Kitos reikšmės Aukštupėnai reikšmės Aukštupėnai Vaizdas if 270px Aukštupėnai55 51 00 š pl 24 59 24 r ilg 55 850 š pl 24
Aukštupėnai

- Kitos reikšmės – Aukštupėnai (reikšmės).
Aukštupėnai | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Aukštupėnai | ||||||||||||||||
55°51′00″š. pl. 24°59′24″r. ilg. / 55.850°š. pl. 24.990°r. ilg. | ||||||||||||||||
Apskritis | Panevėžio apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė | Kupiškio rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija | Kupiškio seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų | 359 | |||||||||||||||
|
Aukštupėnai – kaimas Kupiškio rajono savivaldybėje, 1 km į šiaurę nuo Kupiškio, Lėvens kairiajame krante. Seniūnaitijos centras. Pro kaimą teka Aukštupys, o rytiniu pakraščiu – Juodupės intakas Lazdynupis.
Etimologija
Kaimo pavadinimas kildinamas iš pro jį tekančio Aukštupio upelio (vandenvardinis vietovardis). Pradžioje taip ir vadintas.
Istorija
Šalia kaimo stūkso nedidelis Kupiškio (Aukštupėnų) piliakalnis, netoliese rasti žalvariniai papuošalai.
Kaimas įsikūrė po didžiojo Kupiškio gaisro, įvykusio 1876 m. birželio 28 d. Jį suprojektavo Gubernijos braižymo skyriaus inžinierius Tokminovas Kaune. Pirmą kartą paminėtas 1877 m. Kupiškio bažnyčios metrikų knygoje Aukštupių pavadinimu, nes jame 1877 m. vasario 07d. gimė Vladislovo ir Elzbietos Petrulytės Kriauzų sūnus Aloizas, o 1877 m. liepos mėn. 13 d. mirė Adomo ir Pulherijos Užtupaitės Kriūkų sūnus Ambroziejus trijų mėn. amžiaus. Tai pirmieji paminėti asmenys. Per I pasaulinį karą 1915 m. Vokietijos kariuomenė kaimą padegė. XX a. pradžioje kaime buvo valsčiaus centras.
1949 m. gegužės 19 d. įkurtas „Šešupės“ kolūkis. 1953–1957 m. priklausė „Aušros“, 1957–1963 m. – Aukštupėnų, nuo 1963 m. – „Piliakalnio“ kolūkiams. Sovietmečiu sparčiai plėtėsi. Dalis žemės po karo perduota Kupiškiui, o 1984 m. užtvenkus Lėvenį ir susiformavus Kupiškio marioms, dar dalis kaimo žemių buvo apsemta.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
1877–1915 m. | Kupiškio valsčius | Ukmergės apskritis |
1947–1950 m. | Aukštupėnų valsčiaus centras | Kupiškio apskritis |
1954–1988 m. | Aukštupėnų apylinkės centras | Kupiškio rajonas |
1988–1995 m. | Kupiškio apylinkė | |
1995– | Kupiškio seniūnija | Kupiškio rajono savivaldybė |
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1898 m. ir 2021 m. | ||||||||
1898 m. | 1903 m. | 1914 m. | 1923 m.sur. | 1942 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
225 | 143 | 154 | 180 | 123 | 106 | 138 | ||
1979 m.sur. | 1984 m. | 1989 m.sur. | 1998 m. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m.sur. | ||
299 | 357 | 377 | 401 | 388 | 378 | 359 | ||
|
Piliakalnis
Kupiškio arba Aukštupėnų piliakalnis yra į šiaurę nuo Kupiškio, ties Lėvens santaka su Aukštupio upeliu. Piliakalnio aikštelė pailga, 110 m ilgio ir 40 m pločio, XIX a. buvo ariama. Pietiniame pakraštyje išliko pylimo liekanų. Šiaurės rytų ir pietiniame šlaituose yra 280 m ilgio ir 1,8 m aukščio pylimas. Pietiniame ir rytiniame šlaituose rasta senovinės gyvenvietės liekanų, lipdytos keramikos.
Piliakalnio aikštelė ir šlaitas apardyti per I pasaulinį karą iškasus apkasus.
Šaltiniai
- Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- Kupiškėnų enciklopedija, I t. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006. T. I: A-J. ISBN 9955-624-62-0.
- Aukštupėnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 240 psl.
- Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- Aukštupėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 123 psl.
- Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- Aukštupėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 139
- Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Aukštupėnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 280 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Aukštupėnai, Kas yra Aukštupėnai? Ką reiškia Aukštupėnai?
Kitos reiksmes Aukstupenai reiksmes Aukstupenai Vaizdas if 270px Aukstupenai55 51 00 s pl 24 59 24 r ilg 55 850 s pl 24 990 r ilg 55 850 24 990 Aukstupenai Apskritis Panevezio apskritisSavivaldybe Kupiskio rajono savivaldybeSeniunija Kupiskio seniunijaGyventoju 2021 359Vietovardzio kirciavimas 1 kirciuote Vardininkas Aukstupe naiKilmininkas Aukstupe nuNaudininkas Aukstupe namsGalininkas Aukstupe nusĮnagininkas Aukstupe naisVietininkas Aukstupe nuose Aukstupenai kaimas Kupiskio rajono savivaldybeje 1 km į siaure nuo Kupiskio Levens kairiajame krante Seniunaitijos centras Pro kaima teka Aukstupys o rytiniu pakrasciu Juodupes intakas Lazdynupis Koplytstulpis AukstupenuoseEtimologijaKaimo pavadinimas kildinamas is pro jį tekancio Aukstupio upelio vandenvardinis vietovardis Pradzioje taip ir vadintas IstorijaSalia kaimo stukso nedidelis Kupiskio Aukstupenu piliakalnis netoliese rasti zalvariniai papuosalai Kaimas įsikure po didziojo Kupiskio gaisro įvykusio 1876 m birzelio 28 d Jį suprojektavo Gubernijos braizymo skyriaus inzinierius Tokminovas Kaune Pirma karta paminetas 1877 m Kupiskio baznycios metriku knygoje Aukstupiu pavadinimu nes jame 1877 m vasario 07d gime Vladislovo ir Elzbietos Petrulytes Kriauzu sunus Aloizas o 1877 m liepos men 13 d mire Adomo ir Pulherijos Uztupaites Kriuku sunus Ambroziejus triju men amziaus Tai pirmieji pamineti asmenys Per I pasaulinį kara 1915 m Vokietijos kariuomene kaima padege XX a pradzioje kaime buvo valsciaus centras 1949 m geguzes 19 d įkurtas Sesupes kolukis 1953 1957 m priklause Ausros 1957 1963 m Aukstupenu nuo 1963 m Piliakalnio kolukiams Sovietmeciu sparciai pletesi Dalis zemes po karo perduota Kupiskiui o 1984 m uztvenkus Levenį ir susiformavus Kupiskio marioms dar dalis kaimo zemiu buvo apsemta Administracinis teritorinis pavaldumas1877 1915 m Kupiskio valscius Ukmerges apskritis1947 1950 m Aukstupenu valsciaus centras Kupiskio apskritis1954 1988 m Aukstupenu apylinkes centras Kupiskio rajonas1988 1995 m Kupiskio apylinke1995 Kupiskio seniunija Kupiskio rajono savivaldybeGyventojaiDemografine raida tarp 1898 m ir 2021 m 1898 m 1903 m 1914 m 1923 m sur 1942 m sur 1959 m sur 1970 m sur 225 143 154 180 123 106 1381979 m sur 1984 m 1989 m sur 1998 m 2001 m sur 2011 m sur 2021 m sur 299 357 377 401 388 378 359Demografines raidos histogramaPiliakalnisPagrindinis straipsnis Aukstupenu piliakalnis Kupiskio arba Aukstupenu piliakalnis yra į siaure nuo Kupiskio ties Levens santaka su Aukstupio upeliu Piliakalnio aikstele pailga 110 m ilgio ir 40 m plocio XIX a buvo ariama Pietiniame pakrastyje isliko pylimo liekanu Siaures rytu ir pietiniame slaituose yra 280 m ilgio ir 1 8 m aukscio pylimas Pietiniame ir rytiniame slaituose rasta senovines gyvenvietes liekanu lipdytos keramikos Piliakalnio aikstele ir slaitas apardyti per I pasaulinį kara iskasus apkasus SaltiniaiAldonas Pupkis Marija Razmukaite Rita Miliunaite Vietovardziu zodynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2002 ISBN 5 420 01497 1 internetinis leidimas sudarytojai Marija Razmukaite Aldonas Pupkis ISBN 978 9955 704 23 2 Kupiskenu enciklopedija I t Vilnius Vilniaus dailes akademijos leidykla 2006 T I A J ISBN 9955 624 62 0 Aukstupenai Visuotine lietuviu enciklopedija T II Arktis Beketas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2002 240 psl Lietuvos apgyventos vietos pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventoju 1923 m surasymo duomenys Kaunas Finansu ministerija Centralinis statistikos biuras 1925 Aukstupenai Mazoji lietuviskoji tarybine enciklopedija T 1 A J Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1966 123 psl Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietoves 1959 ir 1970 metais Visasajunginiu gyventoju surasymu duomenys Vilnius Centrine statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministru tarybos 1974 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietoves 1979 metu Visasajunginio gyventoju surasymo duomenys Vilnius Lietuvos TSR Centrine statistikos valdyba 1982 Aukstupenai Tarybu Lietuvos enciklopedija T 1 A Grudas Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1985 psl 139 Kaimo gyvenamosios vietoves 1989 metu Visuotinio gyventoju surasymo duomenys Vilnius Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas 1993 Panevezio apskrities gyvenamosios vietoves ir ju gyventojai Vilnius Statistikos departamentas 2003 Gyventojai gyvenamosiose vietovese Lietuvos Respublikos 2011 metu gyventoju ir bustu surasymo rezultatai Vilnius Statistikos departamentas 2013 Suarchyvuota 2022 04 08 Gyventojai gyvenamosiose vietovese Lietuvos Respublikos 2021 metu gyventoju surasymo rezultatai Vilnius Statistikos departamentas 2022 Aukstupenai Visuotine lietuviu enciklopedija T XI Kremacija Lenzo taisykle Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2007 280 psl