Aušrinė žurnalas moksleiviams su pertraukomis leistas 1910 1914 m 1917 m 1919 1926 m 1931 1933 m Žurnalo viršelis 1933 m

Aušrinė – žurnalas moksleiviams, su pertraukomis leistas 1910–1914 m., 1917 m., 1919–1926 m., 1931–1933 m.

Kitos reikšmės – Aušrinė (reikšmės).

Istorija

Pirmasis numeris išėjo 1910 m. sausio 30 d. Vilniuje kaip laikraščio „Lietuvos žinios“ priedas. Iniciatorius Stasys Šilingas. Nuo 1910 m. Nr. 2 iki 1914 m. Nr. 3 (31) – „Lietuvos žinių“ literatūros ir mokslo neapmokamas priedas. Leidinio iniciatoriai Maskvos studentai siekė sutelkti pažangiąją moksleiviją, kad susiformuotų lietuvių inteligentiją, kuri pajėgtų spręsti svarbiausias tautos ateities problemas. Pirmuose numeriuose pasisakė įvairių pažiūrų autoriai. Vėliau prasidėjusi polemika tarp skirtingų ideologijų atstovų suskaldė ir moksleiviją. „Aušrinė“ skatino lavintis, rūpinosi gimtosios kalbos, istorijos, kultūros, doros klausimais, demokratiniu, iš dalies socialistiniu požiūriu svarstė moksleivių gyvenimo problemas, lietuvių literatūros ir spaudos klausimus, diskutavo su katalikiškąja spauda, spausdino lietuvių kūrėjų ir moksleivių raštus. 1910–1914 m. leidėja buvo Felicija Bortkevičienė, redagavo . Leido priedus „Farmaceutų reikalai“ (1911–1912 m.) ir „Vasaros darbai“ (1910–1912 m.) 1915 m. Petrograde vietoj „Aušrinės“ buvo išleistas almanachas „Aušrinės keliais“.

Nuo 1917 m. – savarankiškas pažangiosios moksleivijos mėnesinis laikraštis (žurnalas). Leido „Aušrininkų“ organizacija Maskvoje, o Nr. 4-6 spausdino Aušrininkų C. V. K spaustuvė Voroneže. Redagavo redakcinė kolegija: , , Balys Sruoga, Juozas Žiugžda, Mečys Markauskas. Šiame žurnale savo pirmuosius kūrinius skelbė Kazys Binkis, Kazys Boruta, Julius Janonis, Butkų Juzė, Kazys Jakubėnas, Adomas Lastas, Vytautas Montvila, Antanas Vienuolis-Žukauskas (be kitų, „Paskenduolė“) ir kiti vėliau garsūs rašytojai. Be to, jame buvo daug metodinių straipsnių moksleivių lavinimo, laisvalaikio ir kitais klausimais.

1919–1926 m. socialistinės moksleivijos laikraštis (žurnalas). Leido Aušrininkų centro komitetas Marijampolėje, redagavo , spausdino . Po 1926 m. gruodžio 17 d. valstybinio perversmo leidinys buvo uždarytas.

1931–1933 m. (nuo 1932 m. Nr. 4) – laisvos socialistinės minties žurnalas. Leido Studentų socialistų aušrininkų draugija. Redagavo Jonas Kruopas, vėliau – , faktinis redaktorius – Kazys Boruta, , L. Gruodis. Spausdino „Raidės“, M. Kaune. Bendradarbiavo Mykolas Biržiška, Ramūnas Bytautas, Kazys Boruta, Butkų Juzė, Petras Cvirka, , Zigmas Gėlė, Martynas Yčas, Kazys Jakubėnas, Vytautas Montvila, Balys Sruoga, Vytautas Steponaitis. 1931–1933 m. išėjo 8 numeriai (1931 m. – 3, 1932 m. – 1, 1933 m. – 4). Paskutinis „Aušrinės“ numeris buvo išleistas 1933 m. balandžio mėn.

Tiražas 1914 m. – 3250 egz., 1931 m. – apie 3000 egz.

Redaktoriai

Stasys Šilingas – 1910 m.
Petras Klimas – 1911 m., Nr. 1-4
– 1911 m., Nr. 5 – 1913 m., Nr. 25
Felicija Bortkevičienė (kaip leidėja) – 1911–1914 m., 1917 m., 1919–1926 m., 1931–1933 m.
Žemaitė (J. Žymantienė, atsakingasis redaktorius) – 1913 m., Nr. 26, 1914 m. Nr. 1
Mečys Markauskas – 1917 m.
A. Renkė – 1920–1921 m.
Jonas Baronas (ats. red.) – 1922 m.
(ats. red., faktinis Kazys Boruta) – 1923 m. Nr. 1 – 1925 m. Nr. 6, 1926 m. Nr. 7/8-9
(ats. red.) – 1925 m. Nr. 7 – 1926 m. Nr. 6
L. Gruodis (ats. red.) – 1926 m. Nr. 10
Jonas Kruopas (ats. red.) – 1931 m.
(ats. red., fakt. Kazys Boruta) – 1932–1933 m.

Šaltiniai

Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 44 psl.
Paveldas

[1] Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 44 psl.

[2] Paveldas