Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Atėnų mokyklaMenininkas RafaelisMetai 1509 1511Meno kryptis Aukštasis renesansasMedžiagos technika freskaMatmenys 770 cm
Atėnų mokykla
| Atėnų mokykla | |
|---|---|
| Menininkas | Rafaelis |
| Metai | 1509 - 1511 |
| Meno kryptis | Aukštasis renesansas |
| Medžiagos, technika | freska |
| Matmenys | 770 cm ilgio pagrindas |
| Miestas (vieta) | Rafaelio kambariai, Apaštalų rūmai, Vatikanas |
| Muziejus | Vatikano muziejai |
„Atėnų mokykla“ – italų renesanso dailės meistro Rafaelio (1483–1520) freska, sukurta popiežiaus Julijaus II užsakymu Vatikano Apaštalų rūmų kambaryje Stanza della Segnatura, viename vadinamųjų Rafaelio kambarių.
„Atėnų mokykla“ visuotinai pripažįstama vienu iš pačių garsiausių ir žinomiausių, kada nors sukurtų, dailės kūrinių.
Istorija
Freska pradėta 1509 m. popiežiaus Julijaus II−ojo užsakymu kambaryje Stanza della Segnatura, kuris, beveik tikra, buvo popiežiaus biblioteka ir darbo kabinetas. „Atėnų mokykla“ buvo antroji Rafaelio pradėta freska šiame kambaryje (po „Disputo dėl Šv. Sakramento“). Pagal sumanymą kambaryje turėjo būti pavaizduotos krikščioniškosios religijos ir pasaulėžiūros pagrindus atspindinčios alegorijos. „Atėnų mokykla“ vaizduoja Senovės Graikijos filosofų ir mokslininkų sambūrį, kurios tikslas buvo pabrėžti mokslo ir filosofijos įtaką, bei reikšmę religinėje Krikščionybės pasaulėžiūroje.
Freskose vaizduojamos architektūrinės detalės, manoma, buvo Rafaelio paimtos iš Bramantės projektų, arba instruktuotos Bramantės asmeniškai (kuris buvo Rafaelio draugas). Freskos baigimo momentu, 1511 m., kaip tik buvo atidengtos Mikelandželo freskos Siksto koplyčioje ir Rafaelis, spėjama, suteikė freskos centre, pirmame plane, sėdinčio Heraklito veidui Mikelandželo bruožų (ši figūra, nustatyta, baigta paskutinė).
Atidengta freska sukėlė visuotinį susižavėjimą ir išgarsino Rafaelį kaip vieną iš didžiausių renesanso menininkų. Dabar „Atėnų mokykla“ yra pati žymiausia iš tų freskų, kurias Rafaelis sukūrė Pontifikų rūmuose. Freskos pavadinimas yra istoriškai susiformavęs, pradinis variantas buvo, greičiausiai, tiesiog „Filosofija“. 1996 m. darbas buvo kapitaliai restauruotas.
Freskos veikėjai
Per daugelį šimtmečių susidarė netgi tradicija spėlioti, kas pavaizduota freskoje. Tik dėl keleto figūrų nekyla abejonių. Tai, be abejo, centrinės freskos figūros, Platonas (kairėje, su traktatu „Timajas“ rankoje) ir Aristotelis (su traktatu „Etikos“). Žemiau jų, ant laiptų gulintis pavaizduotas Diogenas Sinopietis. Vienišas filosofas užsikniaubęs ant stalo pirmame plane – manoma, Heraklitas (juo, spėjama, vaizduojamas Mikelandželas). Dešinėje vaizduojamos dvi figūros, su Dangaus sfera – Zoroastras, su Žemės – Ptolemėjus. Pačioje kairėje du filosofai su angeliuku, kairysis – Zenonas Kitijietis, dešinysis, su knyga – Epikūras. Kiek dešiniau jų – būrelis veikėjų, tarp kurių, su kario šalmu, spėjama, arba Aleksandras Didysis, o į šią grupę besikreipiantis – Sokratas.
Sunku pasakyti, kiek Rafaelis žinojo Antikinę filosofiją ir kiek prasmės bandė suteikti filosofų ikonografiniam vaizdavimui. Sokrato profilis atpažįstamas iš antikinių skulptūrų. Freskoje yra dvi figūros su braižymo lentelėmis. Kairėje sėdinti, spėjama, Pitagoras, dešinioji, pasilenkusi ir kažką rodanti lentelėje, tikriausiai, Archimedas arba Euklidas. Giorgio Vasari, kuris matė freskas praėjus 30 metų nuo jų išpildymo, tikina, kad jose dar pavaizduoti 4 su būriu angelų ir būsimasis Mantujos kunigaikštis Federikas II Gonzaga. Kur jis juos įmatė, sunku pasakyti, tačiau freskoje neabejotinai yra to laikmečio asmenybių portretų.
Pvz., numanoma, kad Platonui suteikta Leonardo da Vinčio bruožų. Tarp Archimedo ir Heraklito stovinčių dviejų figūrų moteris – Rafaelio mylimoji Fornarina arba kita reali asmenybė, Francesco Maria della Rovere. Ši moteris, tikriausiai, vaizduoja Hipatiją Aleksandrietę. Prie jos, manoma, stovi Parmenidas. Pačioje dešinėje Rafaelis atvaizdavo save profiliu ir, spėjama, dailininką Sodomą (kurio pradėtos freskos kambaryje buvo pašalintos, pradėjus dirbti jame Rafaeliui). Kai kurių tyrinėtojų teigimu, į Sodomą besikreipiantys Zaratustra ir Ptolemėjas rodo per didelį Sodomos, kaip dailininko, statusą ir, gali būti, kad šia figūra pavaizduotas Rafaelio mokytojas Perudžinas. Tačiau veido bruožų panašumai su Perudžino sunkiai atsekami. Archimedo portrete, manoma, įkūnytas Bramantė. Tarp architektūrinių tapytų detalių freskos kairėje esanti skulptūra – Apolonas, dešinėje – Atėnė.
Freskos scenos
„Atėnų mokykloje“ vaizduojama žinių, filosofijos ir mokslo alegorija. Freskos centre žengiantis Platonas rodo pirštu į dangų – atspindi šio filosofo sampratą apie tai, kad žmogus turi suprasti, tai kas Dieviška. Šalia jo, šiek tiek pirmesniu žengiantis ir jaunesniu vaizduojamas Aristotelis rodo delnu į apačią, tarsi sakydamas, kad bet kokia filosofija yra verta tik tiek, kiek ji verta Žemėje, realiame žmonių gyvenime. Sokratas, nusisukęs nuo jų, tarsi bando pasėti abejonę ar pateikti kokį netikėtą aforizmą būreliui kitų veikėjų. Centre pavaizduotas skubantis jaunuolis, tarsi klausiantis, kur galima rasti Išmintį, ir vyriškis, jam rodantis Platono ir Aristotelio pusėn.
Labiau dešinėje, prie sienos atsirėmęs veikėjas skubiai užrašinėja, ką išgirdęs, o šalimais, senas išminčius, tarsi atlaidžiai tuo domisi − gal ką iš tikro naujo šis jaunuolis sužinojo? Platoną ir Aristotelį apsupę veikėjai išreiškia skirtingas emocijas, susižavėjimą, pritarimą, abejonę. Būdinga, kad ant šonuose esančių figūrų pečių padėtos rankos − tarsi rodo pasitikėjimą ir jaukumą šioje filosofų šventovėje. Archimedas (arba Euklidas), tarsi neįtikinęs Ptolemėjo ir Zoroastro, kreipiasi į mokinių būrelį. Freskoje pavaizduota ir veikėjų reakcija, tarsi jie būtų pamatę įeinantį žiūrovą. Tarp jų, vaikiško naivumo įsikūnijimas – angeliukas pačioje kairėje (gal Jėzus Kristus ?). Truputį dešiniau, gana piktokai žiūrintis jaunikaitis, ir pačioje dešinėje pats Rafaelis.
Freskos detalės
- Platonas ir Aristotelis
- Hipatija ir Parmenidas
- Sokratas (dešinėje)
-
- su angeliuku
- Epikūras
- Anaksimandras
- Bramantė, kaip Euklidas arba Archimedas, su mokiniais
Nuorodos
- Rafaelis Viki
- „Atėnų mokykla“ WGA tinklalapyje
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Atėnų mokykla, Kas yra Atėnų mokykla? Ką reiškia Atėnų mokykla?
Atenu mokyklaMenininkas RafaelisMetai 1509 1511Meno kryptis Aukstasis renesansasMedziagos technika freskaMatmenys 770 cm ilgio pagrindasMiestas vieta Rafaelio kambariai Apastalu rumai VatikanasMuziejus Vatikano muziejai Atenu mokykla italu renesanso dailes meistro Rafaelio 1483 1520 freska sukurta popieziaus Julijaus II uzsakymu Vatikano Apastalu rumu kambaryje Stanza della Segnatura viename vadinamuju Rafaelio kambariu Atenu mokykla visuotinai pripazįstama vienu is paciu garsiausiu ir zinomiausiu kada nors sukurtu dailes kuriniu IstorijaFreska pradeta 1509 m popieziaus Julijaus II ojo uzsakymu kambaryje Stanza della Segnatura kuris beveik tikra buvo popieziaus biblioteka ir darbo kabinetas Atenu mokykla buvo antroji Rafaelio pradeta freska siame kambaryje po Disputo del Sv Sakramento Pagal sumanyma kambaryje turejo buti pavaizduotos krikscioniskosios religijos ir pasauleziuros pagrindus atspindincios alegorijos Atenu mokykla vaizduoja Senoves Graikijos filosofu ir mokslininku samburį kurios tikslas buvo pabrezti mokslo ir filosofijos įtaka bei reiksme religineje Krikscionybes pasauleziuroje Freskose vaizduojamos architekturines detales manoma buvo Rafaelio paimtos is Bramantes projektu arba instruktuotos Bramantes asmeniskai kuris buvo Rafaelio draugas Freskos baigimo momentu 1511 m kaip tik buvo atidengtos Mikelandzelo freskos Siksto koplycioje ir Rafaelis spejama suteike freskos centre pirmame plane sedincio Heraklito veidui Mikelandzelo bruozu si figura nustatyta baigta paskutine Atidengta freska sukele visuotinį susizavejima ir isgarsino Rafaelį kaip viena is didziausiu renesanso menininku Dabar Atenu mokykla yra pati zymiausia is tu fresku kurias Rafaelis sukure Pontifiku rumuose Freskos pavadinimas yra istoriskai susiformaves pradinis variantas buvo greiciausiai tiesiog Filosofija 1996 m darbas buvo kapitaliai restauruotas Freskos veikejaiPer daugelį simtmeciu susidare netgi tradicija spelioti kas pavaizduota freskoje Tik del keleto figuru nekyla abejoniu Tai be abejo centrines freskos figuros Platonas kaireje su traktatu Timajas rankoje ir Aristotelis su traktatu Etikos Zemiau ju ant laiptu gulintis pavaizduotas Diogenas Sinopietis Vienisas filosofas uzsikniaubes ant stalo pirmame plane manoma Heraklitas juo spejama vaizduojamas Mikelandzelas Desineje vaizduojamos dvi figuros su Dangaus sfera Zoroastras su Zemes Ptolemejus Pacioje kaireje du filosofai su angeliuku kairysis Zenonas Kitijietis desinysis su knyga Epikuras Kiek desiniau ju burelis veikeju tarp kuriu su kario salmu spejama arba Aleksandras Didysis o į sia grupe besikreipiantis Sokratas Rafaelis kaireje ir Sodoma Perudzinas Sunku pasakyti kiek Rafaelis zinojo Antikine filosofija ir kiek prasmes bande suteikti filosofu ikonografiniam vaizdavimui Sokrato profilis atpazįstamas is antikiniu skulpturu Freskoje yra dvi figuros su braizymo lentelemis Kaireje sedinti spejama Pitagoras desinioji pasilenkusi ir kazka rodanti lenteleje tikriausiai Archimedas arba Euklidas Giorgio Vasari kuris mate freskas praejus 30 metu nuo ju ispildymo tikina kad jose dar pavaizduoti 4 su buriu angelu ir busimasis Mantujos kunigaikstis Federikas II Gonzaga Kur jis juos įmate sunku pasakyti taciau freskoje neabejotinai yra to laikmecio asmenybiu portretu Pvz numanoma kad Platonui suteikta Leonardo da Vincio bruozu Tarp Archimedo ir Heraklito stovinciu dvieju figuru moteris Rafaelio mylimoji Fornarina arba kita reali asmenybe Francesco Maria della Rovere Si moteris tikriausiai vaizduoja Hipatija Aleksandriete Prie jos manoma stovi Parmenidas Pacioje desineje Rafaelis atvaizdavo save profiliu ir spejama dailininka Sodoma kurio pradetos freskos kambaryje buvo pasalintos pradejus dirbti jame Rafaeliui Kai kuriu tyrinetoju teigimu į Sodoma besikreipiantys Zaratustra ir Ptolemejas rodo per didelį Sodomos kaip dailininko statusa ir gali buti kad sia figura pavaizduotas Rafaelio mokytojas Perudzinas Taciau veido bruozu panasumai su Perudzino sunkiai atsekami Archimedo portrete manoma įkunytas Bramante Tarp architekturiniu tapytu detaliu freskos kaireje esanti skulptura Apolonas desineje Atene Freskos scenos Atenu mokykloje vaizduojama ziniu filosofijos ir mokslo alegorija Freskos centre zengiantis Platonas rodo pirstu į dangu atspindi sio filosofo samprata apie tai kad zmogus turi suprasti tai kas Dieviska Salia jo siek tiek pirmesniu zengiantis ir jaunesniu vaizduojamas Aristotelis rodo delnu į apacia tarsi sakydamas kad bet kokia filosofija yra verta tik tiek kiek ji verta Zemeje realiame zmoniu gyvenime Sokratas nusisukes nuo ju tarsi bando paseti abejone ar pateikti kokį netiketa aforizma bureliui kitu veikeju Centre pavaizduotas skubantis jaunuolis tarsi klausiantis kur galima rasti Ismintį ir vyriskis jam rodantis Platono ir Aristotelio pusen Labiau desineje prie sienos atsiremes veikejas skubiai uzrasineja ka isgirdes o salimais senas ismincius tarsi atlaidziai tuo domisi gal ka is tikro naujo sis jaunuolis suzinojo Platona ir Aristotelį apsupe veikejai isreiskia skirtingas emocijas susizavejima pritarima abejone Budinga kad ant sonuose esanciu figuru peciu padetos rankos tarsi rodo pasitikejima ir jaukuma sioje filosofu sventoveje Archimedas arba Euklidas tarsi neįtikines Ptolemejo ir Zoroastro kreipiasi į mokiniu burelį Freskoje pavaizduota ir veikeju reakcija tarsi jie butu pamate įeinantį ziurova Tarp ju vaikisko naivumo įsikunijimas angeliukas pacioje kaireje gal Jezus Kristus Truputį desiniau gana piktokai ziurintis jaunikaitis ir pacioje desineje pats Rafaelis Freskos detalesPlatonas ir Aristotelis Hipatija ir Parmenidas Sokratas desineje Heraklitas su angeliuku Epikuras Anaksimandras Bramante kaip Euklidas arba Archimedas su mokiniaisNuorodosVikiteka Atenu mokykla Rafaelis vaizdine ir garsine medziagaRafaelis Viki Atenu mokykla WGA tinklalapyje