Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kupiškio Aukštupėnų piliakalnisAukštupėnų piliakalnis iš šiaurės pusėsKupiškio Aukštupėnų piliakalnisKoordinatės 55 50 5
Aukštupėnų piliakalnis
| Kupiškio (Aukštupėnų) piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
| Kupiškio (Aukštupėnų) piliakalnis | |||
| Koordinatės |
| ||
| Vieta | Kupiškio rajonas | ||
| Seniūnija | Kupiškio seniūnija | ||
| Plotas | 110x40 | ||
| Priešpilis | gyvenvietė | ||
| Naudotas | I tūkstantmečio I p.- XIV a. | ||
| Žvalgytas | 1943, 1968 | ||
| Tirtas | 1989, 2009, 2017, 2018 m. | ||
| Registro Nr. | A525KP / 23819 / AR555 | ||
Kupiškio (Aukštupėnų) piliakalnis – piliakalnis Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Kupiškio, Lėvens kairiajame krante, ties jo santaka su Aukštupio upeliu. Pasiekiamas nuo Kupiškio bažnyčios šiaurinio galo važiuojant 250 m į šiaurės vakarus Muziejaus gatve, pavažiavus į dešinę Piliakalnio gatve 500 m. Prie piliakalnio šiaurės rytų papėdės galima privažiuoti Pergalės ir Vėžionių gatvėmis, iš jos pasukus į kairę vakarų kryptimi link užtvankos, kur yra mašinų stovėjimo aikštelė.
Istorija
Iš šiaurės piliakalnį juosia Aukštupio, iš vakarų – Lėvens slėnis, iš rytų – dauba, pietinėje pusėje yra aukštuma. Aikštelė pailga, 110x40 m dydžio, XIX a. buvo ariama. Aikštelės pietiniame pakraštyje buvo pylimas, išliko jo liekanų. Šiaurės rytų ir pietiniame šlaite, 4-4,5 m žemiau aikštelės krašto, yra apie 280 m ilgio ir 1,8 m aukščio pylimas, kurio galai siekia apie 50 m ilgio terasą. Aukščiau terasos piliakalnio šlaitas status, nulygintas, žemiau – natūralus. Aikštelė ir piliakalnio rytinis šlaitas apardyti per Pirmąjį pasaulinį karą iškastų apkasų.
Kupiškio, Aukštupėnų piliakalnis – krantinis, sudėtinis, kompleksinis fortifikacinis įrengimas. Įrengtas Lėvens kairiajame krante esančioje kalvoje ties jo santaka su Aukštupio upeliu, apsuptas pelkėtais upių slėniais. Iškilęs pelkėtoje, plynoje lygumoje, apjuostas dviejų upių turėjo geras sąlygas gynybai. Piliakalnio gynybinę sistemą sudaro du pagrindiniai elementai: pati įtvirtinta vieta – piliakalnio aikštelė (buvęs pilies kiemas) ir jos įtvirtinimai bei pylimai, grioviai, terasos. Datuojamas I tūkst. viduriu – II tūkst. pradžia.
Piliakalnio aikštelė ovali, pailga šiaurės–pietų kryptimi. 40x110 m dydžio. Jos pietiniame gale buvo supiltas pylimas. 4–4,5 m žemiau aikštelės krašto, šiauriniame, rytiniame ir pietiniame šlaituose iškastas 3–4 m pločio, 2 m gylio griovys, už kurio supiltas 280 m ilgio, 1,8 aukščio, 7 m pločio pylimas (jo vietoje vakariniame šlaite išlikusi tik terasa). Šlaitai vidutinio statumo, 8–20 m aukščio.
Šiuo metu piliakalniuose galima pastebėti tik dalį buvusių žemių įtvirtinimų, o medinių įtvirtinimų liekanos aptinkamos tik archeologinių tyrimų metu.
Šalia tokių piliakalnių egzistavo papėdės gyvenvietės, senieji kapinynai, net šventvietės. Žuvusiuosius, ginant pilį ir papėdę, gyvenviečių gyventojai laidojo to meto bendruomenės kapinėse (paprastai už vandens telkinių ar upelių). Piliakalnio pailgos formos ovalinės formos aikštelės matmenys 40x110 m liudija šalia piliakalnio į rytus ir pietus, 5 ha plote, buvus nemažos gyvenvietės. Anksčiau ariamose vietose čia rasta grublėtos ir žiestos keramikos fragmentų, apdegusių molio tinko archeologinių radinių.
Remiantis kultūrinio sluoksnio radiniais manoma, kad piliakalnyje XIII a. stovėjo medinė bendruomenės pilis – pati ankstyviausia būsimo miestelio užuomazga, tačiau piliakalnio pilis ir įtvirtinimai buvo sugriauti jau per pirmuosius Kalavijuočių ordino žygius apie 1240 m. Kupiškio, Aukštupėnų piliakalnis su gyvenviete priklausė baltų genčiai – sėliams, tai buvo pačios piečiausios jų žemės.
Baltų genčių žemėlapiuose Sėlos regionas figūruoja kaip bemaž 8000 kv. km dydžio bestruktūris teritorinis masyvas. Tačiau istorinė informacija rodo, kad joje turėję būti mažiausiai 4 teritoriniai vienetai su savo centrais. Kiekvienas centras turėjo savo agrarinę provinciją, su santykiais, kurie buvo pagrįsti ekonominiais ryšiais (abipusiais mainais). Taip formavosi pilies apygarda, kurios įtakos zona apėmė mažiausiai apie 100 kv. km.
Be Kupiškio, Aukštupėnų piliakalnio žinomos mažiausiai keturios piliakalnio-gyvenvietės sistemos: Kereliai, Papiliai, Stirniškiai, Gaigaliai. Tikėtina, kad tarp šių piliakalnių buvo tam tikrų ryšių, jungusių juos į vieną didesnį teritorinį vienetą – žemę.
Nuo 2009 m. ant Kupiškio piliakalnio vyksta Baltų vienybės dienos renginiai. 2018 m. įtrauktas į Kupiškio rajono lankytinų vietų sąrašą.
Aprašymai, padavimai, legendos
Apie piliakalnį pirmosios rašytinės žinios užfiksuotos 1885 m. Uršulės Tamošiūnaitės: „Aukštupio upelis skardžiais vingiais sukas. Par Piliakalnį sau šniokšdamas unt Lavenį brukas“. 1891 m. išleistas platus aprašymas apie Kupiškio miestą „Kupiszkis ir kupiszkenai", kuriame užfiksuota legenda apie du brolius milžinus. Pirmasis mokslinis aprašymas apie piliakalnį užfiksuotas 1899 m. Fiodoro Pokrovskio darbe „Kauno provincijos archeologinis žemėlapis". Piliakalnis 1906 m. aprašomas Liudviko Kčivickio darbe „Žemaičių senovė".
- „Seniau, kai buvo milžinai, tokie dideli dideli žmonės, na, tai būdavo čia ir apie Kupiškį. Tai jie susėsdavo pasikalbėti. Vienas atsisėda ant piliakalnio, o kitas ant Paketurių kalno, ir užsidega abudu pypkes, ir kalbasi susėdę. Kojos nuleistos vandenin, Lėvenin čionai, ir pasikalba abud“.
- "Pasakoja, kad Kupiškio piliakalnį supylė švedų kareiviai. Kai jų labai daug mirė maru, tai jie išsigando, krauju pasirašė, kad niekada čia nebeateis. Kai jie taip pasirašė, liepė jiems supilti kalną. Švedų kareiviai savo gyveriais sunešė žemę ir supylė Kupiškio piliakalnį. Mat senoviški kareiviai nešiojo aukštas kepures su gyveriais. Tai švedų kareiviai po kepurę, po kepurę – prisisėmė smėlio ir supylė kalną. Kalne yra rūsys. Tenai stovi skrynia, pilna popierių. Skrynią paslėpė, kad niekas nepaimtų. Reiktų ilgai kasti, jeigu norėtų ją atkasti. „
- „Rodos, kaip šiandien pamenu, – gyvi Lietuvos karžygiai prisikėlė iš piliakalnių, iš kautynių kalnelių, iš senkapių ir pasirodė man. Pasirodė įvairiausiomis uniformomis, su įvairiausiais ginklais apsiginklavę, bet visi kovojo, garbingai žuvo arba be žinios dingo už Lietuvą, už Lietuvos garbę. Pasirodė, kad jie visi stovėjo tautos sargyboje prie to paties Nemuno, prie kurio ir aš stovėjau tą laimingąją naktį, kai Klaipėda grįžo prie Lietuvos, prie kurios ir dabar stovi. <…> Tačiau piliakalniai sudrebėjo, pabudo miegojusi karalaitė ir milžinų dvasios mus lydėjo, kai mes ėjome senovės karių testamentų vykdyti į Radviliškio ir Meškuičių balotus laukus, į Panevėžio, Kupiškio, Kalkūnų, Červonkos ir Dauguvos kautynių vietas, į Jiezną, Kapčiamiestį, Alytų, Širvintas ir Giedraičius supilti naujų piliakalnių savo palikuonims“
Archeologiniai žvalgymai
Piliakalnį 1943 m. aprašė Petras Tarasenka, jo žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1968 m. atliko Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai. 1989 m. tyrė Lietuvos istorijos institutas. Piliakalnio pietinėje ir rytinėje papėdėje rasta senovinė gyvenvietė, joje rasta lipdytos grublėtu paviršiumi keramikos. Yra manoma, jog Kupiškio piliakalnyje buvo medinė bendruomenės pilis (slėptuvė), kuri buvo pati ankstyviausia būsimo Kupiškio užuomazga. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.
2009 m.į šiaurę nuo piliakalnio buvo iškasta 2x5 m dydžio perkasa (vad. A. Petrulienė), užfiksuotas maišytas gruntas be archeologinių radinių.
2017–2018 m. tyrimai
2017 m. minint Piliakalnių metus, 2018 m. – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetįKupiškio rajono savivaldybės užsakymu Lietuvos istorijos institutas atliko Kupiškio piliakalnio detaliuosius archeologinius tyrimus (vad. dr. A. Simniškytė-Strimaitienė).
2017 m. Kupiškio piliakalnyje atlikti geoarcheologiniai ir geofizikiniai tyrimai. Tikslas – įvertinti piliakalnio aikštelės litostratigrafiją, nustatyti kultūrinio sluoksnio paplitimą ir storį. Aikštelėje, šlaituose ir papėdėje kalamuoju gruntotraukiu padaryta 150 zondų, surinkta 387 grunto bandiniai, išmatuotas jų magnetinis imlumas. Piliakalnis skenuotas georadaru, atlikti magnetometriniai žvalgymai, žvalgyta visa piliakalnio aikštelė – 3940 m² dydžio plotas. Nustatyta, jog buvo piliakalnis įrengtas pailgoje kalvoje iškilia vidurine dalimi. Kultūrinio sluoksnio aikštelės viduryje nerasta, jis koncentravosi aikštelės pakraščiuose.
2018 m. piliakalnio aikštelės rytiniame pakraštyje ištirta 1 perkasa (20 m²). Aptiktas iki 2 metrų storio kultūrinis sluoksnis. Tirtoje vietoje aptikti piliakalnio įtvirtinimai, suformavę pylimą ir šlaitą. Įtvirtinimus sudarė 4 supiltiniai sluoksniai, juos vieną nuo kito skyrė degėsingi tarpsluoksniai. 140–150 cm gylyje nuo dabartinio paviršiaus, fiksuota sudegusių medinių rąstelių, kuolų konstrukcijos, orientuotos išilgai pylimo Š-V kryptimi. Pagrindas tvirtintas 30x30, 40x40 cm ir pan. dydžio akmenimis. Pagal AMS datas (FTMC-35-8) ši konstrukcija datuojama laikotarpiu tarp VIII a. vid.-V a. pr. m. e. Po šia smėlio, medžio ir akmenų konstrukcija 2 metrų gylyje fiksuotas pirminis paviršius – 5-10 cm storio pilkšvo smėlio sluoksnis, po kuriuo, 205–210 cm gylyje pasiektas įžemis – aleuritingas priemolingas smėlis, giliau – priemolinga morena. Įžemyje ties pylimėliu, 225 cm gylyje aptikta stulpavietė, greičiausiai, susijusi su ankstyvuoju apgyvendinimu piliakalnyje ir jo įtvirtinimu. Joje rastas miežio grūdo fragmentas, bastutinių, baltosios balandos, lipiko liekanos tikėtina yra žemdirbystės veiklos atspindys. Įžemyje aptiktos 7 stulpavietės, viena iš jų AMS datuojama VIII–V a. pr. m. e. (FTMC-35-7). Rasta šukė puošta geometriniu ornamentu, kokios būdingos I tūkst. po Kr. 2 pusei.
Tyrimų duomenimis labiausiai tikėtina, jog piliakalnis buvo apgyvendintas laikotarpyje tarp V ir VIII a. pr. m. e. vidurio. Nuo pat įsikūrimo piliakalnyje pradžios, aikštelė buvo apjuosta smėlio, medžio, ir akmenų konstrukcija, kuri vėliau per tą laiką buvo kelis kartus degusi ir rekonstruota. Ankstyviausi piliakalnio radiniai – brūkšniuotosios keramikos laikotarpio. I tūkst. vidurio archeologinės medžiagos piliakalnyje nerasta, nors pagal AMS datavimą tam tikra veikla galėjusi vykti. Tikėtina, jog tuo metu piliakalnis turėjo kitokią paskirtį nei gyvenamoji. VIII–X a. pylimas buvo dar kartą paaukštintas, panaudojant ankstesnį kultūrinį sluoksnį. Tuo metu piliakalnis funkcionavo kaip gyventojų susibūrimo vieta karo ar taikos metu. Tai paskutinis piliakalnio naudojimo epizodas tirtoje vietoje.
Tyrimų metu suregistruota 10 objektų. Aštuoni objektai buvo nuo 15x15 iki 30x30 cm dydžio ir fiksuoti kaip stulpavietės. Suregistruota 230 radinių: 2 monetos, 1 plomba, 1 saga, 1 nenustatytas radinys, 1 vinis, 1 smiltainio galąstuvėlis ir kt. Surinkta 277 g. kaulinės medžiagos, 174 g. molio tinko, suregistruota 224 šukės (jų tarpe 3 žiestos). Iš viso ištirta 69 gyvūnų kaulų ir dantų fragmentai. Didžioji kaulų dalis priklausė naminiams gyvūnams (kiaulės, avys/ožkos). Istorinių laikų radiniai (XVI–XVII a. monetos, smiltainio galąstuvėlis, XIX a. plomba, vėlyvesnių laikų saga) nėra tiesiogiai susiję su gyvenimu piliakalnyje, tačiau rodo, jog piliakalnis buvo lankomas.
Piliakalnio apsauga
1997 m. piliakalnis įregistruotas į Kultūros vertybių registrą (u. k. 23819) Archyvuota kopija 2016-11-19 iš Wayback Machine projekto., 1998 m. paskelbtas kultūros paminklu, 2005 m. pripažinta valstybės saugoma kultūros vertybe, 2007 m. Kupiškio (Aukštupėnų) piliakalnis įtrauktas į išskirtinę kultūrinę vertę turinčių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų sąrašą.
| Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
| Bakšėnų piliakalnis 9 km Likalaukių piliakalnis 11 km | Papilys 28 km Žiobų piliakalnis 24 km | Moškėnų piliakalnis 35 km 33 km | |||||||||
| Kiūčių piliakalnis 42 km | | Kerelių piliakalnis 11 km Vaduvų piliakalnis 18 km | |||||||||
| Stirniškio piliakalnis 12 km | Šeimyniškėlių piliakalnis 34 km | Papilių piliakalnis (Kupiškis) 9 km Gaigalių piliakalnis 11 km | |||||||||
Nuotraukos
- Aukštupėnų piliakalnio aikštelė nuo šiaurinės pusės
- Paminklinis akmuo ant Aukštupėnų piliakalnio
- Vaizdas į Kupiškio marias nuo piliakalnio
- Kupiškio piliakalnis
- Vaizdas nuo Kupiškio piliakalnio Aistuvos Rasų šventės metu
- Kupiškio piliakalnis rudenį
- Kupiškio piliakalnis
- Kupiškio piliakalnis žiemą
- Aukštupėnų piliakalnis iš pietų pusės
- Aukštupėnų piliakalnio valstybės paminklo ženklas
Išnašos
- Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t.2 p. 33
- „Aukštupėnai“. piliakalniai.lt. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-05. Nuoroda tikrinta 2016-12-10.
- „Dėl Kupiškio rajono savivaldybės lankytinų vietų sąrašo patvirtinimo“. 2018 m. birželio 28 d. sprendimas Nr. TS-170. Kupiškio rajono savivaldybės taryba. Nuoroda tikrinta 2024-06-04.
- Uršulė Tamošiūnaitė, „Dainuška apie Kupiškį“, Ailios, 1999, p.8-9, Utena
- Vienybė Lietuvininkų „Kupiszkis ir kupiszkenai“, 1891 m. gruodžio 23d., p. 622–623
- ПОКРОВСКИЙ, Федор Васильевич. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899, с. 63.
- Krzywicki L. Żmudz starożytna. Dawni Żmudzini i ich warownie. Warszawa, 1906.
- Pateikėja – Ona Slavinskienė. Užrašymo metu pateikėjai buvo 73 m. Pateikta 1974 m.
- Pateikėja Ona Petronytė gyv. Svidenių km. Užrašymo metu pateikėjai buvo 75 m. Fiksavimo metai – 1948 m. Fiksuotoja Elvyra Dulaitienė. http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?OId=1903&FId=3765
- Jonas Kalvėnas, „Didžiojoje Nemuno ir tautos garbės sargyboje“, Karys, 1937 m. Nr. 48, p. 1384–1386.
- Aukštupėnų piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 280 psl.
- Viešoji įstaiga Kupiškio rajono turizmo ir verslo informacijos centras. „Piliakalniai“. Suarchyvuotas originalas 2015-06-12. Nuoroda tikrinta 2016-03-05.
- https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/d470e9021bdd11e585eaba374ef4b409?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=c2341a4e-7e5e-4c3f-9ab8-d4c95ff5bcb0
- https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/0ae736104d5211e5a4ad9dd3e7d17706
- https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.292439?jfwid=mmceobn8r
Šaltiniai
- Krzywicki L. Żmudz starożytna. Dawni Żmudzini i ich warownie. Warszawa, 1906.
- Kšivickis L. Žemaičių senovė. Kaunas, Marijampolė, 1928.
- Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899.
Nuorodos
- Aukštupėnų piliakalnis
- Ką pasakoja Kupiškio piliakalnio legenda?
- Kupiškio piliakalnis. Legendos.
- Piliakalnyje veriasi Sėlių genties paslaptys
- Kupiškio (Aukštupėnų) piliakalnis: išankstinės prielaidos ir tyrimų rezultatai (video)
- Baltų vienybės diena Kupiškyje I
- Baltų vienybės diena Kupiškyje II
- „Aukštupėnų piliakalnyje veriasi Sėlių genties paslaptys“
- Kupiškio piliakalnis. Andra Simniškytė. Rokas Vengalis
- Lietuvos lokaliniai tyrimai. Kupiškio valsčiaus archeologija
- Kupiškėnai–savito dvasinio paveldo puoselėtojai ir skleidėjai
- Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Aukštupėnų piliakalnis, Kas yra Aukštupėnų piliakalnis? Ką reiškia Aukštupėnų piliakalnis?
Kupiskio Aukstupenu piliakalnisAukstupenu piliakalnis is siaures pusesKupiskio Aukstupenu piliakalnisKoordinates 55 50 52 s pl 24 58 32 r ilg 55 84778 s pl 24 97556 r ilg 55 84778 24 97556Vieta Kupiskio rajonasSeniunija Kupiskio seniunijaPlotas 110x40Priespilis gyvenvieteNaudotas I tukstantmecio I p XIV a Zvalgytas 1943 1968Tirtas 1989 2009 2017 2018 m Registro Nr A525KP 23819 AR555 Kupiskio Aukstupenu piliakalnis piliakalnis Kupiskio rajono savivaldybes teritorijoje į siaure nuo Kupiskio Levens kairiajame krante ties jo santaka su Aukstupio upeliu Pasiekiamas nuo Kupiskio baznycios siaurinio galo vaziuojant 250 m į siaures vakarus Muziejaus gatve pavaziavus į desine Piliakalnio gatve 500 m Prie piliakalnio siaures rytu papedes galima privaziuoti Pergales ir Vezioniu gatvemis is jos pasukus į kaire vakaru kryptimi link uztvankos kur yra masinu stovejimo aikstele IstorijaIs siaures piliakalnį juosia Aukstupio is vakaru Levens slenis is rytu dauba pietineje puseje yra aukstuma Aikstele pailga 110x40 m dydzio XIX a buvo ariama Aiksteles pietiniame pakrastyje buvo pylimas isliko jo liekanu Siaures rytu ir pietiniame slaite 4 4 5 m zemiau aiksteles krasto yra apie 280 m ilgio ir 1 8 m aukscio pylimas kurio galai siekia apie 50 m ilgio terasa Auksciau terasos piliakalnio slaitas status nulygintas zemiau naturalus Aikstele ir piliakalnio rytinis slaitas apardyti per Pirmajį pasaulinį kara iskastu apkasu Kupiskio piliakalnis Kupiskio Aukstupenu piliakalnis krantinis sudetinis kompleksinis fortifikacinis įrengimas Įrengtas Levens kairiajame krante esancioje kalvoje ties jo santaka su Aukstupio upeliu apsuptas pelketais upiu sleniais Iskiles pelketoje plynoje lygumoje apjuostas dvieju upiu turejo geras salygas gynybai Piliakalnio gynybine sistema sudaro du pagrindiniai elementai pati įtvirtinta vieta piliakalnio aikstele buves pilies kiemas ir jos įtvirtinimai bei pylimai grioviai terasos Datuojamas I tukst viduriu II tukst pradzia 3D modelis Piliakalnio aikstele ovali pailga siaures pietu kryptimi 40x110 m dydzio Jos pietiniame gale buvo supiltas pylimas 4 4 5 m zemiau aiksteles krasto siauriniame rytiniame ir pietiniame slaituose iskastas 3 4 m plocio 2 m gylio griovys uz kurio supiltas 280 m ilgio 1 8 aukscio 7 m plocio pylimas jo vietoje vakariniame slaite islikusi tik terasa Slaitai vidutinio statumo 8 20 m aukscio Siuo metu piliakalniuose galima pastebeti tik dalį buvusiu zemiu įtvirtinimu o mediniu įtvirtinimu liekanos aptinkamos tik archeologiniu tyrimu metu Kupiskio piliakalnis naktį Salia tokiu piliakalniu egzistavo papedes gyvenvietes senieji kapinynai net sventvietes Zuvusiuosius ginant pilį ir papede gyvenvieciu gyventojai laidojo to meto bendruomenes kapinese paprastai uz vandens telkiniu ar upeliu Piliakalnio pailgos formos ovalines formos aiksteles matmenys 40x110 m liudija salia piliakalnio į rytus ir pietus 5 ha plote buvus nemazos gyvenvietes Anksciau ariamose vietose cia rasta grubletos ir ziestos keramikos fragmentu apdegusiu molio tinko archeologiniu radiniu Remiantis kulturinio sluoksnio radiniais manoma kad piliakalnyje XIII a stovejo medine bendruomenes pilis pati ankstyviausia busimo miestelio uzuomazga taciau piliakalnio pilis ir įtvirtinimai buvo sugriauti jau per pirmuosius Kalavijuociu ordino zygius apie 1240 m Kupiskio Aukstupenu piliakalnis su gyvenviete priklause baltu genciai seliams tai buvo pacios pieciausios ju zemes Baltu genciu zemelapiuose Selos regionas figuruoja kaip bemaz 8000 kv km dydzio bestrukturis teritorinis masyvas Taciau istorine informacija rodo kad joje tureje buti maziausiai 4 teritoriniai vienetai su savo centrais Kiekvienas centras turejo savo agrarine provincija su santykiais kurie buvo pagrįsti ekonominiais rysiais abipusiais mainais Taip formavosi pilies apygarda kurios įtakos zona apeme maziausiai apie 100 kv km Be Kupiskio Aukstupenu piliakalnio zinomos maziausiai keturios piliakalnio gyvenvietes sistemos Kereliai Papiliai Stirniskiai Gaigaliai Tiketina kad tarp siu piliakalniu buvo tam tikru rysiu jungusiu juos į viena didesnį teritorinį vieneta zeme Nuo 2009 m ant Kupiskio piliakalnio vyksta Baltu vienybes dienos renginiai 2018 m įtrauktas į Kupiskio rajono lankytinu vietu sarasa Aprasymai padavimai legendosApie piliakalnį pirmosios rasytines zinios uzfiksuotos 1885 m Ursules Tamosiunaites Aukstupio upelis skardziais vingiais sukas Par Piliakalnį sau snioksdamas unt Lavenį brukas 1891 m isleistas platus aprasymas apie Kupiskio miesta Kupiszkis ir kupiszkenai kuriame uzfiksuota legenda apie du brolius milzinus Pirmasis mokslinis aprasymas apie piliakalnį uzfiksuotas 1899 m Fiodoro Pokrovskio darbe Kauno provincijos archeologinis zemelapis Piliakalnis 1906 m aprasomas Liudviko Kcivickio darbe Zemaiciu senove Seniau kai buvo milzinai tokie dideli dideli zmones na tai budavo cia ir apie Kupiskį Tai jie susesdavo pasikalbeti Vienas atsiseda ant piliakalnio o kitas ant Paketuriu kalno ir uzsidega abudu pypkes ir kalbasi susede Kojos nuleistos vandenin Levenin cionai ir pasikalba abud Pasakoja kad Kupiskio piliakalnį supyle svedu kareiviai Kai ju labai daug mire maru tai jie issigando krauju pasirase kad niekada cia nebeateis Kai jie taip pasirase liepe jiems supilti kalna Svedu kareiviai savo gyveriais sunese zeme ir supyle Kupiskio piliakalnį Mat senoviski kareiviai nesiojo aukstas kepures su gyveriais Tai svedu kareiviai po kepure po kepure prisiseme smelio ir supyle kalna Kalne yra rusys Tenai stovi skrynia pilna popieriu Skrynia paslepe kad niekas nepaimtu Reiktu ilgai kasti jeigu noretu ja atkasti Rodos kaip siandien pamenu gyvi Lietuvos karzygiai prisikele is piliakalniu is kautyniu kalneliu is senkapiu ir pasirode man Pasirode įvairiausiomis uniformomis su įvairiausiais ginklais apsiginklave bet visi kovojo garbingai zuvo arba be zinios dingo uz Lietuva uz Lietuvos garbe Pasirode kad jie visi stovejo tautos sargyboje prie to paties Nemuno prie kurio ir as stovejau ta laimingaja naktį kai Klaipeda grįzo prie Lietuvos prie kurios ir dabar stovi lt gt Taciau piliakalniai sudrebejo pabudo miegojusi karalaite ir milzinu dvasios mus lydejo kai mes ejome senoves kariu testamentu vykdyti į Radviliskio ir Meskuiciu balotus laukus į Panevezio Kupiskio Kalkunu Cervonkos ir Dauguvos kautyniu vietas į Jiezna Kapciamiestį Alytu Sirvintas ir Giedraicius supilti nauju piliakalniu savo palikuonims Archeologiniai zvalgymaiPiliakalnį 1943 m aprase Petras Tarasenka jo zvalgomuosius archeologinius tyrimus 1968 m atliko Mokslines metodines kulturos paminklu apsaugos tarybos archeologai 1989 m tyre Lietuvos istorijos institutas Piliakalnio pietineje ir rytineje papedeje rasta senovine gyvenviete joje rasta lipdytos grubletu pavirsiumi keramikos Yra manoma jog Kupiskio piliakalnyje buvo medine bendruomenes pilis sleptuve kuri buvo pati ankstyviausia busimo Kupiskio uzuomazga Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus 2009 m į siaure nuo piliakalnio buvo iskasta 2x5 m dydzio perkasa vad A Petruliene uzfiksuotas maisytas gruntas be archeologiniu radiniu 2017 2018 m tyrimai Vaizdas nuo piliakalnio 2017 m minint Piliakalniu metus 2018 m Lietuvos valstybes atkurimo simtmetįKupiskio rajono savivaldybes uzsakymu Lietuvos istorijos institutas atliko Kupiskio piliakalnio detaliuosius archeologinius tyrimus vad dr A Simniskyte Strimaitiene 2017 m Kupiskio piliakalnyje atlikti geoarcheologiniai ir geofizikiniai tyrimai Tikslas įvertinti piliakalnio aiksteles litostratigrafija nustatyti kulturinio sluoksnio paplitima ir storį Aiksteleje slaituose ir papedeje kalamuoju gruntotraukiu padaryta 150 zondu surinkta 387 grunto bandiniai ismatuotas ju magnetinis imlumas Piliakalnis skenuotas georadaru atlikti magnetometriniai zvalgymai zvalgyta visa piliakalnio aikstele 3940 m dydzio plotas Nustatyta jog buvo piliakalnis įrengtas pailgoje kalvoje iskilia vidurine dalimi Kulturinio sluoksnio aiksteles viduryje nerasta jis koncentravosi aiksteles pakrasciuose 2018 m piliakalnio aiksteles rytiniame pakrastyje istirta 1 perkasa 20 m Aptiktas iki 2 metru storio kulturinis sluoksnis Tirtoje vietoje aptikti piliakalnio įtvirtinimai suformave pylima ir slaita Įtvirtinimus sudare 4 supiltiniai sluoksniai juos viena nuo kito skyre degesingi tarpsluoksniai 140 150 cm gylyje nuo dabartinio pavirsiaus fiksuota sudegusiu mediniu rasteliu kuolu konstrukcijos orientuotos isilgai pylimo S V kryptimi Pagrindas tvirtintas 30x30 40x40 cm ir pan dydzio akmenimis Pagal AMS datas FTMC 35 8 si konstrukcija datuojama laikotarpiu tarp VIII a vid V a pr m e Po sia smelio medzio ir akmenu konstrukcija 2 metru gylyje fiksuotas pirminis pavirsius 5 10 cm storio pilksvo smelio sluoksnis po kuriuo 205 210 cm gylyje pasiektas įzemis aleuritingas priemolingas smelis giliau priemolinga morena Įzemyje ties pylimeliu 225 cm gylyje aptikta stulpaviete greiciausiai susijusi su ankstyvuoju apgyvendinimu piliakalnyje ir jo įtvirtinimu Joje rastas miezio grudo fragmentas bastutiniu baltosios balandos lipiko liekanos tiketina yra zemdirbystes veiklos atspindys Įzemyje aptiktos 7 stulpavietes viena is ju AMS datuojama VIII V a pr m e FTMC 35 7 Rasta suke puosta geometriniu ornamentu kokios budingos I tukst po Kr 2 pusei Kupiskio Aukstupenu piliakalnis is pietu puses Tyrimu duomenimis labiausiai tiketina jog piliakalnis buvo apgyvendintas laikotarpyje tarp V ir VIII a pr m e vidurio Nuo pat įsikurimo piliakalnyje pradzios aikstele buvo apjuosta smelio medzio ir akmenu konstrukcija kuri veliau per ta laika buvo kelis kartus degusi ir rekonstruota Ankstyviausi piliakalnio radiniai bruksniuotosios keramikos laikotarpio I tukst vidurio archeologines medziagos piliakalnyje nerasta nors pagal AMS datavima tam tikra veikla galejusi vykti Tiketina jog tuo metu piliakalnis turejo kitokia paskirtį nei gyvenamoji VIII X a pylimas buvo dar karta paaukstintas panaudojant ankstesnį kulturinį sluoksnį Tuo metu piliakalnis funkcionavo kaip gyventoju susiburimo vieta karo ar taikos metu Tai paskutinis piliakalnio naudojimo epizodas tirtoje vietoje Tyrimu metu suregistruota 10 objektu Astuoni objektai buvo nuo 15x15 iki 30x30 cm dydzio ir fiksuoti kaip stulpavietes Suregistruota 230 radiniu 2 monetos 1 plomba 1 saga 1 nenustatytas radinys 1 vinis 1 smiltainio galastuvelis ir kt Surinkta 277 g kaulines medziagos 174 g molio tinko suregistruota 224 sukes ju tarpe 3 ziestos Is viso istirta 69 gyvunu kaulu ir dantu fragmentai Didzioji kaulu dalis priklause naminiams gyvunams kiaules avys ozkos Istoriniu laiku radiniai XVI XVII a monetos smiltainio galastuvelis XIX a plomba velyvesniu laiku saga nera tiesiogiai susije su gyvenimu piliakalnyje taciau rodo jog piliakalnis buvo lankomas Piliakalnio apsaugaUNESCO kulturos vertybiu apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijos skiriamasis zenklas 1997 m piliakalnis įregistruotas į Kulturos vertybiu registra u k 23819 Archyvuota kopija 2016 11 19 is Wayback Machine projekto 1998 m paskelbtas kulturos paminklu 2005 m pripazinta valstybes saugoma kulturos vertybe 2007 m Kupiskio Aukstupenu piliakalnis įtrauktas į isskirtine kulturine verte turinciu nekilnojamojo kulturos paveldo objektu sarasa Aplinkiniai piliakalniaiBaksenu piliakalnis 9 km Likalaukiu piliakalnis 11 km Papilys 28 km Ziobu piliakalnis 24 km Moskenu piliakalnis 35 km 33 kmKiuciu piliakalnis 42 km Kereliu piliakalnis 11 km Vaduvu piliakalnis 18 kmStirniskio piliakalnis 12 km Seimyniskeliu piliakalnis 34 km Papiliu piliakalnis Kupiskis 9 km Gaigaliu piliakalnis 11 kmNuotraukosAukstupenu piliakalnio aikstele nuo siaurines puses Paminklinis akmuo ant Aukstupenu piliakalnio Vaizdas į Kupiskio marias nuo piliakalnio Kupiskio piliakalnis Vaizdas nuo Kupiskio piliakalnio Aistuvos Rasu sventes metu Kupiskio piliakalnis rudenį Kupiskio piliakalnis Kupiskio piliakalnis ziema Aukstupenu piliakalnis is pietu puses Aukstupenu piliakalnio valstybes paminklo zenklasIsnasosLietuvos TSR archeologijos atlasas Vilnius Mintis 1975 m t 2 p 33 Aukstupenai piliakalniai lt Suarchyvuota is originalo 2016 03 05 Nuoroda tikrinta 2016 12 10 Del Kupiskio rajono savivaldybes lankytinu vietu saraso patvirtinimo 2018 m birzelio 28 d sprendimas Nr TS 170 Kupiskio rajono savivaldybes taryba Nuoroda tikrinta 2024 06 04 Ursule Tamosiunaite Dainuska apie Kupiskį Ailios 1999 p 8 9 Utena Vienybe Lietuvininku Kupiszkis ir kupiszkenai 1891 m gruodzio 23d p 622 623 POKROVSKIJ Fedor Vasilevich Arheologicheskaya karta Kovenskoj gubernii Vilna 1899 s 63 Krzywicki L Zmudz starozytna Dawni Zmudzini i ich warownie Warszawa 1906 Pateikeja Ona Slavinskiene Uzrasymo metu pateikejai buvo 73 m Pateikta 1974 m Pateikeja Ona Petronyte gyv Svideniu km Uzrasymo metu pateikejai buvo 75 m Fiksavimo metai 1948 m Fiksuotoja Elvyra Dulaitiene http www knygadvaris lt fiksacijos php OId 1903 amp FId 3765 Jonas Kalvenas Didziojoje Nemuno ir tautos garbes sargyboje Karys 1937 m Nr 48 p 1384 1386 Aukstupenu piliakalnis Visuotine lietuviu enciklopedija T XI Kremacija Lenzo taisykle Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2007 280 psl Viesoji įstaiga Kupiskio rajono turizmo ir verslo informacijos centras Piliakalniai Suarchyvuotas originalas 2015 06 12 Nuoroda tikrinta 2016 03 05 https e seimas lrs lt portal legalAct lt TAD d470e9021bdd11e585eaba374ef4b409 positionInSearchResults 0 amp searchModelUUID c2341a4e 7e5e 4c3f 9ab8 d4c95ff5bcb0 https e seimas lrs lt portal legalAct lt TAD 0ae736104d5211e5a4ad9dd3e7d17706 https e seimas lrs lt portal legalAct lt TAD TAIS 292439 jfwid mmceobn8rSaltiniaiKrzywicki L Zmudz starozytna Dawni Zmudzini i ich warownie Warszawa 1906 Ksivickis L Zemaiciu senove Kaunas Marijampole 1928 Pokrovskij F V Arheologicheskaya karta Kovenskoj gubernii Vilna 1899 NuorodosAukstupenu piliakalnis Ka pasakoja Kupiskio piliakalnio legenda Kupiskio piliakalnis Legendos Piliakalnyje veriasi Seliu genties paslaptys Kupiskio Aukstupenu piliakalnis isankstines prielaidos ir tyrimu rezultatai video Baltu vienybes diena Kupiskyje I Baltu vienybes diena Kupiskyje II Aukstupenu piliakalnyje veriasi Seliu genties paslaptys Kupiskio piliakalnis Andra Simniskyte Rokas Vengalis Lietuvos lokaliniai tyrimai Kupiskio valsciaus archeologija Kupiskenai savito dvasinio paveldo puoseletojai ir skleidejai Hillforts eu atviruju duomenu istekliai