Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Australijos geografija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Australijos žemynas yra į šiaurės vakarus nuo Naujosios Zelandijos ir į pietus nuo Indonezijos, Rytų Timoro ir Papua – Naujosios Gvinėjos. Australija – sausringiausias bei mažiausias iš pasaulio žemynų. Didžioji dalis vakarų ir centrinės Australijos yra negyvenama, ją užima dykumos ir pusdykumės – apie 40 % teritorijos užima smėlio kopos. Aukščiausias kalnas – Kosciuškos kalnas (2230 metrai).
Jos pakrantės mažai raižytos. Vingiuotesnė šiaurinė pakrantė, kurioje yra Karpentarijos įlanka ir Keip Jorko pusiasalis. Australijos pakrantes skalauja Indijos ir Ramiojo vandenyno vandenys. Kranto linijos ilgis – 36 735 km. Palei visą šiaurės rytų pakrantę driekiasi 2012 km. Didysis barjerinis rifas – didžiausias pasaulio koralinis rifas. Rifai auga tik švariame seklumų vandenyje, kurio temperatūra ištisus metus būna ne žemesnė kaip 20 laipsnių C.
Klimatas
Nedidelį žemyną supa vandenynai, tačiau didesnėje jo dalyje kritulių iškrenta labai mažai. Taip yra todėl, kad Australijoje ties 30° p. pl. Aukšto slėgio sritis, kuri ir lemia sausą klimatą (pasatai). Tik apie 10 % visos Australijos teritorijos gauna daugiau nei 1000 mm kritulių per metus. Didžiojoje šalies dalyje iškrinta mažiau nei 500 mm kritulių. Didysis Vandenskyros kalnagūbris yra natūrali kliūtis krituliams, kuriuos atneša oro masės iš Ramiojo vandenyno. Dėl rytų Australijos šiltosios srovės poveikio ore susikaupia dar daugiau drėgmės ir rytiniuose jo šlaituose iškrinta apie 100 mm kritulių. Oro masės persirisdamos per kalnagūbrį, daug tos drėgmės netenka. Vakariniuose šlaituose kritulių būna iki 500 mm. Oro masės keliaudamos dar toliau į vakarus, įšyla, tampa dar sausesnėmis. Centrinėje Australijoje per metus iškrinta tik apie 50 mm kritulių.
Tik pietryčių ir pietvakarių pakraščiai turi nuosaikų klimatą ir vidutiniškai derlingas žemes. Šiaurinėje šalies dalyje yra tropinis klimatas: dalis , dalis savaninio tipo, dalis dykuminio tipo.
Šiaurinėje ir šiaurės rytų Australijos dalyje vasarą vyrauja pusiaujo oro masės, vyrauja drėgnas ir karštas klimatas, tuomet čia keturis mėnesius gausiai lyja, o žiemą nusistovi atogrąžų oro masės ir tada kritulių iškrinta mažai.
Ties Tasmanijos sala, taip pat pietryčių ir pietvakarių Australijoje žiemą vyrauja žemo slėgio sritis. Jūrinės oro masės atneša drėgmės. Žemyno pietvakariuose vasara sausa, žiema vėsoka ir lietinga. Pietryčiuose ir Tasmanijos saloje lyja ištisus metus.
Sausio mėn. 30 °C izoterma juosia visą centrinę ir vakarinę dalį ir šiaurės pietus. Centriniai Australijos rajonai nepalankūs žmonių sveikatai dėl oro sausumo, o šiauriniai rajonai – dėl oro drėgnumo sezoninių liūčių metu.
Vandens telkiniai
Nuo kritulių pasiskirstymo žemyne labai priklauso požeminiai vandenys. Didelėje vakarinėje žemyno dalyje jų iš vis nėra ir žemdirbystė visiškai neįmanoma. Svarbiausias, didžiausias ir reikšmingiausias yra Didysis Artezinis baseinas, kurio vandenys slūgso ties vidurio žemuma ir ties Didžiojo vandenskyros kalnagūbrio vakarinėmis pakrantėmis.
Kritulių kiekis tiesiogiai lemia upių tinklą ir jų vandeningumą. Australija yra sausringiausias gyvenamas (Antarktida nuolatinių gyventojų neturi, taigi ir interpretuojamas kaip negyvenamas) žemynas žemėje, joje labai mažai upių. 60 % vidinių žemyno rajonų visai neturi nuotėkio. Kai kur yra laikinos upės krykai, kurios prisipildo vandeniu tik po liūčių, o po kiek laiko dalis vandens susigeria, kitas likęs išgaruoja. Tik rytinėje Australijos dalyje teka neišdžiūstanti Murėjaus (Mario) upė su už jį ilgesniu intaku Darlingu. Šios upės teka iš Didžiojo vandenskyros kalnagūbrio. Šiaurinėje ir šiaurvakarinėje Australijos dalyje taip pat yra neišdžiūstančių, trumpų upių. Laivai gali plaukioti tik kai kuriomis upių atkarpomis ir neištisus metus.
Didžiausias Australijoje ežeras yra Eiro ežeras. Jo vandens lygis svyruoja: po liūčių pakyla, o per didesnes sausras kartais visai išdžiūsta. Dauguma ežerų druskingi, nes neturi nuotėkio.
Miestai
Didžiausi miestai:
- Melburnas
- Pertas
- Sidnis
- Kanbera
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Australijos geografija, Kas yra Australijos geografija? Ką reiškia Australijos geografija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Australijos zemynas yra į siaures vakarus nuo Naujosios Zelandijos ir į pietus nuo Indonezijos Rytu Timoro ir Papua Naujosios Gvinejos Australija sausringiausias bei maziausias is pasaulio zemynu Didzioji dalis vakaru ir centrines Australijos yra negyvenama ja uzima dykumos ir pusdykumes apie 40 teritorijos uzima smelio kopos Auksciausias kalnas Kosciuskos kalnas 2230 metrai Australijos nuotrauka is palydovoAustralijos valstijos teritorijos ir miestaiAustralijos klimatinis zemelapisAustralijos fizinis zemelapis Jos pakrantes mazai raizytos Vingiuotesne siaurine pakrante kurioje yra Karpentarijos įlanka ir Keip Jorko pusiasalis Australijos pakrantes skalauja Indijos ir Ramiojo vandenyno vandenys Kranto linijos ilgis 36 735 km Palei visa siaures rytu pakrante driekiasi 2012 km Didysis barjerinis rifas didziausias pasaulio koralinis rifas Rifai auga tik svariame seklumu vandenyje kurio temperatura istisus metus buna ne zemesne kaip 20 laipsniu C KlimatasNedidelį zemyna supa vandenynai taciau didesneje jo dalyje krituliu iskrenta labai mazai Taip yra todel kad Australijoje ties 30 p pl Auksto slegio sritis kuri ir lemia sausa klimata pasatai Tik apie 10 visos Australijos teritorijos gauna daugiau nei 1000 mm krituliu per metus Didziojoje salies dalyje iskrinta maziau nei 500 mm krituliu Didysis Vandenskyros kalnagubris yra naturali kliutis krituliams kuriuos atnesa oro mases is Ramiojo vandenyno Del rytu Australijos siltosios sroves poveikio ore susikaupia dar daugiau dregmes ir rytiniuose jo slaituose iskrinta apie 100 mm krituliu Oro mases persirisdamos per kalnagubrį daug tos dregmes netenka Vakariniuose slaituose krituliu buna iki 500 mm Oro mases keliaudamos dar toliau į vakarus įsyla tampa dar sausesnemis Centrineje Australijoje per metus iskrinta tik apie 50 mm krituliu Tik pietryciu ir pietvakariu pakrasciai turi nuosaiku klimata ir vidutiniskai derlingas zemes Siaurineje salies dalyje yra tropinis klimatas dalis dalis savaninio tipo dalis dykuminio tipo Siaurineje ir siaures rytu Australijos dalyje vasara vyrauja pusiaujo oro mases vyrauja dregnas ir karstas klimatas tuomet cia keturis menesius gausiai lyja o ziema nusistovi atograzu oro mases ir tada krituliu iskrinta mazai Ties Tasmanijos sala taip pat pietryciu ir pietvakariu Australijoje ziema vyrauja zemo slegio sritis Jurines oro mases atnesa dregmes Zemyno pietvakariuose vasara sausa ziema vesoka ir lietinga Pietryciuose ir Tasmanijos saloje lyja istisus metus Sausio men 30 C izoterma juosia visa centrine ir vakarine dalį ir siaures pietus Centriniai Australijos rajonai nepalankus zmoniu sveikatai del oro sausumo o siauriniai rajonai del oro dregnumo sezoniniu liuciu metu Vandens telkiniaiNuo krituliu pasiskirstymo zemyne labai priklauso pozeminiai vandenys Dideleje vakarineje zemyno dalyje ju is vis nera ir zemdirbyste visiskai neįmanoma Svarbiausias didziausias ir reiksmingiausias yra Didysis Artezinis baseinas kurio vandenys slugso ties vidurio zemuma ir ties Didziojo vandenskyros kalnagubrio vakarinemis pakrantemis Krituliu kiekis tiesiogiai lemia upiu tinkla ir ju vandeninguma Australija yra sausringiausias gyvenamas Antarktida nuolatiniu gyventoju neturi taigi ir interpretuojamas kaip negyvenamas zemynas zemeje joje labai mazai upiu 60 vidiniu zemyno rajonu visai neturi nuotekio Kai kur yra laikinos upes krykai kurios prisipildo vandeniu tik po liuciu o po kiek laiko dalis vandens susigeria kitas likes isgaruoja Tik rytineje Australijos dalyje teka neisdziustanti Murejaus Mario upe su uz jį ilgesniu intaku Darlingu Sios upes teka is Didziojo vandenskyros kalnagubrio Siaurineje ir siaurvakarineje Australijos dalyje taip pat yra neisdziustanciu trumpu upiu Laivai gali plaukioti tik kai kuriomis upiu atkarpomis ir neistisus metus Didziausias Australijoje ezeras yra Eiro ezeras Jo vandens lygis svyruoja po liuciu pakyla o per didesnes sausras kartais visai isdziusta Dauguma ezeru druskingi nes neturi nuotekio MiestaiDidziausi miestai Melburnas Pertas Sidnis Kanbera