Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus Jei galite sutvarkykite MalacostracaŠoniplauka Ablu
Aukštesnieji vėžiagyviai
| Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite. |
| Malacostraca | ||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Šoniplauka (Abludomelita obtusata) | ||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||
| ||||||||
| Binomas | ||||||||
| Malacostraca Latreille, 1802 |
Aukštesnieji vėžiagyviai (Malacostraca) – gausiausia vėžiagyvių klasė su šešiais būriais ir maždaug 25 000 žinomų rūšių. Daugiausiai gyvena jūrose, tačiau taip pat ir gėluose vandenyse bei sausumoje.
Fizinės charakteristikos
Primityvūs požymiai: dvišakos galūnės, daug segmentų, pilvelis su galūnėmis, arterijų sistema. Specifiniai požymiai: pastovus 19 segmentų skaičius, sudėtinga virškinimo sistema su kramtomuoju ir filtraciniu skrandžiais, patelių lytinė anga atsiveria 6 segmente, o patinų – 8 krūtinės segmente, neturi furkos, iš kiaušinių išsirita sudėtingesnės sandaros lervos, galva neretai suaugusi su krūtine ir padengta bendru šarvu sudaro galvakrūtinę. Galva iš šešių segmentų, krūtinė – iš aštuonių. Turi penkias poras kojų, kurių pirmoji dažnai būna virtusi žnyplėmis. Pilvelis sudarytas iš šešių segmentų, dažnai naudojamas plaukimui. Turi centrinę nervų sistemą. Būdingos pilvelio galūnės ir anteninės liaukos. Dažniausiai 7 (kartais 8) pilvelio segmentai. Daugiausiai gyvena jūrose, tačiau taip pat ir gėluose vandenyse bei sausumoje. Šiai didelei ir įvairiai vėžiagyvių grupei, kurią sudaro 13 būrių ir 349 šeimos, priklauso didžiausias pasaulio krabas. Jo išskiestos kojos siekia 4 m pločio, o kai kurių kitų aukštesniųjų vėžiagyvių ūgis nesiekia 1 mm. Nepaisant didžiulio dydžio skirtumo visi aukštesnieji vėžiagyviai turi daug bendrų požymių. Jie dažniausiai ryškiai spalvoti, turi tvirtą kalcio karbonatu sutvirtintą egzoskeletą. Karapaksas veikia kaip žiaunų kamera ir niekad negaubia pilvelio. Šių vėžiagyvių akys dažniausiai ant stiebelių, o antenos- atsikišusios. Krūtinė sudaryta iš aštuonių segmentų, pilvelis -iš šešių segmentų, su plokščia uodegos vėduokle (telsonu), kuria gyvūnas geba greitai irtis, kad paspruktų nuo priešų. Daugelio rūšių pirmosios 1-3 krūtinės galūnės virtusios žandikojais, skirtais maitinimuisi, likusios padeda judėti. Pilvelio galūnėmis vėžiagyviai plaukioja, rausiasi, poruojasi ir nešioja kiaušinėlius. Dauguma rūšių priklauso dešimtkojų vėžių būriui -jam priskiriamos gerai pažįstamos krevetės, vėžiai, krabai, omarai. Jų pirmosios poros galūnės dažniausiai padidėjusios, apginkluotos žnyplėmis. Šie vėžiagyviai svarbūs jūrų mitybinėse grandinėse, o daugeliui stambesnių rūšių gaudomos maistui.
Reikšmė žmonių mityboje
Dažniausiai žmonių maistui naudojami dešimtkojų vėžių būrio atstovai: Kamčiatkinis krabas, upinis vėžys, krevetės, omarai, didžioji tigrinė krevetė, didžioji upinė krevetė. Kai kurios rūšys specialiai auginamos maistui jūrinėse fermose. Per metus sugaunama 10mln. tonų vėžiagyvių naudojamų maistui. Aukštesnieji vėžiagyviai yra populiari, delikatesinė žmogaus mitybos dalis. Kai kuriuose pasaulio regionuose tai vienas pagrindinių maisto šaltinių. Jūrų gėrybės – naudingas žmogui maistas. Iš Eufauzidų būrio atstovų krilių gaminama baltyminga pasta. Valgomi – burnakojų būriui priklausantys vėžiai-maldininkai.
Išorinė sandara
Kūna dengia kieta išorinė kutikula, ją formuoja hipoderma. Chitininė kutikula saugo vėžio kūną nuo sužalojimo ir yra jo išorinis skeletas, prie kurio tvirtinasi raumenys. Vėžys augdamas periodiškai neriasi. Vėžio kūnas segemtuotas. Kūnas skirstomas į krūtingalvę ir pilvelį. Krūtingalvė susidaro nejudriai suaugus galvos ir krūtinės segmentams. Krūtingalvę dengia karapaksas. Kiekviename segemtne, išskyrus paskutinį, yra pora galūnių. Turi 19 porų galūnių: 5 poros galvoje, 8 – krūtinėje, 6 – pilvelyje (6-toji pora virtusi plaukmeniu). Pilvelį sudaro 6 segmentai. Paskutinis segmentas sudaro peleką. Jį sudaro telsonas (jame yra analinė anga) ir uropodijos. Galvos skyriaus kojos: antenulės, antenos, viršutiniai žandai, pirma pora apatinių žandų, antra pora apatinių žandų. Krūtinės skyriaus kojos: pirma, antra ir trečia pora žandikojų, penkios poros vaikščiojamųjų kojų (pirma pora vaikščiojamųjų kojų – žnyplės). Pilvelio galūnės: 5 poros plaukiojamųjų kojų ir plaukmuo. Pasižymi lytiniu dimorfizmu: Patinėlių 1-2 pilvelio kojos vadinamos gonopodijomis, patinėlių lytinės angos yra prie 5-tos poros vaikščiojamųjų kojų, o patelės prie 3-čios poros vaikščiojamųjų kojų, patinėlio pilvelis siauresnis nei patelės.
Vidinė sandara
Virškinimo sistema prasideda burna, vėliau ryklė, stemplė ir skrandis, jame yra gastrolitai, kurie padeda trinti maistą, vidurinė žarna, užpakalinė žarna ir analinė anga. Vidurinės žarnos šonuose yra kepenys, kurių latakai atsiveria į vidurinę žarną. Kraujotakos sistema: turi penkiakampę širdį, iš kurios išeina stambios kraujagyslės. Kraujotakos sistema neuždara: kraujas teka kraujagyslėmis ir kūno ertmėmis. Kraujas vadinamas hemolimfa. Kraujas išnešioja po visą organizmą maisto medžiagas ir deguonį, paima anglies dioksidą. Kvėpavimo sistema: turi žiaunas, kurios nuolat skalaujamos vandeniu, iš kurio deguonis difuziškai patenka į žiaunų kapiliarus. Šalinimo sistema: Žaliosios liaukos. Jų latakai atsiveria antenų pamate. Tai metanefridinio tipo šalinimo sistema. Nervų sistema: Iš viršryklinio ir porykliniomazgo atsišakoja nervų kamienai. Antenulės cheminio jutimo organai, antenos – lytėjim organai. Lytinė sistema: patelių kiaušidė neporinė ir kiaušidės eina du trumpi kiaušintakiai, kurie atsiverial lytinėmis angelėmis. Patinėlių sėklidė neporinė, iš jos išeina du ilgi vingiuoti sėklatakiai, kurie atsiveria lytinėmis angelėmis.
Klasifikacija
Šiuo metu plačiai pripažįstama ir pateikta vėžiagyvių klasifikacija:
- Poklasis. (Phyllocarida)
- Būrys. (Leptostraca)
- Poklasis. (Hoplocarida)
- Būrys. Burnakojai (Stomatopoda)
- Poklasis. (Eumalacostraca)
- Antbūris (Eucarida)
- Būrys (Amphionidacea)
- Būrys Dešimtkojai vėžiai (Decapoda)
- Būrys Eufauzijos (Euphausiacea)
- Antbūris (Peracarida)
- Būrys Kumidai (Cumacea)
- Būrys Lygiakojai (Isopoda)
- Būrys (Lophogastrida)
- Būrys (Mictacea)
- Būrys Mizidės (Mysida)
- Būrys (Spelaeogriphacea)
- Būrys Šoniplaukos (Amphipoda)
- Būrys (Thermosbaenacea)
- Būrys (Tanaidacea)
- Antbūris (Syncarida)
- Būrys (Anaspidacea)
- Būrys (Bathynellacea)
- Antbūris (Eucarida)
Šaltiniai
- „An Updated Classification of the Recent Crustacea“ (PDF). Martin, Joel W., and George E. Davis. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2013-05-12. Nuoroda tikrinta 2011-11-03.
- „Malacostraca“. Integrated Taxonomic Information System. Nuoroda tikrinta 2011-11-03.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Aukštesnieji vėžiagyviai, Kas yra Aukštesnieji vėžiagyviai? Ką reiškia Aukštesnieji vėžiagyviai?
Sį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus Jei galite sutvarkykite MalacostracaSoniplauka Abludomelita obtusata Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Nariuotakojai Arthropoda Potipis Veziagyviai Crustacea Klase Aukstesnieji veziagyviai Malacostraca BinomasMalacostraca Latreille 1802 Aukstesnieji veziagyviai Malacostraca gausiausia veziagyviu klase su sesiais buriais ir mazdaug 25 000 zinomu rusiu Daugiausiai gyvena jurose taciau taip pat ir geluose vandenyse bei sausumoje Fizines charakteristikosPrimityvus pozymiai dvisakos galunes daug segmentu pilvelis su galunemis arteriju sistema Specifiniai pozymiai pastovus 19 segmentu skaicius sudetinga virskinimo sistema su kramtomuoju ir filtraciniu skrandziais pateliu lytine anga atsiveria 6 segmente o patinu 8 krutines segmente neturi furkos is kiausiniu issirita sudetingesnes sandaros lervos galva neretai suaugusi su krutine ir padengta bendru sarvu sudaro galvakrutine Galva is sesiu segmentu krutine is astuoniu Turi penkias poras koju kuriu pirmoji daznai buna virtusi znyplemis Pilvelis sudarytas is sesiu segmentu daznai naudojamas plaukimui Turi centrine nervu sistema Budingos pilvelio galunes ir antenines liaukos Dazniausiai 7 kartais 8 pilvelio segmentai Daugiausiai gyvena jurose taciau taip pat ir geluose vandenyse bei sausumoje Siai didelei ir įvairiai veziagyviu grupei kuria sudaro 13 buriu ir 349 seimos priklauso didziausias pasaulio krabas Jo isskiestos kojos siekia 4 m plocio o kai kuriu kitu aukstesniuju veziagyviu ugis nesiekia 1 mm Nepaisant didziulio dydzio skirtumo visi aukstesnieji veziagyviai turi daug bendru pozymiu Jie dazniausiai ryskiai spalvoti turi tvirta kalcio karbonatu sutvirtinta egzoskeleta Karapaksas veikia kaip ziaunu kamera ir niekad negaubia pilvelio Siu veziagyviu akys dazniausiai ant stiebeliu o antenos atsikisusios Krutine sudaryta is astuoniu segmentu pilvelis is sesiu segmentu su plokscia uodegos veduokle telsonu kuria gyvunas geba greitai irtis kad paspruktu nuo priesu Daugelio rusiu pirmosios 1 3 krutines galunes virtusios zandikojais skirtais maitinimuisi likusios padeda judeti Pilvelio galunemis veziagyviai plaukioja rausiasi poruojasi ir nesioja kiausinelius Dauguma rusiu priklauso desimtkoju veziu buriui jam priskiriamos gerai pazįstamos krevetes veziai krabai omarai Ju pirmosios poros galunes dazniausiai padidejusios apginkluotos znyplemis Sie veziagyviai svarbus juru mitybinese grandinese o daugeliui stambesniu rusiu gaudomos maistui Reiksme zmoniu mitybojeDazniausiai zmoniu maistui naudojami desimtkoju veziu burio atstovai Kamciatkinis krabas upinis vezys krevetes omarai didzioji tigrine krevete didzioji upine krevete Kai kurios rusys specialiai auginamos maistui jurinese fermose Per metus sugaunama 10mln tonu veziagyviu naudojamu maistui Aukstesnieji veziagyviai yra populiari delikatesine zmogaus mitybos dalis Kai kuriuose pasaulio regionuose tai vienas pagrindiniu maisto saltiniu Juru gerybes naudingas zmogui maistas Is Eufauzidu burio atstovu kriliu gaminama baltyminga pasta Valgomi burnakoju buriui priklausantys veziai maldininkai Isorine sandaraKuna dengia kieta isorine kutikula ja formuoja hipoderma Chitinine kutikula saugo vezio kuna nuo suzalojimo ir yra jo isorinis skeletas prie kurio tvirtinasi raumenys Vezys augdamas periodiskai neriasi Vezio kunas segemtuotas Kunas skirstomas į krutingalve ir pilvelį Krutingalve susidaro nejudriai suaugus galvos ir krutines segmentams Krutingalve dengia karapaksas Kiekviename segemtne isskyrus paskutinį yra pora galuniu Turi 19 poru galuniu 5 poros galvoje 8 krutineje 6 pilvelyje 6 toji pora virtusi plaukmeniu Pilvelį sudaro 6 segmentai Paskutinis segmentas sudaro peleka Jį sudaro telsonas jame yra analine anga ir uropodijos Galvos skyriaus kojos antenules antenos virsutiniai zandai pirma pora apatiniu zandu antra pora apatiniu zandu Krutines skyriaus kojos pirma antra ir trecia pora zandikoju penkios poros vaiksciojamuju koju pirma pora vaiksciojamuju koju znyples Pilvelio galunes 5 poros plaukiojamuju koju ir plaukmuo Pasizymi lytiniu dimorfizmu Patineliu 1 2 pilvelio kojos vadinamos gonopodijomis patineliu lytines angos yra prie 5 tos poros vaiksciojamuju koju o pateles prie 3 cios poros vaiksciojamuju koju patinelio pilvelis siauresnis nei pateles Vidine sandaraVirskinimo sistema prasideda burna veliau rykle stemple ir skrandis jame yra gastrolitai kurie padeda trinti maista vidurine zarna uzpakaline zarna ir analine anga Vidurines zarnos sonuose yra kepenys kuriu latakai atsiveria į vidurine zarna Kraujotakos sistema turi penkiakampe sirdį is kurios iseina stambios kraujagysles Kraujotakos sistema neuzdara kraujas teka kraujagyslemis ir kuno ertmemis Kraujas vadinamas hemolimfa Kraujas isnesioja po visa organizma maisto medziagas ir deguonį paima anglies dioksida Kvepavimo sistema turi ziaunas kurios nuolat skalaujamos vandeniu is kurio deguonis difuziskai patenka į ziaunu kapiliarus Salinimo sistema Zaliosios liaukos Ju latakai atsiveria antenu pamate Tai metanefridinio tipo salinimo sistema Nervu sistema Is virsryklinio ir porykliniomazgo atsisakoja nervu kamienai Antenules cheminio jutimo organai antenos lytejim organai Lytine sistema pateliu kiauside neporine ir kiausides eina du trumpi kiausintakiai kurie atsiverial lytinemis angelemis Patineliu seklide neporine is jos iseina du ilgi vingiuoti seklatakiai kurie atsiveria lytinemis angelemis KlasifikacijaSiuo metu placiai pripazįstama ir pateikta veziagyviu klasifikacija Poklasis Phyllocarida Burys Leptostraca Poklasis Hoplocarida Burys Burnakojai Stomatopoda Poklasis Eumalacostraca Antburis Eucarida Burys Amphionidacea Burys Desimtkojai veziai Decapoda Burys Eufauzijos Euphausiacea Antburis Peracarida Burys Kumidai Cumacea Burys Lygiakojai Isopoda Burys Lophogastrida Burys Mictacea Burys Mizides Mysida Burys Spelaeogriphacea Burys Soniplaukos Amphipoda Burys Thermosbaenacea Burys Tanaidacea Antburis Syncarida Burys Anaspidacea Burys Bathynellacea Saltiniai An Updated Classification of the Recent Crustacea PDF Martin Joel W and George E Davis Suarchyvuotas originalas PDF 2013 05 12 Nuoroda tikrinta 2011 11 03 Malacostraca Integrated Taxonomic Information System Nuoroda tikrinta 2011 11 03