Aurelija Mikušauskaitė

Aurelija Mikušauskaitė (1937 m. liepos 17 d. Kaune – 1974 m. sausio 2 d. Vilniuje) – Lietuvos kino, televizijos ir teatro aktorė.

"},"veikla":{"wt":"kino, televizijos ir teatro aktorė"},"alma_mater":{"wt":"[[1960]] m. [[Lietuvos konservatorija]]"},"sritis":{"wt":""},"įstaigos":{"wt":""},"pareigos":{"wt":""},"partija":{"wt":""},"žinomas":{"wt":""},"apdovanojimai":{"wt":""},"parašas":{"wt":""},"pastabos":{"wt":""}},"i":0}}]}'>Aurelija MikušauskaitėGimė 1937 m. liepos 17 d.
Kaunas
Mirė 1974 m. sausio 2 d. (36 metai)
Vilnius
Palaidotas (-a) Panemunės kapinėseTautybė lietuvėTėvas Kazimieras MikušauskasMotina Bronislava MikušauskienėVaikai Viktoras KairysVeikla kino, televizijos ir teatro aktorėAlma mater 1960 m. Lietuvos konservatorija

Biografija

redaguoti

1951 m. įstojo į Respublikinę Kauno medicinos mokyklą Nr. 1, 1955 m. baigė felčerių-akušerių specialybės kursą.

1956 m. įstojo į Lietuvos SSR Valstybinę konservatoriją, 1960 m. su pagyrimu baigė aktoriaus meistriškumo specialybės kursą, buvo pripažinta dramos teatro artisto kvalifikacija. V dramos aktorių laida (1956–1960): Vincas Aleknavičius, Henrikas Andriukonis, Milita Bazevičiūtė, Nijolė Gelžinytė, Eugenijus Ignatavičius, Vincenta Miežlaiškytė, Aurelija Mikušauskaitė, Algirdas Paukštaitis, Aleksandras Šimanskis, Bronius Talačka, Judita Ušinskaitė. Kurso vadovai Irena Vaišytė ir Jonas Kavaliauskas.

Pirmąjį vaidmenį kūrė televizijos studijoje. Tada ji buvo dar visai jaunutė Konservatorijos teatrinio fakulteto studentė ir vaidino troškimą gyventi – pagrindinę heroję O’Henrio apsakymo „Paskutinis lapas“ inscenizacijoje. Režisierius, matyt, neatsitiktinai šią rolę paskyrė Aurelijai, pažindamas jos didelę gyvybingumo jėgą, atkaklumą, temperamentą.

1960 m. baigusi Valstybinės konservatorijos teatrinį fakultetą, su kurso draugais atėjo dirbti į Valstybinį televizijos ir radijo komitetą. Suvaidino daug didesnių ir mažesnių vaidmenų televizijos teatre, „Literatūrinių herojų klubuose“, labai mėgo skaityti poeziją, vaidino radijo teatre, kurį laiką dirbo televizijos pranešėja.

1965 m. pradėjo dirbti Jaunimo teatre. Tačiau ir ten triūsdama dažnai viešėdavo televizijoje ir radijuje, dalyvaudavo spektakliuose, laidose. Paskutinis jos vaidmuo televizijoje – Lialia A. Arbūzovo pjesėje „Pasirinkimas“, kurios premjera įvyko 1973 m. sausio mėnesį.

Palaidota Kauno Panemunės kapinėse.

Kūryba

redaguoti

Vaidmenys teatre:

  • N. Svetlovas „Po dvidešimties metų“
  • Miroslavas Mitrovičius „Apiplėšimas vidurnaktį“, rež. Zenonas Buožis
  • Nazymas Hikmetas „Keistuolis“
  • Mykolas Sluckis, Viktoras Miliūnas „Du maži žmogiukai dideliam mieste“, 1966 m., rež. Aurelija Ragauskaitė
  • Džonas Osbornas „Atsigręžk rūstybėje“, 1967 m., rež. Vytautas Čibiras
  • Žanas Anujis „Žana“ (Vyturys), 1967 m., režisieriaus asistentas Antanas Šurna
  • Radijus Pogodinas „Rudė“, 1968 m., rež. Irena Bučienė
  • Nikolajus Pogodinas „Aristokratai“, 1968 m. rež. Aurelija Ragauskaitė
  • Jevgenijus Švarcas „Drakonas“, 1968 m., rež. Vytautas Čibiras
  • Violeta Palčinskaitė „Aš vejuosi vasarą...“, 1968 m., rež. Aurelija Ragauskaitė
  • Viktoras Rozovas „Nuo šeštadienio iki sekmadienio“, 1970 m., rež. Gintas Žilys
  • Valentinas Katajevas „Baltuoja burė tolumoj“, 1970 m., rež. Vytautas Čibiras
  • Grigorijus Kanovičius „Ugnis užantyje“, 1972 m., rež. Gintas Žilys

Vaidmenys kine:

  • „Svetimi“, 1961 m., Lietuvos kino studija, rež. Marijonas Giedrys
  • "Beržai svyruokliai", 1963 m. rež. Vitalis Gruodis
  • „Jausmai“, 1968 m., Lietuvos kino studija, scenarijaus autorius Vytautas Žalakevičius, rež. Algirdas Dausa, Almantas Grikevičius

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Aurelija Mikušauskaitė, Kas yra Aurelija Mikušauskaitė? Ką reiškia Aurelija Mikušauskaitė?