Aukštieji Paneriai

Pagrindinis puslapis | Aukštieji Paneriai
Kitos reikšmės – Paneriai.
Aukštieji Paneriai

Panerių geležinkelio stotis ir Agrastų gatvė
Aukštieji Paneriai
54°37′44″š. pl. 25°10′34″r. ilg. / 54.629°š. pl. 25.176°r. ilg. / 54.629; 25.176 (Aukštieji Paneriai)
Apskritis Vilniaus apskritis
Savivaldybė Vilniaus miesto savivaldybė
SeniūnijaPanerių seniūnija
Vietovardžio kirčiavimas [1]
(3bkirčiuotė)
Vardininkas:Aukštíeji Paneriaĩ
Kilmininkas:Aukštų̃jų Panerių̃
Naudininkas:Aukšti̇́esiems Paneriáms
Galininkas:Aukštúosius Pãnerius
Įnagininkas:Aukštai̇̃siais Paneriai̇̃s
Vietininkas:Aukštuõsiuose Paneriuosè
VikitekaAukštieji Paneriai

Aukštieji Paneriai – pietvakarinė Vilniaus miesto dalis, esanti į pietvakarius nuo Žemųjų Panerių, Neries viršutinės terasos lygumoje.[2] Įsikūrę miškingoje vietovėje, itin kalvotoje vietovėje (Panerių kalvynas), prie Vilniaus–Kauno geležinkelio. Aukštuosius Panerius sudaro dvi dalys – miškų ir kalvų apsupta dalis aplink Panerių geležinkelių mazgą bei pramoninė dalis tarp Kirtimų gatvės ir Vokės upės. Aukštuosius Panerius supa Aukštųjų Panerių ir Baltosios Vokės miškai bei kalvynai, gana atribojantys šią dalį nuo likusio miesto.

Yra Panerių memorialinis muziejus, Panerių geležinkelio stotis, Panerių tunelis, gaisrinių automobilių gamybos ir prekybos bendrovė „Iskada“. Yra saugoma kardalapio garbenio augavietė, įsteigtas Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinis. 2001 m. birželio 6 d. žuvusiems sukilėliams atminti šalia baroko stiliaus Panerių kapinių koplyčios pastatytas paminklas žuvusiems sukilėliams atminti.

Istorija

redaguoti

Vilniaus Paneriai paminėti jau 1390 m. Pradžioje labiau plėtėsi Žemieji Paneriai, buvę prie senojo Vilniaus–Trakų ir Vilniaus–Kauno kelio.

1831 m. birželio 19 d. įvykusiame Panerių mūšyje generolo Antano Gelgaudo sukilėliai pralaimėjo spėjusiems persigrupuoti Rusijos imperijos kariuomenės daliniams. Prie išlikusios kapinių koplyčios buvo įsikūrusios centrinės rusų kariuomenės pozicijos: keturi batalionai vadovaujami D. Osten-Sakeno.

Aukštieji Paneriai pradėjo augti XIX a., tiesiant Peterburgo–Varšuvos geležinkelį. Apie 1860 m. tiesiant geležinkelį pastatytas Panerių tunelis, kurį atidarė caras Aleksandras II ir įmūrijo simbolinę paskutinę plytą.

Po I pasaulinio karo Aukštieji Paneriai plėtėsi kaip vasarvietė, 1939 m. gavo kurorto teises.[3] 1931 m. Panerių dvare gyveno 39, Panerių kaime – 70, o Panerių vasarvietėje (Novosiolkoje) – 106 gyventojai.[4]

II pasaulinio karo metais 1941–1944 Panerių miške vyko Panerių žudynės. Čia buvo nužudyti įvairių tautybių žmonės, daugiausiai žydai, iš viso iki 100 tūkstančių žmonių. Vilniaus Žydų Taryba 1943 m. paskelbė dainos konkursą, kurio nugalėtojais tapo vienuolikametis Alekas Volkovskis (muzika) ir Šmerkė Kačerginskis (žodžiai), sukūrę žinomą „Panerių dainą“.[5]1948 m. žydų žudynių vietoje pastatytas paminklas, bet 1952 m. jis buvo nugriautas neva dėl religinio pobūdžio.

1977–2010 m. Aukštuosiuose Paneriuose veikė Fizikos institutas.

Susisiekimas

redaguoti

Aukštuosiuose Paneriuose yra Panerių geležinkelių mazgas, kuriame susikerta visos pagrindinės Vilnių pasiekiančios geležinkelio linijos – iš Kauno, Lydos, Minsko, Grigiškių, Žemųjų Panerių. Svarbus krovininių traukinių krovos, sąstatų sudarymo taškas. Taip pat veikia keleivinė Aukštųjų Panerių stotis, kurioje sustoja dalis traukinių, vykstančių maršrutu Vilnius–Kaunas, taip pat traukiniai, vykstantys tarp Vilniaus ir Trakų, Varėnos, Marcinkonių, Stasylų. Prie linijos į Lydą dar yra „Pušyno“ stotelė, bet joje traukiniai nebestoja.

Dėl kalvų, miškų apsupties ir pervažų per geležinkelius stygiaus susisiekimas su likusiu Vilniumi sudėtingas. Pramoninę Aukštųjų Panerių dalį prie Graičiūno gatvės aptarnauja 8 ir 25 maršrutų autobusai, atvykstantys iš Žemųjų Panerių. Prie geležinkelio mazgo priveža 8, 20, 51 ir 62 autobusai, toliau gyventojai pėsčiųjų estakada kerta bėgius. Už mazgo esanti dalis pasiekiama tik nuo Eišiškių plento pusės ateinančia Baltosios Vokės gatve, kuria kursuoja 9 autobusas, vežantis iki Zuikių gatvės arba Vaidotus[6]. Šios gatvės gyventojai seniau kelionę trumpindavo nutekamuoju vamzdžiu per geležinkelį.[7][8]

Galerija

redaguoti
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. „Žemėlapis koordinatėmis 54.63 ir 25.18“ (Žemėlapis). Baltic Maps. „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-12.
  3. Paneriai. Aukštieji Paneriai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 385 psl.
  4. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
  5. Arūnas Bubnys. Vokiečių ir lietuvių saugumo policija (1941–1944)
  6. http://www.vilniustransport.lt/lt/news/view/?id=502 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
  7. http://www.vilniausmetro.lt/Vilniuje_vaikai_mokykla_pasiekia_vamzdziu_kuriame_buvo_nuskendes_zmogus_ir_miega_valkatos
  8. Černiauskas, Šarūnas; Samoškaitė, Eglė (2012-08-31). „G.Steponavičius kovos dėl teisės vaikams eiti į mokyklą vamzdžiu po geležinkelio bėgiais“. delfi.lt. Delfi. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
  • Paneriai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). – Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 754 psl.
  • Paneriai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 289
  • Paneriai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 440 psl.
  • Paneriai. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 165 psl.

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Aukštieji Paneriai, Kas yra Aukštieji Paneriai? Ką reiškia Aukštieji Paneriai?

Pagrindinis puslapis | Į viršų