Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Arthur C ClarkeGimė 1917 m gruodžio 16 d Minehead Jungtinė KaralystėMirė 2008 m kovo 19 d 90 metų Kolombas Šri LankaPseu

Arthur C. Clarke

  • Pagrindinis puslapis
  • Arthur C. Clarke
Arthur C. Clarke
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Arthur C. Clarke
Gimė 1917 m. gruodžio 16 d.
Minehead, Jungtinė Karalystė
Mirė 2008 m. kovo 19 d. (90 metų)
Kolombas, Šri Lanka
Pseudonimas Charles Willis, E.G. O'Brien
Pilietybė Britas ir šrilankietis
Profesija Rašytojas, išradėjas
Žanrai Mokslinė fantastika, populiarusis mokslas
Žymiausi darbai „“, „2001 metų kosminė odisėja“, „“
Sutuoktinis Marilyn Mayfield (1953–1964)
Įtaka H. G. Wells, Jules Verne, ,
Padarė įtaką
Oficiali svetainė

Seras Arturas Čarlzas Klarkas (angl. Sir Arthur Charles Clarke, 1917 m. gruodžio 16 d. – 2008 m. kovo 19 d.) – britų rašytojas, išradėjas ir , geriausiai žinomas mokslinės fantastikos romanu „2001 metų kosminė odisėja“ bei to paties pavadinimo filmu, pastatytu kartu su Stanley Kubrick. Klarkas, kartu su ir Isaac Asimov, priskiriamas Didžiajam mokslinės fantastikos rašytojų trejetui.

Klarkas 1941-1946 m. tarnavo Karališkosiose oro pajėgose kaip radarų instruktorius ir technikas, 1945 m. pasiūlė palydovines komunikacijų sistemas, o ši idėja 1963 m. jam pelnė Aukso medalį. 1994 m. buvo nominuotas Nobelio taikos premijai. 1961 m. pelnė UNESCO Kalinga apdovanojimą už mokslo populiarinimą.

1998 m. Jungtinėje Karalystėje suteiktas riterio vardas.

Biografija

A. Klarkas gimė 1917 m. gruodžio 16 d. Minehead mieste, Somersete, Anglijoje. Vaikystėje mėgo stebėti žvaigždes ir skaityti senus amerikietiškus mokslinės fantastikos žurnalus. Baigęs vidurinę mokyklą ir Richard Huish koledžą, neišgalėjo mokytis universitete, todėl įsidarbino auditoriumi.

Antrojo pasaulinio karo metu tarnavo Karališkosiose oro pajėgose, kur buvo radarų specialistas. Buvo įsitraukęs į gynybinės radarų sistemos darbą. Demobilizuotas turėdamas skrydžio leitenanto (liet. Flight Lieutenant) laipsnį. Po karo baigė Londono Kingo koledžą ir gavo aukščiausią matematikos ir fizikos laipsnį.

1947-1950 ir 1953 m. buvo narys.

1953 m., kelionės į Floridą metu susipažino ir netrukus vedė Marilyn Mayfield, kuri jau buvo išsiskyrusi ir turėjo sūnų. Išsiskyrė jau po šešių mėnesių, o oficialios skyrybos įvyko tik 1964 m. Daugiau Klarkas nebevedė, nors artimai bendravo su Leslie Ekanayake, kuri mirė 1977 m.

Rašytojo karjera

Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti.

1951 m. BBC konkursui parašė „Sargybinį“. Nors ir istorija buvo atmesta, ji pakeitė visą Klarko tolimesnį gyvenimą. „Sargybinis“ įnešė mistinių ir kosminių elementų į Klarko kūrybą. Vėlesni darbai buvo paskirti technologiškai labiau išsivysčiusių ateivių kontaktui su žmonija.

Nuo 1956 m. gyveno Šri Lankoje. Ten sukūrė „Rojaus fontanus“, kur aprašė kosmoso keltuvo idėją.

Išleidęs „2001 metų odisėją“ (1968 m.) Klarkas tapo daugiau mokslo ir technologijos patarėju, ypač „Apollo“ kosminės programos metu.

Vėlyvieji metai

8-ojo dešimtmečio pradžioje pasirašė trijų knygų leidybos sutartį, tuo metu buvusia rekordine mokslinės fantastikos rašytojui. Pirmoji, „“, pasirodė 1973 m. ir pelnė jam pagrindinius šio žanro apdovanojimus.

Kūrė televizijos programas „Arthur C. Clarke's Mysterious World“ (Artūro Klarko paslaptingas pasaulis, 1981 m.), „Arthur C. Clarke's World of Strange Powers“ (Artūro Klarko keistų galių pasaulis, 1984 m. ir „Arthur C. Clarke's Mysterious Universe“ (Artūro Klarko paslaptinga visata, 1994 m.), kurios susilaukė didelio pasisekimo.

1988 m. diagnozuotas poliomielitas ir nuo to laiko jam teko naudotis invalidų vežimėliu.

1998 m. jam suteiktas riterio vardas „už tarnavimą literatūrai“, įšventintas buvo 2000 m. gegužės 26 d. Ceremonija atidėta paties Klarko prašymu dėl tuo metu vykusio pedofilijos skandalo, kurį iškėlė britų bulvarinis laikraštis „The Sunday Mirror“. Kaltinimai pasirodė nepagrįsti, o laikraštis vėliau išspausdino atsiprašymą.

Arturas Klarkas mirė 2008 m. kovo 19 d. Šri Lankoje dėl kvėpavimo problemų. Kremuotas kovo 2 d. Kolombe

Geostacionariojo komunikacijų palydovo koncepcija

Klarkas nebuvo kūrėjas, tačiau jis iškėlė idėja tokių palydovų panaudojimui telekomunikacijoms. Savo idėjas išdėstė straipsnyje, publikuotame žurnale „Wireless World“ 1945 m. spalį. Dėl šios priežasties, rašytojo garbei, kartais vadinama Klarko orbita.

Deja, iki šiol neaišku, ar šis straipsnis buvo tikrasis postūmis modernių telekomunikacijų palydovų kūrimui. iš „“ nepriklausomai nuo Klarko iškėlė šią idėja 1954 m. Vėliau dalyvavo pirmųjų telekomunikacijų palydovų kūrimo programose „“ ir „“.

Bibliografija

Pagrindinis straipsnis – .

Žemiau pateikti žymesni Klarko darbai. Paryškinti išversti į lietuvių kalbą.

Romanai

  • (1951)
  • (1951)
  • (1952)
  • (1948, 1953)
  • (Childhood's End, 1953)
  • (1955)
  • (The City and the Stars, 1956)
  • (1957)
  • (A Fall of Moondust, 1961)
  • (1963)
  • (1963)
  • 2001 metų kosminė odisėja (2001: A Space Odyssey, 1968)
  • (Rendezvous with Rama, 1972)
  • (1972)
  • (1975)
  • (1979)
  • (1982)
  • (Songs of Distant Earth, 1986)
  • (1988)
  • (1988) (su )
  • (Rama II, 1989, su )
  • (1990) (su )
  • (1990)
  • (The Garden of Rama, 1991, su )
  • (Rama Revealed , 1993, su )
  • (1993)
  • (1996) (su )
  • (1997)
  • (1999) (su )
  • (2000) (su )
  • (2003) (su )
  • (2005) (su )
  • (2007) (su )
  • (2008) (su )

Trumpų istorijų rinkiniai

  • (1958)
  • (1967)
  • (1972)
  • (1973)
  • (1983)
  • (2001)

Ne fantastika

  • The Exploration of Space (1951)
  • Voices from the Sky: Previews of the Coming Space Age (1965)
  • Astounding Days: A Science Fictional Autobiography (1989)
  • Greetings, Carbon-Based Bipeds! (1999)

Įvertinimas

Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti.


Šaltiniai

  1. The 1945 Proposal by Arthur C. Clarke for Geostationary Satellite Communications. Nuoroda tikrinta 2009-02-13
  2. Neil McAleer. Arthur C. Clarke: The Authorized Biography. Chicago: Contemporary Books, 1992. ISBN 0-8092-3720-2
  3. BBC: Sci-fi novelist cleared of sex charges. Nuoroda tikrinta 2009-02-13.
  4. http://www.telegraph.co.uk/news/obituaries/1582125/Sir-Arthur-C-Clarke.html The Telegraph: Sir Arthur C Clarke]. Nuoroda tikrinta 2009-02-13.

Nuorodos

  • Arthur C. Clarke Foundation (angl.)

Vikicitatos

Puslapis Vikicitatose –
Arthur C. Clarke


Vikiteka: Arthur C. Clarke – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 16 Lie, 2025 / 01:44

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Arthur C. Clarke, Kas yra Arthur C. Clarke? Ką reiškia Arthur C. Clarke?

Arthur C ClarkeGime 1917 m gruodzio 16 d Minehead Jungtine KaralysteMire 2008 m kovo 19 d 90 metu Kolombas Sri LankaPseudonimas Charles Willis E G O BrienPilietybe Britas ir srilankietisProfesija Rasytojas isradejasZanrai Moksline fantastika populiarusis mokslasZymiausi darbai 2001 metu kosmine odiseja Sutuoktinis Marilyn Mayfield 1953 1964 Įtaka H G Wells Jules Verne Padare įtakaOficiali svetaine Seras Arturas Carlzas Klarkas angl Sir Arthur Charles Clarke 1917 m gruodzio 16 d 2008 m kovo 19 d britu rasytojas isradejas ir geriausiai zinomas mokslines fantastikos romanu 2001 metu kosmine odiseja bei to paties pavadinimo filmu pastatytu kartu su Stanley Kubrick Klarkas kartu su ir Isaac Asimov priskiriamas Didziajam mokslines fantastikos rasytoju trejetui Klarkas 1941 1946 m tarnavo Karaliskosiose oro pajegose kaip radaru instruktorius ir technikas 1945 m pasiule palydovines komunikaciju sistemas o si ideja 1963 m jam pelne Aukso medalį 1994 m buvo nominuotas Nobelio taikos premijai 1961 m pelne UNESCO Kalinga apdovanojima uz mokslo populiarinima 1998 m Jungtineje Karalysteje suteiktas riterio vardas BiografijaA Klarkas gime 1917 m gruodzio 16 d Minehead mieste Somersete Anglijoje Vaikysteje mego stebeti zvaigzdes ir skaityti senus amerikietiskus mokslines fantastikos zurnalus Baiges vidurine mokykla ir Richard Huish koledza neisgalejo mokytis universitete todel įsidarbino auditoriumi Antrojo pasaulinio karo metu tarnavo Karaliskosiose oro pajegose kur buvo radaru specialistas Buvo įsitraukes į gynybines radaru sistemos darba Demobilizuotas turedamas skrydzio leitenanto liet Flight Lieutenant laipsnį Po karo baige Londono Kingo koledza ir gavo auksciausia matematikos ir fizikos laipsnį 1947 1950 ir 1953 m buvo narys 1953 m keliones į Florida metu susipazino ir netrukus vede Marilyn Mayfield kuri jau buvo issiskyrusi ir turejo sunu Issiskyre jau po sesiu menesiu o oficialios skyrybos įvyko tik 1964 m Daugiau Klarkas nebevede nors artimai bendravo su Leslie Ekanayake kuri mire 1977 m Rasytojo karjera Sia straipsnio dalį reiketu isplesti 1951 m BBC konkursui parase Sargybinį Nors ir istorija buvo atmesta ji pakeite visa Klarko tolimesnį gyvenima Sargybinis įnese mistiniu ir kosminiu elementu į Klarko kuryba Velesni darbai buvo paskirti technologiskai labiau issivysciusiu ateiviu kontaktui su zmonija Nuo 1956 m gyveno Sri Lankoje Ten sukure Rojaus fontanus kur aprase kosmoso keltuvo ideja Isleides 2001 metu odiseja 1968 m Klarkas tapo daugiau mokslo ir technologijos patareju ypac Apollo kosmines programos metu Velyvieji metai 8 ojo desimtmecio pradzioje pasirase triju knygu leidybos sutartį tuo metu buvusia rekordine mokslines fantastikos rasytojui Pirmoji pasirode 1973 m ir pelne jam pagrindinius sio zanro apdovanojimus Kure televizijos programas Arthur C Clarke s Mysterious World Arturo Klarko paslaptingas pasaulis 1981 m Arthur C Clarke s World of Strange Powers Arturo Klarko keistu galiu pasaulis 1984 m ir Arthur C Clarke s Mysterious Universe Arturo Klarko paslaptinga visata 1994 m kurios susilauke didelio pasisekimo 1988 m diagnozuotas poliomielitas ir nuo to laiko jam teko naudotis invalidu vezimeliu 1998 m jam suteiktas riterio vardas uz tarnavima literaturai įsventintas buvo 2000 m geguzes 26 d Ceremonija atideta paties Klarko prasymu del tuo metu vykusio pedofilijos skandalo kurį iskele britu bulvarinis laikrastis The Sunday Mirror Kaltinimai pasirode nepagrįsti o laikrastis veliau isspausdino atsiprasyma Arturas Klarkas mire 2008 m kovo 19 d Sri Lankoje del kvepavimo problemu Kremuotas kovo 2 d KolombeGeostacionariojo komunikaciju palydovo koncepcijaKlarkas nebuvo kurejas taciau jis iskele ideja tokiu palydovu panaudojimui telekomunikacijoms Savo idejas isdeste straipsnyje publikuotame zurnale Wireless World 1945 m spalį Del sios priezasties rasytojo garbei kartais vadinama Klarko orbita Deja iki siol neaisku ar sis straipsnis buvo tikrasis postumis moderniu telekomunikaciju palydovu kurimui is nepriklausomai nuo Klarko iskele sia ideja 1954 m Veliau dalyvavo pirmuju telekomunikaciju palydovu kurimo programose ir BibliografijaPagrindinis straipsnis Zemiau pateikti zymesni Klarko darbai Paryskinti isversti į lietuviu kalba Romanai 1951 1951 1952 1948 1953 Childhood s End 1953 1955 The City and the Stars 1956 1957 A Fall of Moondust 1961 1963 1963 2001 metu kosmine odiseja 2001 A Space Odyssey 1968 Rendezvous with Rama 1972 1972 1975 1979 1982 Songs of Distant Earth 1986 1988 1988 su Rama II 1989 su 1990 su 1990 The Garden of Rama 1991 su Rama Revealed 1993 su 1993 1996 su 1997 1999 su 2000 su 2003 su 2005 su 2007 su 2008 su Trumpu istoriju rinkiniai 1958 1967 1972 1973 1983 2001 Ne fantastika The Exploration of Space 1951 Voices from the Sky Previews of the Coming Space Age 1965 Astounding Days A Science Fictional Autobiography 1989 Greetings Carbon Based Bipeds 1999 ĮvertinimasSia straipsnio dalį reiketu isplesti SaltiniaiThe 1945 Proposal by Arthur C Clarke for Geostationary Satellite Communications Nuoroda tikrinta 2009 02 13 Neil McAleer Arthur C Clarke The Authorized Biography Chicago Contemporary Books 1992 ISBN 0 8092 3720 2 BBC Sci fi novelist cleared of sex charges Nuoroda tikrinta 2009 02 13 http www telegraph co uk news obituaries 1582125 Sir Arthur C Clarke html The Telegraph Sir Arthur C Clarke Nuoroda tikrinta 2009 02 13 NuorodosArthur C Clarke Foundation angl VikicitatosWikiquote logo Puslapis Vikicitatose Arthur C Clarke Vikiteka Arthur C Clarke vaizdine ir garsine medziaga

Naujausi straipsniai
  • Liepa 16, 2025

    Kristupas Kiška

  • Liepa 16, 2025

    Krikonys I

  • Liepa 16, 2025

    Kretingiškių tarmė

  • Liepa 16, 2025

    Kretingos seniūnija

  • Liepa 16, 2025

    Kretingos pranciškonų gimnazija

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje