salis kuri taip pat turejo dideles kolonijines ambicijas Netrukus po Dzeimso Kuko tyrinejimu buvo nuspresta kurti Australijoje kolonija galbut siekiant kompensuoti 1775 m prarastas kolonijas Siaures Amerikoje kurios gavo nepriklausomybe Didzioji Britanija 1788 metais Naujajame Pietu Velse įsteige pirmaja katorgininku kolonija Pirmaja gyvenviete 1799 m tapo Port Dzeksonas Port Jackson veliau pavadintas Sidnejumi Van Diemeno Zemes kolonija dabartineje Tasmanijoje įsteigta 1803 m atskira Tasmanijos kolonija buvo sukurta 1825 m Apie 40 metu po Port Dzeksono įkurimo Jungtine Karalyste Australija laike tik katorgininku tremties vieta Daugejant gyventoju ir įsisavinant naujas teritorijas nuo Naujojo Pietu Velso atsiskyre kitos kolonijos 1851 m Viktorija 1859 m Kvinslendas 1829 m įkurta Vakaru Australijos o 1836 m Pietu Australijos kolonijos į kurias vyko anglu kolonistai Taip buvo sudarytos 6 kolonijos kurios tiesiogiai buvo pavaldzios metropolijai t y Didziajai Britanijai Kolonijoms buvo suteikiama vis daugiau teisiu kol jos tapo pilnai savivaldzios Tarpusavyje jos ne tik neturejo jokiu rysiu bet netgi buvo įsivedusios muitus viena kitos prekems Australijos Sandraugos susikurimasAustralijos parlamento atidarymas 1901 m geguzes 9 d dail Tom Roberts 1901 m sausio 1 d Australija tapo iki tol egzistavusiu sesiu koloniju federacija ir pasivadino sandrauga Commonwealth Jai atiduotos valdyti kitos Britu Imperijos valdos Norfolko Pitkerno salos Naujosios Gvinejos Papua provincija ir Siaurine teritorija Australijos Sandraugos sostine perkelta į naujai įkurta Kanberos miesta Tuo metu formaliai Australija įejo į Britanijos imperija kaip dominija Su Jungtine Karalyste tapo susijusi tik tiek kad Jungtines Karalystes monarchas skyre generalgubernatoriu ir atstovavo jos interesus uzsienyje Po Pirmojo pasaulinio karo kuriame dalyvavo ir kariai is Australijos Tautu Sandrauga perdave jai buvusios Vokieciu Naujosios Gvinejos mandata Tokiu budu Australija eme kontroliuoti visa rytine Naujosios Gvinejos salos dalį Nauru Kad neprasidetu didziule migracija is Azijos britai uzdraude imigruoti į Australija visiems isskyrus juos pacius Tai truko iki Antrojo pasaulinio karo 1931 m gruodzio 11 d suteike Australijai daugiau laisves nuo Britu Imperijos 1986 m kovo 3 d pasirasytas