Atlanto–Kongo kalbos

Atlanto–Kongo kalbos – viena pagrindinių Nigerio–Kongo kalbų atšakų. Ji apima daugelį Nigerio–Kongo kalbų, išskyrus kai kurias Vakarų Afrikoje bei Sudane vartojamas kalbas – mandžių, dogonų (?), katlų ir rašadų. Atlanto–Kongo kalbos paplitusios po didžiąją dalį Subsacharinės Afrikos – nuo Senegalo iki Pietų Afrikos Respublikos. Kaip ir daugelio Afrikos kalbų atveju, genetiniai ryšiai tarp kalbų, jų priklausomybės vienai ar kitai atšakai Atlanto–Kongo kalbų grupėje ginčytinos.

Atlanto–Kongo kalbos skirstomos toliau į šias atšakas:

• Atlanto kalbos (daugiausia Vakarų Afrikoje – volofų, fulbių, sererų ir kt.)
• Idžoidų kalbos (kelios smulkios, menkai aprašytos kalbos Nigerijoje)
• Kordofano kalbos (keletas smulkių kalbų Sudane)
• Voltos–Kongo kalbos:
  • Benuė–Kongo kalbos (didžiausia grupė, aprėpianti beveik visą Pietų, Rytų, Centrinę Afriką ir dalį Vakarų Afrikos):
    • Bantų kalbos (Centrinė, Rytų ir Pietų Afrika: zulų, kongo, suahilių, khosų, tsvanų, svazių, bembų, šonų, lingala ir kt.)
    • kitos bantoidų kalbos (daugiausia Kamerūne – tivų, tikarų, vutų ir kt.)
    • kitos nedidelės kalbos Nigerijoje (beromų, tarokų, dakų ir kt.)
  • Kru kalbos (Liberijoje, Siera Leonėje, Dramblio Kaulo Krante)
  • Kva kalbos (Ganoje, Benine, Toge – akanų, baulių ir kt.)
  • Senufų kalbos (smulkios kalbos vidurio Vakarų Afrikoje)
  • Savanų kalbos
    • Gurų kalbos (vidurio Vakarų Afrikoje – kabijų ir kt.)
    • Adamavos-Ubangio kalbos (smulkios kalbos Nigerijoje, Kamerūne, Centrinės Afrikos Respublikoje – zandžių, bandų, gbajų ir kt.)

Voltos-Nigerio kalbos dažnai priskiriamos prie Atlanto–Kongo kalbų, tačiau jų padėtis nėra aiški. Taip pat yra daug smulkiau neklasifikuotų kalbų, kurios, panašu, kilusios iš Atlanto–Kongo kalbų: mbrė, egų (Dramblio Kaulo Krante), ukanų (Nigerijoje), lalų (Čade, paprastai laikoma izoliuota), falių (Kamerūne), limbų (Siera Leonėje ir Gvinėjoje), golų bei melų (Liberijoje) ir kt.