Audronė Kaušpėdienė

Pagrindinis puslapis | Audronė Kaušpėdienė

Audronė Kaušpėdienė (g. 1953 m. gegužės 27 d. Radviliškyje) – Lietuvos architektė, interjerų kūrėja, visuomenininkė. Lietuvos architektų Sąjungos, Santaros Šviesos bendruomenės ir Lietuvos architektų Sąjungos Kauno skyriaus valdybos narė. Kaunas 2022 Europos kultūros sostinė ambasadorė[1].

"},"išsilavinimas":{"wt":""},"alma_mater":{"wt":""},"doktorantūros_vadovas":{"wt":""},"studentai":{"wt":""},"žinomas":{"wt":""},"apdovanojimai":{"wt":""},"parašas":{"wt":""},"pastabos":{"wt":""}},"i":0}}]}'>Audronė KaušpėdienėGimė 1953 m. gegužės 27 d. (72 metai)
RadviliškisVaikai Monika Kaušpėdaitė (g. 1979)
Algė Kaušpėdaitė (1987–2012)Veikla architektė, interjerų kūrėja, visuomenininkė.

Biografija

redaguoti

1976 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą. 1976–1980 m. Pramonės statybos projektavimo instituto, 1980–1993 m. Komunalinio ūkio projektavimo instituto Kauno filialų, nuo 1994 m. architektūros bendrovės „Jungtinės pajėgos“ Kaune architektė, nuo 2000 m. projektų vadovė. Projektuoja daugiausia visuomeninius objektus ir interjerus, nuo 1994 m. Studijoje dirbantys architektai: Arūnas Kavaliauskas, Mindaugas Skrupskelis, Rūta Dambrauskaitė, Virginija Rimkienė, Ramunė Dambrauskienė, Gintautas Kažemėkas.[2]

Santuokoje su Algirdu Kaušpėdu susilaukė dviejų dukrų.

Visuomeninė veikla

redaguoti

Aktyviai dalyvavo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, Sąjūdžio veikloje. "Pramprojekte“ (Pramoninės statybos projektavimo institutas) pastato 11-ajame aukšte, kartu su kolegomis įkūrė „konspiracinį kambarėlį“[3] Čia vykdavo idėjų mainai ir diskusijos, erdve naudojosi ir kiti Kauno menininkai. Labiausiai kambarėlis pagarsėjo po architekto Audrio Karaliaus organizuoto naujametinio vakaro 1984 gruodžio 31 d., kur debiutavo „Folksvagenų“ projektas, vėliau sugrįžęs kaip „Antis“. Veikla galiausiai nuvedė iki „Roko maršų“.

Audronė Kaušpėdienė priklausė Kauno architektų kartai ryškiai prisidėjusiai prie Lietuvos laisvės. 1988 m. birželio 10 d. Kauno senamiestyje įkurtų Architektų namų pirmojo aukšto salėje įsteigta Kauno Sąjūdžio iniciatyvinė grupė[4][5]. Šiame pastate Audra tęsė veiklą ir po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Vadovavo „Jungtinių pajėgų projektų“ grupei iki pat pasaulinės finansinės krizės 2008 m.

Šiuo metu pasitraukusi iš projektavimo veiklos ir užsiima visuomeninėmis iniciatyvomis[6], architektūros švietimo veikla[7]. Rengia skaitymus Žemaitkiemio-Babtyno dvaro knygų klube, organizuoja savitarpio pagalbos grupių susitikimus[8], savanoriauja moterų pagalbos linijoje.

Ambasadorė Kaunui – Europos kultūros sostinė 2022[1].

Projektai

redaguoti


Viešbučiai

redaguoti
  • „Europa Royale“ Ryga, 2005 m.
  • „Europa Royale“ Bukareštas, 2008 m.
  • „Europa Royale“ Kaunas, 2009 m.

Restoranai

redaguoti
  • „Ritos slėptuvė“ Vilnius, 1993 m.
  • „Pizza Jazz“, Kaunas, 1991–1993 m.
  • „Polonezas“, Vilnius, 1993 m.
  • „Maisto fabrikas“ Vilnius, 1996 m.
  • „Vilniaus centrinis gastronomas“, Vilnius,1996 m.
  • „Vidudienis“ (neišliko), Vilnius, 1997 m.
  • „Žemaičių smuklė“, Vilnius, 1998 m.
  • „Apvalaus stalo klubas“, Trakai, 1999 m.
  • „Le Provence“, Vilnius, 2001 m.
  • „Pabo Latino“, Vilnius, 2001 m.
  • „Forum Palace“ Vilnius, 2003 m.
  • „Rambynas“, Kaunas, 2003 m.
  • „Grasas“ Vilnius, 2004 m.
  • „Medžiotojų užeiga“, Kaunas, 2005 m.
  • Restoranas „Le Dolce Vita“ 2009 [9]

Visuomeniniai

redaguoti
  • Klubas „Naktinis vilkas“, Vilnius, 1993 m.
  • Vilniaus centrinio gastronomo rekonstrukcija ir interjerai (neišliko), 1996 m.,
  • Lietuvos jūrų muziejus Klaipėdoje, rekonstrukcija, Kalipėda, 1999 m.
  • Verslo ir pramogų centras „Forum Palace“ Vilnius, 2003 m.
  • Laisvalaikio ir pramogų centras „Oazė“ Kaunas, 2004 m.
  • „Kauno diena“ redakcija Kaunas, 2005 m.

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Audronė Kaušpėdienė, Kas yra Audronė Kaušpėdienė? Ką reiškia Audronė Kaušpėdienė?

Pagrindinis puslapis | Į viršų