Australijos Antarktidos dubuma povandeninė Indijos vandenyno pietryčiuose netoli Antarktidos krantų Šiaurėje ir rytuose
Australijos–Antarktidos dubuma

Australijos–Antarktidos dubuma – povandeninė Indijos vandenyno pietryčiuose, netoli Antarktidos krantų. Šiaurėje ir rytuose apribota Australijos-Antarkties įdubomis, pietuose – Antarktidos žemynu, vakaruose – Kergeleno kalnagūbriu. Ilgis 4500 km, plotis 1500 km. Vyraujantis gylis 4000-5000 m, giliausia vieta – 6089 m (šalia Kergeleno kalnagūbrio).
Didesnėje Australijos–Antarktidos dubumos dalyje plaukioja ledai ir ledkalniai.
Šaltiniai
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 11
- Australijos–Antarktidos dubuma. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Australijos–Antarktidos dubuma, Kas yra Australijos–Antarktidos dubuma? Ką reiškia Australijos–Antarktidos dubuma?
Australijos Antarktidos dubuma povandenine Indijos vandenyno pietryciuose netoli Antarktidos krantu Siaureje ir rytuose apribota Australijos Antarkties įdubomis pietuose Antarktidos zemynu vakaruose Kergeleno kalnagubriu Ilgis 4500 km plotis 1500 km Vyraujantis gylis 4000 5000 m giliausia vieta 6089 m salia Kergeleno kalnagubrio Australijos Antarktidos dubuma Dubuma vandenyno zemelapyje Didesneje Australijos Antarktidos dubumos dalyje plaukioja ledai ir ledkalniai SaltiniaiGeograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 11 Australijos Antarktidos dubuma Visuotine lietuviu enciklopedija T II Arktis Beketas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2002