Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Aukštieji PaneriaiAgrastų gatvė Aukštuosiuose PaneriuoseAukštieji Paneriai54 37 44 š pl 25 10 34 r ilg 54 629 š pl 25 17
Aukštieji Paneriai
| Aukštieji Paneriai | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Aukštieji Paneriai | ||||||
| 54°37′44″š. pl. 25°10′34″r. ilg. / 54.629°š. pl. 25.176°r. ilg. | ||||||
| Apskritis | Vilniaus apskritis | |||||
| Savivaldybė | Vilniaus miesto savivaldybė | |||||
| Seniūnija | Panerių seniūnija | |||||
| Vikiteka | Aukštieji Paneriai | |||||
| ||||||
Aukštieji Paneriai – pietvakarinė Vilniaus miesto dalis, esanti į pietvakarius nuo Žemųjų Panerių, Neries viršutinės terasos lygumoje. Įsikūrę miškingoje vietovėje, itin kalvotoje vietovėje (Panerių kalvynas), prie Vilniaus–Kauno geležinkelio. Aukštuosius Panerius sudaro dvi dalys – miškų ir kalvų apsupta dalis aplink Panerių geležinkelių mazgą bei pramoninė dalis tarp Kirtimų gatvės ir Vokės upės. Aukštuosius Panerius supa Aukštųjų Panerių ir Baltosios Vokės miškai bei kalvynai, gana atribojantys šią dalį nuo likusio miesto. Yra , Panerių geležinkelio stotis, Panerių tunelis, gaisrinių automobilių gamybos ir prekybos bendrovė „Iskada“. Yra saugoma kardalapio garbenio augavietė, įsteigtas Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinis.
Susisiekimas
Aukštuosiuose Paneriuose yra Panerių geležinkelių mazgas, kuriame susikerta visos pagrindinės Vilnių pasiekiančios geležinkelio linijos – iš Kauno, Lydos, Minsko, Grigiškių, Žemųjų Panerių. Svarbus krovininių traukinių krovos, sąstatų sudarymo taškas. Taip pat veikia keleivinė Aukštųjų Panerių stotis, kurioje sustoja dalis traukinių, vykstančių maršrutu Vilnius–Kaunas, taip pat traukiniai, vykstantys tarp Vilniaus ir Trakų, Varėnos, Marcinkonių, Stasylų. Prie linijos į Lydą dar yra „Pušyno“ stotelė, bet joje traukiniai nebestoja.
Dėl kalvų, miškų apsupties ir pervažų per geležinkelius stygiaus susisiekimas su likusiu Vilniumi sudėtingas. Pramoninę Aukštųjų Panerių dalį prie Graičiūno gatvės aptarnauja 8 ir 25 maršrutų autobusai, atvykstantys iš Žemųjų Panerių. Prie geležinkelio mazgo priveža 8, 20, 51 ir 62 autobusai, toliau gyventojai pėsčiųjų estakada kerta bėgius. Už mazgo esanti dalis pasiekiama tik nuo Eišiškių plento pusės ateinančia Baltosios Vokės gatve, kuria kursuoja 9 autobusas, vežantis iki Zuikių gatvės arba Vaidotus. Šios gatvės gyventojai seniau kelionę trumpindavo nutekamuoju vamzdžiu per geležinkelį.
- Geležinkelių mazgas
- Pėsčiųjų estakada
- Graičiūno gatvė ir bendrovė Vilniaus pergalė
- 9 autobusas Agrastų gatvėje
Istorija
Vilniaus Paneriai paminėti jau 1390 m. Pradžioje labiau plėtėsi Žemieji Paneriai, buvę prie senojo Vilniaus–Trakų ir Vilniaus–Kauno kelio.
Aukštieji Paneriai pradėjo augti XIX a., tiesiant geležinkelį. Po I pasaulinio karo Aukštieji Paneriai plėtėsi kaip vasarvietė, 1939 m. gavo kurorto teises. 1931 m. Panerių dvare gyveno 39, Panerių kaime – 70, o Panerių vasarvietėje (Novosiolkoje) – 106 gyventojai.
1977–2010 m. Aukštuosiuose Paneriuose veikė Fizikos institutas.
Panerių mūšis
1831 m. birželio 19 d. įvykusiame Panerių mūšyje generolo Antano Gelgaudo sukilėliai pralaimėjo spėjusiems persigrupuoti Rusijos imperijos kariuomenės daliniams. Prie išlikusios kapinių koplyčios buvo įsikūrusios centrinės rusų kariuomenės pozicijos: keturi batalionai vadovaujami D. Osten-Sakeno.
2001 m. birželio 6 d. žuvusiems sukilėliams atminti šalia baroko stiliaus Panerių kapinių koplyčios pastatytas paminklas žuvusiems sukilėliams atminti.
Tunelio statyba
Apie 1860 m. tiesiant geležinkelį pastatytas Panerių tunelis, kurį atidarė caras Aleksandras II ir įmūrijo simbolinę paskutinę plytą.
Holokaustas
- Panerių memorialo aikštelė
- Takas į memorialą
- Sušaudymo erdvė
- Pagrindinė masinė kapavietė
- Masinė kapavietė
- Iškastų palaikų deginimo vieta
- Paminklas nužudytiems lenkams atminti
- Memorialas nacizmo aukoms atminti
Bene labiausiai vietovės vardas siejamas su II pasaulinio karo metais čia nužudytais įvairių tautybių žmonėmis, daugiausiai žydais. Žudynes organizavo vokiečių kariškiai: Francas Mureris (Vilniaus mėsininkas), Martinas Vaisas, Bruno Kitelis, o vykdė lietuviai savanoriai.[reikalingas šaltinis]1941–1944 m. Panerių miškelyje buvo sušaudomi žydai iš rytų Lietuvos getų (viso apie 70 000) ir lenkai (viso apie 20 000).[reikalingas šaltinis]
Vilniaus Žydų Taryba 1943 metais paskelbė dainos konkursą, kurio nugalėtojais tapo vienuolikametis Alekas Volkovskis (muzika) ir Šmerkė Kačerginskis (žodžiai), sukūrę žinomą „Panerių dainą“.
1948 m. žydų žudynių vietoje pastatytas paminklas, bet 1952 m. jis buvo nugriautas neva dėl religinio pobūdžio.
Šaltiniai
- Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- „Žemėlapis koordinatėmis 54.63 ir 25.18“ (Map). Baltic Maps. „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-12.
- http://www.vilniustransport.lt/lt/news/view/?id=502 Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.vilniausmetro.lt/Vilniuje_vaikai_mokykla_pasiekia_vamzdziu_kuriame_buvo_nuskendes_zmogus_ir_miega_valkatos
- Černiauskas, Šarūnas; Samoškaitė, Eglė (2012-08-31). „G.Steponavičius kovos dėl teisės vaikams eiti į mokyklą vamzdžiu po geležinkelio bėgiais“. delfi.lt. Delfi. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
- Paneriai. Aukštieji Paneriai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 385 psl.
- Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
- Arūnas Bubnys. Vokiečių ir lietuvių saugumo policija (1941–1944)
- Paneriai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 754 psl.
- Paneriai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 289
- Paneriai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 440 psl.
- Paneriai. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 165 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Aukštieji Paneriai, Kas yra Aukštieji Paneriai? Ką reiškia Aukštieji Paneriai?
Aukstieji PaneriaiAgrastu gatve Aukstuosiuose PaneriuoseAukstieji Paneriai54 37 44 s pl 25 10 34 r ilg 54 629 s pl 25 176 r ilg 54 629 25 176 Aukstieji Paneriai Apskritis Vilniaus apskritisSavivaldybe Vilniaus miesto savivaldybeSeniunija Paneriu seniunijaVikiteka Aukstieji PaneriaiVietovardzio kirciavimas 3bkirciuote Vardininkas Aukstieji Paneriaĩ Aukstieji Paneriai pietvakarine Vilniaus miesto dalis esanti į pietvakarius nuo Zemuju Paneriu Neries virsutines terasos lygumoje Įsikure miskingoje vietoveje itin kalvotoje vietoveje Paneriu kalvynas prie Vilniaus Kauno gelezinkelio Aukstuosius Panerius sudaro dvi dalys misku ir kalvu apsupta dalis aplink Paneriu gelezinkeliu mazga bei pramonine dalis tarp Kirtimu gatves ir Vokes upes Aukstuosius Panerius supa Aukstuju Paneriu ir Baltosios Vokes miskai bei kalvynai gana atribojantys sia dalį nuo likusio miesto Yra Paneriu gelezinkelio stotis Paneriu tunelis gaisriniu automobiliu gamybos ir prekybos bendrove Iskada Yra saugoma kardalapio garbenio augaviete įsteigtas Paneriu erozinio kalvyno krastovaizdzio draustinis Paneriu gelezinkelio stotisVoveriu g įsikurusi vienoje is Paneriu erozinio kalvyno daubuSusisiekimasAukstuosiuose Paneriuose yra Paneriu gelezinkeliu mazgas kuriame susikerta visos pagrindines Vilniu pasiekiancios gelezinkelio linijos is Kauno Lydos Minsko Grigiskiu Zemuju Paneriu Svarbus krovininiu traukiniu krovos sastatu sudarymo taskas Taip pat veikia keleivine Aukstuju Paneriu stotis kurioje sustoja dalis traukiniu vykstanciu marsrutu Vilnius Kaunas taip pat traukiniai vykstantys tarp Vilniaus ir Traku Varenos Marcinkoniu Stasylu Prie linijos į Lyda dar yra Pusyno stotele bet joje traukiniai nebestoja Del kalvu misku apsupties ir pervazu per gelezinkelius stygiaus susisiekimas su likusiu Vilniumi sudetingas Pramonine Aukstuju Paneriu dalį prie Graiciuno gatves aptarnauja 8 ir 25 marsrutu autobusai atvykstantys is Zemuju Paneriu Prie gelezinkelio mazgo priveza 8 20 51 ir 62 autobusai toliau gyventojai pesciuju estakada kerta begius Uz mazgo esanti dalis pasiekiama tik nuo Eisiskiu plento puses ateinancia Baltosios Vokes gatve kuria kursuoja 9 autobusas vezantis iki Zuikiu gatves arba Vaidotus Sios gatves gyventojai seniau kelione trumpindavo nutekamuoju vamzdziu per gelezinkelį Gelezinkeliu mazgas Pesciuju estakada Graiciuno gatve ir bendrove Vilniaus pergale 9 autobusas Agrastu gatvejeIstorijaVilniaus Paneriai pamineti jau 1390 m Pradzioje labiau pletesi Zemieji Paneriai buve prie senojo Vilniaus Traku ir Vilniaus Kauno kelio Aukstieji Paneriai pradejo augti XIX a tiesiant gelezinkelį Po I pasaulinio karo Aukstieji Paneriai pletesi kaip vasarviete 1939 m gavo kurorto teises 1931 m Paneriu dvare gyveno 39 Paneriu kaime 70 o Paneriu vasarvieteje Novosiolkoje 106 gyventojai 1977 2010 m Aukstuosiuose Paneriuose veike Fizikos institutas Paneriu musis Pagrindinis straipsnis Paneriu musis Paminklo Paneriu kautynese zuvusiems 1831 m sukileliams atidengimas 1831 m birzelio 19 d įvykusiame Paneriu musyje generolo Antano Gelgaudo sukileliai pralaimejo spejusiems persigrupuoti Rusijos imperijos kariuomenes daliniams Prie islikusios kapiniu koplycios buvo įsikurusios centrines rusu kariuomenes pozicijos keturi batalionai vadovaujami D Osten Sakeno 2001 m birzelio 6 d zuvusiems sukileliams atminti salia baroko stiliaus Paneriu kapiniu koplycios pastatytas paminklas zuvusiems sukileliams atminti Tunelio statyba Apie 1860 m tiesiant gelezinkelį pastatytas Paneriu tunelis kurį atidare caras Aleksandras II ir įmurijo simboline paskutine plyta Holokaustas Pagrindinis straipsnis Holokaustas Lietuvoje Paneriu memorialo aikstele Takas į memoriala Susaudymo erdve Pagrindine masine kapaviete Masine kapaviete Iskastu palaiku deginimo vieta Paminklas nuzudytiems lenkams atminti Memorialas nacizmo aukoms atminti Bene labiausiai vietoves vardas siejamas su II pasaulinio karo metais cia nuzudytais įvairiu tautybiu zmonemis daugiausiai zydais Zudynes organizavo vokieciu kariskiai Francas Mureris Vilniaus mesininkas Martinas Vaisas Bruno Kitelis o vykde lietuviai savanoriai reikalingas saltinis 1941 1944 m Paneriu miskelyje buvo susaudomi zydai is rytu Lietuvos getu viso apie 70 000 ir lenkai viso apie 20 000 reikalingas saltinis Vilniaus Zydu Taryba 1943 metais paskelbe dainos konkursa kurio nugaletojais tapo vienuolikametis Alekas Volkovskis muzika ir Smerke Kacerginskis zodziai sukure zinoma Paneriu daina 1948 m zydu zudyniu vietoje pastatytas paminklas bet 1952 m jis buvo nugriautas neva del religinio pobudzio SaltiniaiAldonas Pupkis Marija Razmukaite Rita Miliunaite Vietovardziu zodynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2002 ISBN 5 420 01497 1 internetinis leidimas sudarytojai Marija Razmukaite Aldonas Pupkis ISBN 978 9955 704 23 2 Zemelapis koordinatemis 54 63 ir 25 18 Map Baltic Maps Jana seta Ltd Nuoroda tikrinta 2021 10 12 http www vilniustransport lt lt news view id 502 Archyvuota kopija 2016 03 05 is Wayback Machine projekto http www vilniausmetro lt Vilniuje vaikai mokykla pasiekia vamzdziu kuriame buvo nuskendes zmogus ir miega valkatos Cerniauskas Sarunas Samoskaite Egle 2012 08 31 G Steponavicius kovos del teises vaikams eiti į mokykla vamzdziu po gelezinkelio begiais delfi lt Delfi Nuoroda tikrinta 2024 03 12 Paneriai Aukstieji Paneriai Visuotine lietuviu enciklopedija T XVII On Peri Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2010 385 psl Wykaz miejscowosci Rzeczypospolitej Polskiej tom I Wojewodztwo wilenskie Warszawa Glowny urzad statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej 1938 Arunas Bubnys Vokieciu ir lietuviu saugumo policija 1941 1944 Paneriai Mazoji lietuviskoji tarybine enciklopedija T 2 K P Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1968 754 psl Paneriai Tarybu Lietuvos enciklopedija T 3 Masaitis Simno Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1987 psl 289 Paneriai Lietuviskoji tarybine enciklopedija VIII t Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 1981 T VIII Moreasas Pinturikjas 440 psl Paneriai Musu Lietuva T 1 Bostonas Lietuviu enciklopedijos leidykla 1964 165 psl