Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Atmosferos sraujymės ypatingai greitai judančio oro srautai vėjas vad oro upės Dažnai jos driekiasi kelis šimtus mylių j
Atmosferos sraujymės
Atmosferos sraujymės – ypatingai greitai judančio oro srautai (vėjas), vad. „oro upės“. Dažnai jos driekiasi kelis šimtus mylių, jų storis – 1 – 2 mylios (1 mylia = 1609,344 metrų). Žemiausias aukštis, kuriame aptinkamos sraujymės, yra apie 4 km, aukščiausiai – 24 km aukštyje. Sraujymės dažniausiai aptinkamos ties tropopauze, bet gali susiformuoti ir stratosferoje. Vėjo greitis turi siekti mažiausiai 56 mylias per valandą, kad būtų įvardijama atmosferos sraujymė. Maksimalus greitis gali siekti ir 400 mylių per valandą (640 km/val.).
200 ir 300 hPa barinės topografijos žemėlapių analizė yra svarbi prognozėms dėl kelių priežasčių, viena iš jų – sraujymių aptikimas. Vėjai aukštesniuose atmosferos sluoksniuose yra vidutinių platumų ciklonų ir audrų „varomasis srautas“, todėl jei aukštesnių sluoksnių vėjai yra silpni, audrų sistemos kryptingai judės lėčiau negu tuomet, kai vėjai yra stipresni. Atmosferos sraujymės ir yra aukštesnių sluoksnių vėjų stiprumo šaltiniai.
Atradimas
Atmosferos sraujymes pirmasis atrado japonų meteorologas Wasaburo Ooishi 1920 metais, kuris panaudojo oro balionus sekti aukštesnių lygių vėjams, paleisdamas juos nuo Fudžijamos kalno. Japono darbas reikšmingai prisidėjo prie vėjų judėjimo supratimo, bet apsiribojo Japonijos, o ne globaliu mastu.
Žinių apie sraujymes padaugėjo, kai amerikiečių pilotas Wiley Post pabandė vienas apskristi aplink pasaulį. Kad įvykdytų savo užsibrėžtą žygdarbį, sukūrė hermetišką kostiumą, kuris turėjo jam padėti labai aukštai skristi. Per bandomąjį skrydį Postas pastebėjo, kad jo vėjo greičio matavimai ant žemės ir ore yra skirtingi ir nurodantys, kad jis skrenda oro sraute.
Nepaisant šių atradimų, terminas „atmosferos sraujymė“ (angl. Jet stream) oficialiai nebuvo įvardintas iki 1939 m., kai jį savo tyrimų pranešime panaudojo vokiečių meteorologas Heinrich Seilkopf. Nuo tada, žinių apie sraujymes dar padaugėjo per Antrą pasaulinį karą, kai pilotai pastebėjo vėjo greičio pasikeitimus skraidydami tarp Europos ir Šiaurės Amerikos.
Formavimasis, veiksniai
Atmosferos sraujymė formuojasi riboje tarp iš pietų nuo ekvatoriaus atkeliaujančio šiltesnio oro ir iš šiaurės atslenkančio šalto oro – susidaro didžiausi tiek temperatūriniai, tiek slėgio skirtumai, kurie ir nulemia didžiulius vėjo greičius.
Sraujymėse vėjai pučia iš vakarų į rytus, bet dažnai visa oro tėkmė krypsta į pietus arba šiaurę. Sraujymė išsidėsto ties šalto ir šilto oro riba, o šios ribos geriausiai išreikštos būna šaltuoju metų periodu, todėl ir sraujymės stipriausios abiejuose pusrutuliuose žiemą. Žemės pasvirimas ir sukimasis aplink savo ašį paaiškina globalią cirkuliaciją, o ši – ir oro judėjimą sraujymėse vakarų – rytų kryptimi. Jei Žemė nesisuktų, saulė labai stipriai įkaitintų ties pusiauju esantį paviršių, o jis – tvyrantį orą virš jo, kuris kiltų į aukštesnius atmosferos sluoksnius ir judėtų link polių. Ties poliais oras stipriai atvėstų, leistųsi žemyn ir vėl judėtų link ekvatorių. Dėl tokio vienodo žemės įšilimo ir vienodos oro cirkuliacijos atmosferoje, susiformuotų dvi aukšto slėgio sritys ties poliais ir plati žemo slėgio sritis ties pusiauju.
Tačiau Žemės sukimasis padalija globalinę cirkuliaciją į tris gardeles – Hadlio, Ferelio ir poliarinę (Polar cell). Tarp šių cirkuliacinių gardelių yra aukšto arba žemo paviršiaus slėgio juostos. Oras nejuda tiesiai į šiaurę ir pietus dėlto, kad oras, pakilęs nuo stipriai įkaitusio ekvatoriaus, turi tam tikrą judesio kiekį. Nuo judesio kiekio bei nuo vietovės, virš kurios yra oras, judėjimo greičio lyginant su Žemės sukimosi greičiu ir priklauso oro judėjimo kryptis.
Oras, keliaudamas aplink Žemę, išlaiko tą patį judesio kiekį, o tai reiškia, kad oras, pakilęs nuo ekvatoriaus ir judantis link vieno iš polių, turi ir išlaiko judėjimą rytų kryptimi kaip konstantą. Žemės paviršius juda lėčiau už virš jo esančią oro masę, kuri keliauja link polių, todėl toldamas nuo ekvatoriaus oras juda rytų kryptimi greičiau ir greičiau.
Dėl jau paminėtų cirkuliacinių atmosferos gardelių regionai ties 30° ir 50° šiaurės/pietų platumomis yra sritys, kur didžiausi temperatūriniai skirtumai. Kuomet tie skirtumai tarp dviejų vietovių didėja, didėja ir vėjo stiprumas. Šiuose jau paminėtuose regionuose aukštesniuose atmosferos sluoksniuose vyrauja ir patys stipriausi vėjai.
Sraujymių branduoliai ir jų įtaka
Sraujymių šerdys (Jet streak) – maksimalių vėjo greičių ruožai. Kai oras patenka į sraujymės šerdį, jo judėjimas tampa žymiai greitesnis. Kai šerdį palieka, sulėtėja. Tokie pagreitėjimai bei sulėtėjimai, kartu su sraujymės srauto užlinkimu ir dideliu vėjo poslinkiu, lemia oro tūrių susikaupimą kai kuriose srityse (konvergencija) ir sklidimą, tolimą vienas nuo kito (divergenciją). Tokios konvergencijos bei divergencijos zonos turi reikšmingą įtaką paviršiaus slėgiui, tuo pačiu ir audrų bei kritulių formavimuisi.
Palankiausios sraujymių sritys audrų ir kritulių formavimuisi yra šerdies priešakyje kairėje (išėjime, angl. exit)ir šerdies gale dešinėje (įėjime, angl. entrance), kur oro srautai diverguoja. Sraujymių šerdžių patekimas į žemesnio slėgio sritį gali lemti slėgio kritimą, ciklono gilinimąsi ir išplitimą. Tai vyksta tuomet, kai aukštesniuose atmosferos lygiuose oro srautai diverguoja stipriau už žemiau esančius konverguojančius srautus, virš žemo slėgio centro didesni oro tūriai yra pakeliami į viršų negu atiteka, taip sukeldami paviršiaus slėgio kritimą ir ciklono gilinimąsi.
Galingoje sraujymės šerdyje vėjo greitis gali siekti 120 mazgų ir daugiau (~ 77 m/s). Šiltuoju metų laiku sraujymės srauto šerdis yra arčiau 200 hPa lygio, o šaltuoju – arčiau 300 hPa. Taip yra todėl, kad atmosferos storis yra didesnis šiltuoju sezonu ir plonesnis šaltuoju.
Sraujymių tipai
Dažniausiai įvardijamos tik poliarinės, subtropinės bei ekvatorinė sraujymės, bet iš viso išskiriama: poliarinės ir subtropinės (po vieną abiejuose pusrutuliuose), ekvatorinė, Afrikos rytinė bei Nakties poliarinė sraujymės.
Poliarinės sraujymės
- susiformuoja ties 50° – 60° šiaurės/pietų platuma
- apie 35 000 pėdų (10 668 m) aukštyje
- skiria labai šaltą poliarinį orą nuo šilto subtropinio oro.
- Vėjo greitis sraujymėje kinta priklausomai nuo metų laiko. Kai Šiaurės pusrutulyje žiema, greitis gali siekti daugiau nei 300 mylių per valandą, bet pietvakarių Škotijoje yra užfiksuotas vėjo greitis, siekęs ir 400 mylių per valandą.
Subtropinės sraujymės
- Susiformuoja ties 30° šiaurės/pietų platumomis
- Apie 41 000 pėdų (12 497 m) aukštyje
- Kaip ir poliarinės sraujymės, lemia daugelį orų pokyčių, priklausomai nuo metų laiko.
Ekvatoriaus sraujymė
- Formuojasi ties 7° – 10° šiaurės platumomis
- Apie 50 000 pėdų (15 240 m) aukštyje
- Srautas keliauja tik iš Azijos į Afriką (rytų – vakarų kryptimi), ne aplink visą planetą
- Stipriausia vasarą liepos ir rugpjūčio mėnesiais
- Susiformuoja, kai susidaro didžiausi temperatūros skirtumai labiausiai prie ekvatoriaus priartėjus vėsiausiam orui.
Afrikos rytinė sraujymė
- Susiformuoja apie 12 000 – 15 000 pėdų (3658 – 4572 m) aukštyje
- Kartais aptinkama vasarą liepos ir rugpjūčio mėnesiais
- Išsidėsto beveik tiksliai po ekvatorine sraujyme.
Nakties poliarinė sraujymė
- Susiformuoja tik Šiaurės pusrutulyje ties 60° platuma
- Aktyvi tik šaltuoju periodu
- Apie 80 000 pėdų (24 384 m) aukštyje.
Sutekėjimo (angl. confluence) teorija
Vienas iš jau daugiau nei pusšimtį metų didelio susidomėjimo bei tyrinėjimų susilaukusių globalios atmosferos cirkuliacijos reiškinių yra ypatingai greitų ir siaurų oro tėkmių, esančių beveik iškart po tropopauze, atradimas. Rosbis (Carl-Gustaf Rossby) ir jo kolegos iš Čikagos universiteto jas pavadino „jet streams“ – atmosferos sraujymėmis. Praktinės sraujymių panaudojimo galimybės buvo išbandytos jau per pirmąjį pasaulinį karą bombarduojant Japoniją (Namias ir kt., 1949). Po to daugybė analizių buvo atlikta tyrinėjant sraujymių formavimąsi, o kiekviena atmosferos sraujymių susiformavimo teorija turėjo paaiškinti šiuos pastebimus ir žinomus su sraujyme susijusius neįprastus reiškinius (Namias ir kt., 1949):
- Siauria, apribota ir turinti stiprius vėjo poslinkius iš abiejų sraujymės pusių,
- Izotermos sraujymėje labai tankiai suartėja,
- Tiesiai virš sraujymės – staigus status tropopauzės polinkis arba trūkis,
- Poliarinio fronto buvimas po sraujyme ir nedidelis slinkimas į pietus,
- Reikalinga nuolatinė energijos prietaka,
- Beveik nuolatinis vertikalios absoliutaus sūkurio komponentės pastovumas į šiaurę,
- Geografinių sričių, virš kurių formuojasi sraujymės, pastovumas ir būdingos sezoninės savybės.
JAV orų tarnybos išplėstinių prognozių skyriaus tyrinėjimai (Extended Forecast Section of the U. S. Weather Bureau) atskleidė fizikinį kelių staigių svyravimų zoninėje cirkuliacijoje, dalinai ir staigių padidėjimų, mechanizmą, kuris privedė prie greitų, siaurų tėkmių vidurinėje troposferoje. Mechanizmas aprašė dviejų visiškai skirtingų vidurinės atmosferos oro srautų sutekėjimą – vienas srautas keliavo iš šiltų pietinių platumų, kitas iš šaltesnės šiaurės (Namias ir kt., 1949).
Anot mokslininkų, sutekėjimo sritis koncentruoja didžiausią vakarų vėjų energiją ir suformuoja gana siauras juostas, kuriose vėjo greitis pasiekia maksimalias reikšmes. Sutekėjimo srityje vertikalius bei horizontalius oro judesius jau 1940 metais aprašė Satklifas (R. C. Sutcliffe) ir kai kuriais aspektais susiejo juos su krituliais (Namias ir kt., 1949). Oro judėjimo kryptys yra nulemtos aukšto bei žemo slėgio sričių išsidėstymo – iš pietų šiltas vidurinės troposferos oras juda anticikloniškai paliai šaltą cikloniškai judantį srautą, atkeliaujantį iš šiaurės. Anot Džeremio Namiaso (Jerome Namias), kad ir kokie vidurinėje atmosferoje vykstantys procesai suformuoja oro srautų sutekėjimą, yra aišku, jog egzistuoja ir dar vienas mechanizmas, kuris lemia izotermų koncentraciją į siaurą zoninę juostą. Taip pat, prisideda faktas, kad vėjo pokyčiai su aukščiu yra stipriai susiję su horizontaliu temperatūros gradientu (Namias ir kt., 1949).
Jei oro judesiai yra beveik horizontalūs ir izentropiniai, skersai sutekėjimo ašies terminis gradientas didės artėjant prie poliaus, ir toks gradiento didėjimas egzistuos dideliame troposferos sluoksnyje. Stratosferoje, kur terminis gradientas yra priešingas troposferiniui, izotermos irgi koncentruosis sutekėjimo srityje, bet gradientas didės ekvatoriaus link. Kaip kompensuojamasis veiksnys stratosferai, slėgio skirtumas skersai sutekėjimo ašies keliuose žemesniuose troposferos lygiuose išliks nepasikeitęs. Bet vidurinėje ir aukštesnėje atmosferoje slėgio gradientas staigiai didės, kur šilto ir šalto oro stulpai konverguos link sutekėjimo ašies, o vėjas dėl slėgio gradiento didėjimo bus nuolat išbalansuotas. Kaip rezultatas atsiras srautas skersai izobaroms link žemesnio slėgio, kuris lems oro masės susikaupimą šiaurinėje sutekėjimo ašies dalyje bei trūkumą pietinėje. Žemesniuose lygiuose atsiras kompensuojantysis srautas iš šiaurės į pietus, susiformuos žemyneigiai judesiai šaltoje šiaurinėje dalyje ir aukštyneigiai šiltame pietiniame ore. Tokią cirkuliaciją lemia slėgio gradiento disbalansas ir Koriolio efektas, o slėgio gradiento poveikis yra ir pagrindinis energijos šaltinis dideliems vakarų vėjų greičiams (Namias ir kt., 1949).
Daugelis sinoptinių sraujymių analizių parodė vieną iš neįprastų reiškinių (stratosferoje aukštesnių temperatūrų sritis yra sraujymės šiaurinėje dalyje, žemesnių temperatūrų – pietinėje), kurį galima paaiškinti žemyneigiais oro judesiais šiaurinėje, aukštyneigiais pietinėje sraujymės dalyje apatinėje stratosferoje. Taip pat nustatyta, kad 500 hPa standartiniame izobariniame lygyje frontinis paviršius randasi tiesiai po sraujyme (Namias ir kt., 1949).
Sraujymių svarba
Atmosferos sraujymės labai svarbios oro linijų pramonei. Jų panaudojimas prasidėjo 1952 metais skrydžiu iš Tokijo (Japonija) į Honolulu (Havajai). Skrydis sraujymėje 25 000 pėdų (7 600 m) aukštyje sutrumpėjo nuo 18 val. iki 11,5 valandos, taip pat sumažėjo ir sunaudotų degalų kiekis. Po šio sėkmingo skrydžio oro linijų kompanijos sraujymėmis naudojasi nuolat.
Svarbiausias atmosferos sraujymių indėlis – orų pokyčiuose. Dėl labai greitai judančio oro sraujymės veikia viso pasaulio orus – daugelis iš orų sistemų pastoviai keičia savo padėtį kartu su sraujyme. Sraujymių padėtis atmosferoje ir stiprumas padeda sinoptikams prognozuoti orus.
Įvairūs klimatiniai faktoriai gali sraujymę paveikti taip, kad ji lems ryškius rajono orų pokyčius. Pavyzdžiui, per paskutinį Šiaurės Amerikos apledėjimą poliarinė sraujymė buvo nukrypusi labiau į pietus dėlto, kad Laurentijos ledyno skydas, kurio storis buvo 10 000 pėdų (3 048 m), kūrė savo oro sąlygas ir kreipė jas į pietus. Kaip ledyno poveikio rezultatas buvo tai, kad paprastai sausas Didžiojo JAV Baseino regionas surinko didžiulius kiekius kritulių, iš kurių teritorijoje formavosi milžiniški ežerai.
Šaltiniai
- Briney A. The Jet Stream. The Discover and Impact of the Jet Stream. http://geography.about.com/od/climate/a/jetstream.htm Archyvuota kopija 2013-05-15 iš Wayback Machine projekto.
- Feierabend K. (2003) The Jet Stream and Weather. http://www.weatheranswer.com/.../Jet[neveikianti nuoroda] _Stream_by_Krista_Feierabend%20.htm
- Global Circulations. http://www.srh.noaa.gov/jetstream//global/circ.htm Archyvuota kopija 2013-10-22 iš Wayback Machine projekto.
- Haby J. Jet Stream Analysis. http://www.arizonaenergy.org/AirEnergy/JET%20STREAM%20ANALYSIS.htm
- Jet Streak. Wind speed maxima within the jet stream. http://ww2010.atmos.uiuc.edu/%28Gh%29/guides/mtr/cyc/upa/jetstrk.rxml
- Jet Streams Explained. http://www.k3jae.com/wxjetstreams.php Archyvuota kopija 2013-10-20 iš Wayback Machine projekto.
- Namias J., Clapp P. F. (1949) Confluence theory of the high tropospheric jet stream. http://www. journals.ametsoc.org/doi/abs/pdf
- Palmer Ch. (2001) More about jet streams and jet streaks. http://www.usatoday.com/weather/tg/wjstream/wjstrea1.htm Archyvuota kopija 2011-03-18 iš Wayback Machine projekto.
- Reyes J. The Influential Jet Stream. http://www.cubanology.com/Article/Influential_Jet_Stream[neveikianti nuoroda]
- The Jet Stream. http://www.srh.noaa.gov/jetstream//global/jet.htm Archyvuota kopija 2013-10-22 iš Wayback Machine projekto.
- Whitney L.F., Timchalk A., Gray T. I. (1966) On locating jet streams from Tiros photographs. http://www. docs.lib.noaa.gov/rescue/mwr/094/mwr-094-03-0127.pdf
- Williams J. Jet stream roars along high above earth. http://www.usatoday.com/weather/tg/wjstream/wjstream.htm Archyvuota kopija 2012-08-24 iš Wayback Machine projekto.
- Woollings T., Hannachi A., Hoskins B. (2009) Variability of the North Atlantic eddy – driven jet stream. DOI: 10.1002/qj.000
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Atmosferos sraujymės, Kas yra Atmosferos sraujymės? Ką reiškia Atmosferos sraujymės?
Atmosferos sraujymes ypatingai greitai judancio oro srautai vejas vad oro upes Daznai jos driekiasi kelis simtus myliu ju storis 1 2 mylios 1 mylia 1609 344 metru Zemiausias aukstis kuriame aptinkamos sraujymes yra apie 4 km auksciausiai 24 km aukstyje Sraujymes dazniausiai aptinkamos ties tropopauze bet gali susiformuoti ir stratosferoje Vejo greitis turi siekti maziausiai 56 mylias per valanda kad butu įvardijama atmosferos sraujyme Maksimalus greitis gali siekti ir 400 myliu per valanda 640 km val source source source source source source Atmosferos sraujymes 200 ir 300 hPa barines topografijos zemelapiu analize yra svarbi prognozems del keliu priezasciu viena is ju sraujymiu aptikimas Vejai aukstesniuose atmosferos sluoksniuose yra vidutiniu platumu ciklonu ir audru varomasis srautas todel jei aukstesniu sluoksniu vejai yra silpni audru sistemos kryptingai judes leciau negu tuomet kai vejai yra stipresni Atmosferos sraujymes ir yra aukstesniu sluoksniu veju stiprumo saltiniai AtradimasAtmosferos sraujymes pirmasis atrado japonu meteorologas Wasaburo Ooishi 1920 metais kuris panaudojo oro balionus sekti aukstesniu lygiu vejams paleisdamas juos nuo Fudzijamos kalno Japono darbas reiksmingai prisidejo prie veju judejimo supratimo bet apsiribojo Japonijos o ne globaliu mastu Ziniu apie sraujymes padaugejo kai amerikieciu pilotas Wiley Post pabande vienas apskristi aplink pasaulį Kad įvykdytu savo uzsibrezta zygdarbį sukure hermetiska kostiuma kuris turejo jam padeti labai aukstai skristi Per bandomajį skrydį Postas pastebejo kad jo vejo greicio matavimai ant zemes ir ore yra skirtingi ir nurodantys kad jis skrenda oro sraute Nepaisant siu atradimu terminas atmosferos sraujyme angl Jet stream oficialiai nebuvo įvardintas iki 1939 m kai jį savo tyrimu pranesime panaudojo vokieciu meteorologas Heinrich Seilkopf Nuo tada ziniu apie sraujymes dar padaugejo per Antra pasaulinį kara kai pilotai pastebejo vejo greicio pasikeitimus skraidydami tarp Europos ir Siaures Amerikos Formavimasis veiksniaiGlobali Zemes cirkuliacija Atmosferos sraujyme formuojasi riboje tarp is pietu nuo ekvatoriaus atkeliaujancio siltesnio oro ir is siaures atslenkancio salto oro susidaro didziausi tiek temperaturiniai tiek slegio skirtumai kurie ir nulemia didziulius vejo greicius Sraujymese vejai pucia is vakaru į rytus bet daznai visa oro tekme krypsta į pietus arba siaure Sraujyme issidesto ties salto ir silto oro riba o sios ribos geriausiai isreikstos buna saltuoju metu periodu todel ir sraujymes stipriausios abiejuose pusrutuliuose ziema Zemes pasvirimas ir sukimasis aplink savo asį paaiskina globalia cirkuliacija o si ir oro judejima sraujymese vakaru rytu kryptimi Jei Zeme nesisuktu saule labai stipriai įkaitintu ties pusiauju esantį pavirsiu o jis tvyrantį ora virs jo kuris kiltu į aukstesnius atmosferos sluoksnius ir judetu link poliu Ties poliais oras stipriai atvestu leistusi zemyn ir vel judetu link ekvatoriu Del tokio vienodo zemes įsilimo ir vienodos oro cirkuliacijos atmosferoje susiformuotu dvi auksto slegio sritys ties poliais ir plati zemo slegio sritis ties pusiauju Hadlio Ferelio Poliarine atmosferos cirkuliacines gardeles Taciau Zemes sukimasis padalija globaline cirkuliacija į tris gardeles Hadlio Ferelio ir poliarine Polar cell Tarp siu cirkuliaciniu gardeliu yra auksto arba zemo pavirsiaus slegio juostos Oras nejuda tiesiai į siaure ir pietus delto kad oras pakiles nuo stipriai įkaitusio ekvatoriaus turi tam tikra judesio kiekį Nuo judesio kiekio bei nuo vietoves virs kurios yra oras judejimo greicio lyginant su Zemes sukimosi greiciu ir priklauso oro judejimo kryptis Oras keliaudamas aplink Zeme islaiko ta patį judesio kiekį o tai reiskia kad oras pakiles nuo ekvatoriaus ir judantis link vieno is poliu turi ir islaiko judejima rytu kryptimi kaip konstanta Zemes pavirsius juda leciau uz virs jo esancia oro mase kuri keliauja link poliu todel toldamas nuo ekvatoriaus oras juda rytu kryptimi greiciau ir greiciau Del jau paminetu cirkuliaciniu atmosferos gardeliu regionai ties 30 ir 50 siaures pietu platumomis yra sritys kur didziausi temperaturiniai skirtumai Kuomet tie skirtumai tarp dvieju vietoviu dideja dideja ir vejo stiprumas Siuose jau paminetuose regionuose aukstesniuose atmosferos sluoksniuose vyrauja ir patys stipriausi vejai Sraujymiu branduoliai ir ju įtakaSraujymiu serdys Jet streak maksimaliu vejo greiciu ruozai Kai oras patenka į sraujymes serdį jo judejimas tampa zymiai greitesnis Kai serdį palieka suleteja Tokie pagreitejimai bei suletejimai kartu su sraujymes srauto uzlinkimu ir dideliu vejo poslinkiu lemia oro turiu susikaupima kai kuriose srityse konvergencija ir sklidima tolima vienas nuo kito divergencija Tokios konvergencijos bei divergencijos zonos turi reiksminga įtaka pavirsiaus slegiui tuo paciu ir audru bei krituliu formavimuisi Palankiausios sraujymiu sritys audru ir krituliu formavimuisi yra serdies priesakyje kaireje isejime angl exit ir serdies gale desineje įejime angl entrance kur oro srautai diverguoja Sraujymiu serdziu patekimas į zemesnio slegio sritį gali lemti slegio kritima ciklono gilinimasi ir isplitima Tai vyksta tuomet kai aukstesniuose atmosferos lygiuose oro srautai diverguoja stipriau uz zemiau esancius konverguojancius srautus virs zemo slegio centro didesni oro turiai yra pakeliami į virsu negu atiteka taip sukeldami pavirsiaus slegio kritima ir ciklono gilinimasi Galingoje sraujymes serdyje vejo greitis gali siekti 120 mazgu ir daugiau 77 m s Siltuoju metu laiku sraujymes srauto serdis yra arciau 200 hPa lygio o saltuoju arciau 300 hPa Taip yra todel kad atmosferos storis yra didesnis siltuoju sezonu ir plonesnis saltuoju Sraujymiu tipaiDazniausiai įvardijamos tik poliarines subtropines bei ekvatorine sraujymes bet is viso isskiriama poliarines ir subtropines po viena abiejuose pusrutuliuose ekvatorine Afrikos rytine bei Nakties poliarine sraujymes Pagrindiniai atmosferos sraujymiu tipaiPoliarines sraujymes susiformuoja ties 50 60 siaures pietu platuma apie 35 000 pedu 10 668 m aukstyje skiria labai salta poliarinį ora nuo silto subtropinio oro Vejo greitis sraujymeje kinta priklausomai nuo metu laiko Kai Siaures pusrutulyje ziema greitis gali siekti daugiau nei 300 myliu per valanda bet pietvakariu Skotijoje yra uzfiksuotas vejo greitis siekes ir 400 myliu per valanda Subtropines sraujymes Susiformuoja ties 30 siaures pietu platumomis Apie 41 000 pedu 12 497 m aukstyje Kaip ir poliarines sraujymes lemia daugelį oru pokyciu priklausomai nuo metu laiko Ekvatoriaus sraujyme Formuojasi ties 7 10 siaures platumomis Apie 50 000 pedu 15 240 m aukstyje Srautas keliauja tik is Azijos į Afrika rytu vakaru kryptimi ne aplink visa planeta Stipriausia vasara liepos ir rugpjucio menesiais Susiformuoja kai susidaro didziausi temperaturos skirtumai labiausiai prie ekvatoriaus priartejus vesiausiam orui Afrikos rytine sraujyme Susiformuoja apie 12 000 15 000 pedu 3658 4572 m aukstyje Kartais aptinkama vasara liepos ir rugpjucio menesiais Issidesto beveik tiksliai po ekvatorine sraujyme Nakties poliarine sraujyme Susiformuoja tik Siaures pusrutulyje ties 60 platuma Aktyvi tik saltuoju periodu Apie 80 000 pedu 24 384 m aukstyje Sutekejimo angl confluence teorijaVienas is jau daugiau nei pussimtį metu didelio susidomejimo bei tyrinejimu susilaukusiu globalios atmosferos cirkuliacijos reiskiniu yra ypatingai greitu ir siauru oro tekmiu esanciu beveik iskart po tropopauze atradimas Rosbis Carl Gustaf Rossby ir jo kolegos is Cikagos universiteto jas pavadino jet streams atmosferos sraujymemis Praktines sraujymiu panaudojimo galimybes buvo isbandytos jau per pirmajį pasaulinį kara bombarduojant Japonija Namias ir kt 1949 Po to daugybe analiziu buvo atlikta tyrinejant sraujymiu formavimasi o kiekviena atmosferos sraujymiu susiformavimo teorija turejo paaiskinti siuos pastebimus ir zinomus su sraujyme susijusius neįprastus reiskinius Namias ir kt 1949 Siauria apribota ir turinti stiprius vejo poslinkius is abieju sraujymes pusiu Izotermos sraujymeje labai tankiai suarteja Tiesiai virs sraujymes staigus status tropopauzes polinkis arba trukis Poliarinio fronto buvimas po sraujyme ir nedidelis slinkimas į pietus Reikalinga nuolatine energijos prietaka Beveik nuolatinis vertikalios absoliutaus sukurio komponentes pastovumas į siaure Geografiniu sriciu virs kuriu formuojasi sraujymes pastovumas ir budingos sezonines savybes JAV oru tarnybos isplestiniu prognoziu skyriaus tyrinejimai Extended Forecast Section of the U S Weather Bureau atskleide fizikinį keliu staigiu svyravimu zonineje cirkuliacijoje dalinai ir staigiu padidejimu mechanizma kuris privede prie greitu siauru tekmiu vidurineje troposferoje Mechanizmas aprase dvieju visiskai skirtingu vidurines atmosferos oro srautu sutekejima vienas srautas keliavo is siltu pietiniu platumu kitas is saltesnes siaures Namias ir kt 1949 Anot mokslininku sutekejimo sritis koncentruoja didziausia vakaru veju energija ir suformuoja gana siauras juostas kuriose vejo greitis pasiekia maksimalias reiksmes Sutekejimo srityje vertikalius bei horizontalius oro judesius jau 1940 metais aprase Satklifas R C Sutcliffe ir kai kuriais aspektais susiejo juos su krituliais Namias ir kt 1949 Oro judejimo kryptys yra nulemtos auksto bei zemo slegio sriciu issidestymo is pietu siltas vidurines troposferos oras juda anticikloniskai paliai salta cikloniskai judantį srauta atkeliaujantį is siaures Anot Dzeremio Namiaso Jerome Namias kad ir kokie vidurineje atmosferoje vykstantys procesai suformuoja oro srautu sutekejima yra aisku jog egzistuoja ir dar vienas mechanizmas kuris lemia izotermu koncentracija į siaura zonine juosta Taip pat prisideda faktas kad vejo pokyciai su auksciu yra stipriai susije su horizontaliu temperaturos gradientu Namias ir kt 1949 Jei oro judesiai yra beveik horizontalus ir izentropiniai skersai sutekejimo asies terminis gradientas dides artejant prie poliaus ir toks gradiento didejimas egzistuos dideliame troposferos sluoksnyje Stratosferoje kur terminis gradientas yra priesingas troposferiniui izotermos irgi koncentruosis sutekejimo srityje bet gradientas dides ekvatoriaus link Kaip kompensuojamasis veiksnys stratosferai slegio skirtumas skersai sutekejimo asies keliuose zemesniuose troposferos lygiuose isliks nepasikeites Bet vidurineje ir aukstesneje atmosferoje slegio gradientas staigiai dides kur silto ir salto oro stulpai konverguos link sutekejimo asies o vejas del slegio gradiento didejimo bus nuolat isbalansuotas Kaip rezultatas atsiras srautas skersai izobaroms link zemesnio slegio kuris lems oro mases susikaupima siaurineje sutekejimo asies dalyje bei trukuma pietineje Zemesniuose lygiuose atsiras kompensuojantysis srautas is siaures į pietus susiformuos zemyneigiai judesiai saltoje siaurineje dalyje ir aukstyneigiai siltame pietiniame ore Tokia cirkuliacija lemia slegio gradiento disbalansas ir Koriolio efektas o slegio gradiento poveikis yra ir pagrindinis energijos saltinis dideliems vakaru veju greiciams Namias ir kt 1949 Daugelis sinoptiniu sraujymiu analiziu parode viena is neįprastu reiskiniu stratosferoje aukstesniu temperaturu sritis yra sraujymes siaurineje dalyje zemesniu temperaturu pietineje kurį galima paaiskinti zemyneigiais oro judesiais siaurineje aukstyneigiais pietineje sraujymes dalyje apatineje stratosferoje Taip pat nustatyta kad 500 hPa standartiniame izobariniame lygyje frontinis pavirsius randasi tiesiai po sraujyme Namias ir kt 1949 Sraujymiu svarbaAtmosferos sraujymes labai svarbios oro liniju pramonei Ju panaudojimas prasidejo 1952 metais skrydziu is Tokijo Japonija į Honolulu Havajai Skrydis sraujymeje 25 000 pedu 7 600 m aukstyje sutrumpejo nuo 18 val iki 11 5 valandos taip pat sumazejo ir sunaudotu degalu kiekis Po sio sekmingo skrydzio oro liniju kompanijos sraujymemis naudojasi nuolat Svarbiausias atmosferos sraujymiu indelis oru pokyciuose Del labai greitai judancio oro sraujymes veikia viso pasaulio orus daugelis is oru sistemu pastoviai keicia savo padetį kartu su sraujyme Sraujymiu padetis atmosferoje ir stiprumas padeda sinoptikams prognozuoti orus Įvairus klimatiniai faktoriai gali sraujyme paveikti taip kad ji lems ryskius rajono oru pokycius Pavyzdziui per paskutinį Siaures Amerikos apledejima poliarine sraujyme buvo nukrypusi labiau į pietus delto kad Laurentijos ledyno skydas kurio storis buvo 10 000 pedu 3 048 m kure savo oro salygas ir kreipe jas į pietus Kaip ledyno poveikio rezultatas buvo tai kad paprastai sausas Didziojo JAV Baseino regionas surinko didziulius kiekius krituliu is kuriu teritorijoje formavosi milziniski ezerai SaltiniaiBriney A The Jet Stream The Discover and Impact of the Jet Stream http geography about com od climate a jetstream htm Archyvuota kopija 2013 05 15 is Wayback Machine projekto Feierabend K 2003 The Jet Stream and Weather http www weatheranswer com Jet neveikianti nuoroda Stream by Krista Feierabend 20 htm Global Circulations http www srh noaa gov jetstream global circ htm Archyvuota kopija 2013 10 22 is Wayback Machine projekto Haby J Jet Stream Analysis http www arizonaenergy org AirEnergy JET 20STREAM 20ANALYSIS htm Jet Streak Wind speed maxima within the jet stream http ww2010 atmos uiuc edu 28Gh 29 guides mtr cyc upa jetstrk rxml Jet Streams Explained http www k3jae com wxjetstreams php Archyvuota kopija 2013 10 20 is Wayback Machine projekto Namias J Clapp P F 1949 Confluence theory of the high tropospheric jet stream http www journals ametsoc org doi abs pdf Palmer Ch 2001 More about jet streams and jet streaks http www usatoday com weather tg wjstream wjstrea1 htm Archyvuota kopija 2011 03 18 is Wayback Machine projekto Reyes J The Influential Jet Stream http www cubanology com Article Influential Jet Stream neveikianti nuoroda The Jet Stream http www srh noaa gov jetstream global jet htm Archyvuota kopija 2013 10 22 is Wayback Machine projekto Whitney L F Timchalk A Gray T I 1966 On locating jet streams from Tiros photographs http www docs lib noaa gov rescue mwr 094 mwr 094 03 0127 pdf Williams J Jet stream roars along high above earth http www usatoday com weather tg wjstream wjstream htm Archyvuota kopija 2012 08 24 is Wayback Machine projekto Woollings T Hannachi A Hoskins B 2009 Variability of the North Atlantic eddy driven jet stream DOI 10 1002 qj 000