Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Arkadi KremerGimė 1865 m Švenčionys Rusijos imperijaMirė 1935 m 70 metų Vilnius Antroji Lenkijos RespublikaPalaidotas a
Arkadi Kremer
| Arkadi Kremer | |
|---|---|
| Gimė | 1865 m. Švenčionys, Rusijos imperija |
| Mirė | 1935 m. (~70 metų) Vilnius, Antroji Lenkijos Respublika |
| Palaidotas (-a) | Sudervės kapinėse |
| Veikla | Politikas |
Arkadi Kremer (1865 m. Švenčionyse, Rusijos imperija – 1935 m. Vilniuje, Antroji Lenkijos Respublika) – Lietuvos žydų kilmės Rusijos imperijos ir Lenkijos politikas, vienas iš Bundo įkūrėjų.
Biografija
Gimė 1865 m. Švenčionyse. Baigė Vilniaus realinę mokyklą, 1885 m. įstojo į Sankt Peterburgo technologijos institutą. Už revoliucinę veiklą buvo suimtas ir 6 mėnesius kalintas Varšuvos Paviako kalėjime. 1890 m. apsigyveno Vilniuje. 1891–1897 m. buvo vienas iš pagrindinių Rusijos žydų socialdemokratų grupės veikėjų. 1891 m. 9 mėnesius kalintas Sankt Peterburge. 1894 m. Kremeris parašė brošiūrą Apie agitaciją, kurią suredagavo menševikas Julijus Martovas (1873-1923). Kremeris 1896 m. lankėsi Sankt Peterburge, Kijeve, kartu su kitais kūrė vieną bendrą socialdemokratų partijos projektą.
1897 m. spalio 8–10 d. tapo vienu iš Visuotinės žydų darbininkų sąjungos Bundo steigėjų. Kaip Bundo delegatas 1898 m. kovo 1–3 d. Minske dalyvavo Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos steigiamajame suvažiavime, buvo išrinktas Centro komiteto nariu. 1898 m. liepos 26 d. buvo suimtas ir iki 1900 m. kovo–balandžio mėn. kalėjo Maskvos kalėjime. Vėliau pabėgo į užsienį. 1905 m. grįžo į Rusiją, tapo Bundo delegatu į Sankt Peterburgo darbininkų tarybą. 1912 m. išvyko į Prancūziją. Pirmojo pasaulinio karo metais dirbo inžinieriumi Prancūzijos geležinkelyje, nuo 1920 m. – Paryžiaus metro.
1921 m. grįžo į Vilnių, žydų technikume dėstė elektrotechniką. 1929 m. pradėjo dirbti matematikos mokytoju Žydų mokytojų seminarijoje. Iki 1927 m. nedalyvavo aktyvioje politinėje veikloje, tačiau liko moraliniu ir politiniu Lenkijos Bundo autoritetu. 1928 m. tapo Bundo Vilniaus skyriaus pirmininku ir Žydų bendruomenės tarybos nariu. Mirė 1935 m. Vilniuje, palaidotas Užupio žydų kapinėse, kapines likvidavus perlaidotas . Žmona buvo (1867–1943) A. Kremerio bendražygė politinėje veikloje.
Nuorodos
- Biografija (ang.)
Literatūra
- Arkadi: Zamlbukh tsum ondenk fun grinder fun 'Bund' Arkadi Kremer, 1865–1935. New York, 1942.
- Frankel, J., Prophecy and Politics: Socialism, Nationalism, and the Russian Jews, 1862–1917. Cambridge, 1981.
- Kremer, A., 'On Agitation' [1893]. In: Harding, N. (ed.), Marxism in Russia: Key Documents, 1879–1906. Cambridge and New York, 1983.
- Mendelsohn, E., Class Struggle in the Pale: The Formative Years of the Jewish Workers' Movement in Tsarist Russia. Cambridge, 1970.
- Shukman, H. (ed.), The Blackwell Encyclopedia of the Russian Revolution. Oxford, 1988.
Šaltiniai
- Biografija Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- „Vilniaus žydų senosios kapinės“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2021-04-13.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Arkadi Kremer, Kas yra Arkadi Kremer? Ką reiškia Arkadi Kremer?
Arkadi KremerGime 1865 m Svencionys Rusijos imperijaMire 1935 m 70 metu Vilnius Antroji Lenkijos RespublikaPalaidotas a Suderves kapineseVeikla Politikas Arkadi Kremer 1865 m Svencionyse Rusijos imperija 1935 m Vilniuje Antroji Lenkijos Respublika Lietuvos zydu kilmes Rusijos imperijos ir Lenkijos politikas vienas is Bundo įkureju BiografijaGime 1865 m Svencionyse Baige Vilniaus realine mokykla 1885 m įstojo į Sankt Peterburgo technologijos instituta Uz revoliucine veikla buvo suimtas ir 6 menesius kalintas Varsuvos Paviako kalejime 1890 m apsigyveno Vilniuje 1891 1897 m buvo vienas is pagrindiniu Rusijos zydu socialdemokratu grupes veikeju 1891 m 9 menesius kalintas Sankt Peterburge 1894 m Kremeris parase brosiura Apie agitacija kuria suredagavo mensevikas Julijus Martovas 1873 1923 Kremeris 1896 m lankesi Sankt Peterburge Kijeve kartu su kitais kure viena bendra socialdemokratu partijos projekta 1897 m spalio 8 10 d tapo vienu is Visuotines zydu darbininku sajungos Bundo steigeju Kaip Bundo delegatas 1898 m kovo 1 3 d Minske dalyvavo Rusijos socialdemokratu darbininku partijos steigiamajame suvaziavime buvo isrinktas Centro komiteto nariu 1898 m liepos 26 d buvo suimtas ir iki 1900 m kovo balandzio men kalejo Maskvos kalejime Veliau pabego į uzsienį 1905 m grįzo į Rusija tapo Bundo delegatu į Sankt Peterburgo darbininku taryba 1912 m isvyko į Prancuzija Pirmojo pasaulinio karo metais dirbo inzinieriumi Prancuzijos gelezinkelyje nuo 1920 m Paryziaus metro 1921 m grįzo į Vilniu zydu technikume deste elektrotechnika 1929 m pradejo dirbti matematikos mokytoju Zydu mokytoju seminarijoje Iki 1927 m nedalyvavo aktyvioje politineje veikloje taciau liko moraliniu ir politiniu Lenkijos Bundo autoritetu 1928 m tapo Bundo Vilniaus skyriaus pirmininku ir Zydu bendruomenes tarybos nariu Mire 1935 m Vilniuje palaidotas Uzupio zydu kapinese kapines likvidavus perlaidotas Zmona buvo 1867 1943 A Kremerio bendrazyge politineje veikloje NuorodosBiografija ang LiteraturaArkadi Zamlbukh tsum ondenk fun grinder fun Bund Arkadi Kremer 1865 1935 New York 1942 Frankel J Prophecy and Politics Socialism Nationalism and the Russian Jews 1862 1917 Cambridge 1981 Kremer A On Agitation 1893 In Harding N ed Marxism in Russia Key Documents 1879 1906 Cambridge and New York 1983 Mendelsohn E Class Struggle in the Pale The Formative Years of the Jewish Workers Movement in Tsarist Russia Cambridge 1970 Shukman H ed The Blackwell Encyclopedia of the Russian Revolution Oxford 1988 SaltiniaiBiografija Archyvuota kopija 2016 03 05 is Wayback Machine projekto Vilniaus zydu senosios kapines Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras Nuoroda tikrinta 2021 04 13