Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Archyvai Lietuvoje Lietuvos archyvų istorija nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų buvusi ir esama sistema ir va
Archyvai Lietuvoje
Archyvai Lietuvoje – Lietuvos archyvų istorija nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų, buvusi ir esama sistema ir valdymas.
| Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Istorija
Lietuvoje archyvai pradėti kaupti XIII a. pirmoji pusėje. Seniausias išlikęs yra didžiojo kunigaikščio (valstybės) kanceliarijos 1367–1795 m. archyvas, XVIII a. pavadintas Lietuvos Metrika. Dauguma jos dokumentų yra gaunamų ir išduodamų (siunčiamų) raštų aktavimo įrašų knygos. Įrašus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliarine slavų (), lotynų kalba, lenkų kalba darė rašovai (dijokai), tikrino ir vizavo jų viršininkai raštininkai. Be šių įrašų, yra šiek tiek dokumentų originalų, keliolika genealoginių lentelių, žemėlapių ir planų. Iš išlikusių 664 knygų 622 saugomos Maskvoje, jų mikrofilmus turi Lietuvos valstybės istorijos archyvas (LVIA).
Lietuvos valstybės istorijos archyvas turi daugiau, kaip 10 000 to laikotarpio aktų ir knygų, tarp jų:
- Lietuvos vyriausiojo tribunolo archyvas – dokumentų nuorašų yra nuo XV a., originalų išliko nuo 1615 m.,
- Lietuvos iždo tribunolo archyvas – nuo 1640 m.,
- Lietuvos dvasinio tribunolo archyvas – nuo XVI a.
- kitų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centrinių įstaigų archyvas
- Žemės teismų archyvas – nuo 1569 m.
- Pilies teismų archyvas – nuo 1555 m.
- Pakamario teismų archyvas – nuo 1583 m.
- kitų periferinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institucijų išlikusios archyvų dalys
Apie 500 aktų knygų dokumentų turi Vilniaus universiteto rankraštynas.
Bažnytiniai archyvai
XIV a. pabaigoje pradėjo kurtis bažnytiniai archyvai. Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomi
- Vilniaus Romos katalikų vyskupijos dvasinės konsistorijos archyvas – dokumentai nuo 1388 m.
- Vilniaus Romos katalikų metropolijos kurijos archyvas – nuo 1468 m.
- Vilniaus stačiatikių vyskupijos archyvas – nuo 1545 m.
- Lietuvos unitų vyskupijos archyvas – nuo 1596 m.
- Vilniaus evangelikų reformatų sinodo archyvas – nuo 1429 m.
- Žemaičių vyskupijos archyvas – nuo 1513 m.
Bažnytinių archyvų fondų dalis saugomo ir Lietuvos mokslų akademijos biblioteka ir Vilniaus universiteto bibliotekos rankraštynas, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
Dvarų archyvai
XV a. atsirado bajorų, dvarų archyvai. Iš jų didžiausias Radvilų Nesvyžiaus archyvas; dauguma išlikusių jo dokumentų yra Minske (Baltarusijos centrinis valstybės istorijos archyvas), dalis – Varšuvoje. Padaryta šio archyvo mikrofilmų, jie saugomi LVIA. Lietuvos valstybės istorijos archyvas taip pat saugo dvarų, kuriuos valdė , , , Gorskiai (Gurskiai), Kosakovskiai, (Keudellių), , Masalskiai, Naryškinai, Oginskiai, Plateriai (Pliateriai), Radvilos, Sapiegos, Šuazeliai–Gufjė (Choisel-Gouafie), Tiškevičiai, Zubovai ir kiti archyvus arba jų dalis.
Nemaža tų archyvų dalis yra Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje (, Karpiai, , Lopacinskių, , , , Plateriai, Radvilos, , Romeriai (Riomerių), Sapiegos, Tiškevičiai), Vilniaus universiteto bibliotekoje (Karpiai, Radvilos, Sapiegos), Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje (Daugirdai, Gruževskiai, Komarai, Kosakovskių, Nagurskiai, Plateriai), t. p. jų turi , Rokiškio kraštotyros muziejus, Telšių Žemaičių muziejus Alka, Lenkijos archyvai ir bibliotekos. Yra dar apie 100 mažesnių dvarų archyvų likučių. Dauguma dvarų archyvų žuvo.
Archyvai Rusijos imperijos laikotarpiu
Po 1795 m. Lietuvoje ėmė kauptis Rusijos administracinių įstaigų žinybiniai archyvai. 1852 m. Vilniuje įkurtas Centrinis senųjų aktų knygų archyvas, jame buvo sukauptos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės įstaigų aktų knygos, iki 1800 m. buvusios Vilniaus, Gardino, Minsko gubernijose; prie jo prijungti analogiški 1887 m. Liublino ir 1903 m. Vitebsko archyvai. Jame buvo apie 25 000 aktų knygų. 1872 m. šio archyvo vedėjas (archyvaras) N. Gorbačevskis išleido pirmąjį „Centrinio senųjų aktų archyvo katalogą“, jame su turtų inventoriais nurodyta 15 628 knygos ir nemažai pavienių dokumentų. 1914 m. beveik visi šio archyvo seniausi dokumentai iki 1700 m. buvo išgabenti į Rusiją, Liublino archyvus išsivežė lenkai, 1919 m. okupavę Vilnių.
Nuo XVIII a. pabaigos iki XIX a. vidurio veikė Tribunolo archyvas – Lietuvos vyriausiojo tribunolo ir kitų LDK institucijų aktų knygų saugykla. 1873 m. Pranciškonų bažnyčios pastate įsteigtas Bendrasis Vilniaus įstaigų archyvas, jame 1914 m. buvo apie 700 000 bylų: buvo surinkti XIX a. – XX a. Vilniaus gubernijoje veikusių Rusijos administracijos įstaigų dokumentai. Analogiškas gubernijos archyvas buvo Kaune (apie 200 000 bylų).
1901 m. Vilniuje įsteigtas Michailo Muravjovo muziejaus archyvas, 1914 m. turėjęs 1 932 000 bylų. Čia buvo saugomi dokumentai nuo 1830 m. apie carizmo vykdytą visuomeninio ir išsivadavimo judėjimo Lietuvoje ir Baltarusijoje slopinimą; archyve buvo ir 1863 m. sukilimo bylos. Dalis šio archyvo dokumentų 1915 m. išvežta į Rusiją, o 1939 m. – į Baltarusiją. Abi archyvo dalis susigrąžinus, po 1945 m. daug bylų atiduota Baltarusijai.
Archyvai Lietuvos Respublikoje
Kuriantis Lietuvos valstybei 1918 m. spalio mėn. Vilniaus archyvus savo žinion perėmė Lietuvos Valstybės Taryba, įsteigusi Archyvų, bibliotekų ir muziejų komisiją. Marionetinė V. Kapsuko bolševikų vyriausybė 1919 m. sausio mėn. ją patvirtino. Komisija pradėjo organizuoti Centrinį istorijos archyvą (įteisintas 1919 m. kovo mėn.) Lenkijai 1919 m. balandžio 21 d. okupavus Vilnių, šis archyvas buvo pavadintas Vilniaus valstybiniu archyvu ir veikė iki 1939 m. Jis pagal dydį buvo trečias to meto Lenkijos valstybėje. 1939 m. spalio mėn. TSRS pareigūnai jį apiplėšė ir išvežė į Minską apie 645 000 vertingiausių bylų.
Vilniuje dar veikė Vilniaus miesto archyvas (daugiau, kaip 300 000 bylų), žinybiniai archyvai, 2 rankraštynai (Vilniaus universiteto ir Vrublevskių bibliotekos).
Nepriklausomoje Lietuvoje archyvais 1919–1921 m. rūpinosi Valstybės archeologijos komisija (VAK). 1920 m. sausio mėn. Švietimo ministerija patvirtino VAK įstatus, kur pirmą kartą deklaruojamas privačių archyvų kaupimas ir apsauga. 1921 m. spalio mėn. Kaune įsteigtas Centralinis valstybės archyvas. Jame buvo saugomi grąžinami iš Rusijos fondai, t. p. Kaune išlikusios gubernijos valdybos, žandarų ir kitų rusiškų įstaigų fondų dalys bei suvežti į Kauną dvarų archyvai. 1940 m. jame buvo apie 600 000 bylų.
Antrojo pasaulinio karo metais
TSRS 1940 m. okupavus Lietuvą archyvai buvo pertvarkyti pagal TSRS modelį, juos imta centralizuoti. 1940 m. rugpjūčio 16 d. LTSR MT nutarimu archyvų veiklai pradėjo vadovauti LTSR vidaus reikalų liaudies komisariato Archyvų skyrius, nuo rugpjūčio 25 d. LTSR NKVD-MVD Archyvų skyrius. 1940 m. rugpjūčio 23 d. pasirašytas Archyvų įstatymas. Archyvuose buvo įkurti slaptųjų fondų skyriai. Kauno centralinis valstybės archyvas pertvarkytas ir pavadintas LTSR centriniu valstybiniu archyvu (CVA), Vilniaus valstybinio archyvo filialu. 1941 m. jis pertvarkytas į LTSR CVA, o kauniškis virto jo filialu. 1941 m. pradžioje pradėti kurti apskričių valstybiniai archyvai. Daug problemų kėlė 1939 m. spalio mėn. iš Vilniaus archyvų į Minską išvežtų bylų grąžinimas. 1941–1943 m. susigrąžinta apie 95 % bylų. 1940 m. pabaigoje – 1941 m. pradžioje iš Maskvos ir Leningrado buvo susigrąžinta 1914 m. į Rusiją išvežtų fondų dalys, daugiau, kaip 30 000 bylų, 2014 senųjų aktų knygų. Nacių okupacijos metais dalis dokumentų vėl grąžinta įstaigoms, dalis išvežta į Vokietiją. Per karą įstaigų archyvuose dingo daugiau, kaip 2 mln. bylų, į Vokietiją išvežta daugelis Lietuvos žydų archyvų, Klaipėdos miesto archyvo dalis – senoviniai dokumentai. Jie buvo , dabar yra Berlyne–Daleme.
Archyvai LTSR laikotarpiu
TSRS vėl okupavus Lietuvą buvo kaupiami ir tvarkomi archyvų fondai, atkurti apskričių archyvai. Nemaža bylų įstaigose sunyko, fondai tvarkyti nepakankamai kvalifikuotai. Valstybės archyvo specialieji skyriai saugumui teikė informaciją, kuri naudota gyventojų represijoms. Atkurti apskričių archyvai 1950 m. tapo rajonų valstybiniais archyvais. 1960 m. įkurta Archyvų valdyba prie LTSR Ministrų Tarybos. Susigrąžinti 1914 m. ir 1939 m. iš Lietuvos išvežtų archyvų fondai, tačiau nemažai fondų neteisėtai perduota Baltarusijai, Rusijai, Lenkijai. 1964 m. vietoje rajonų ir miestų valstybinių archyvų sukurta 10 Centrinio valstybės archyvo filialų, saugančių TSRS okupacijos laikotarpio dokumentus. 1978 m. CVA Kauno ir Šiaulių filialai pertvarkyti į centrinį valstybinį archyvą.
Per TSRS okupaciją daug lietuvių tautai vertingų archyvinių dokumentų, ypač iš dvarų, vienuolynų archyvų, žuvo arba dingo, buvo specialiai naikinama – permalama popieriaus fabrikuose, grobstoma. Politinio pobūdžio archyvai, pvz., Užsienio reikalų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Šaulių sąjungos, politinių partijų, nacių okupacijos laikotarpio įstaigų, tyrinėtojams buvo beveik neprieinami. 1988 m. sustiprėjus kovai dėl Lietuvos nepriklausomybės ir ypač po jos paskelbimo 1990 m. kovo 11 d. TSRS ir TSKP centrinių institucijų nurodymu joms pavaldžios institucijos ir kolaborantai dalį dokumentų iš TSRS KGB Lietuvos padalinio ir Partijos archyvo prie LKP CK archyvo sunaikino, dalį išvežė į TSRS. Kai kuriuos dokumentus 1992 m. Rusija grąžino. 1990 m. vasario mėn. Archyvų įstatymu Lietuvos archyvai tapo teisiškai nebepriklausomi nuo TSRS institucijų.
Po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos archyvai, išskyrus du, perėjo Lietuvos Respublikos žinion. 1991 m. žlugus TSRS ir šie archyvai – (iki 1990 m. ) ir KGB LTSR padalinio archyvas tapo Lietuvos Respublikos nuosavybe.
Archyvų pertvarka
Nuo 1990 m. balandžio archyvų veiklai vadovauvo Lietuvos archyvų generalinė direkcija, 1995 m. vasario mėn. pertvarkyta į Lietuvos archyvų departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Lietuvos centrinio valstybės archyvo filialai, Kauno ir Šiaulių valstybiniai archyvai 1993 m. gegužės mėn. pavadinti apygardų archyvais. Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. birželio mėn. nutarimu įsteigtos LAGD Ypatingos reikšmės dokumentų tvarkymo ir LGGRTC darbo grupės, veikė iki 1996 m. Jos aprašė ir susistemino buvusio TSRS KGB LTSR padalinio archyvinius dokumentus. 1994 m. sausio mėn. šis archyvas iki jo perdavimo LAGD žinion pavadintas KGB archyvinių dokumentų saugykla. 1995 m. spalio mėn. įsteigtas Lietuvos ypatingasis archyvas, kuris perėmė saugykloje buvusius dokumentus.
1995 m. gruodžio mėn. priimtas naujas Archyvų įstatymas. 1996 m. įsteigtas Vilniaus apskrities archyvas, į jį perkelti panaikinto Švenčionių apygardos archyvo fondai, ir Tauragės apskrities archyvas, panaikintas Raseinių apygardos archyvas. 1997 m. Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių apygardų archyvai pavadinti apskričių archyvais, panaikintas Ukmergės apygardos archyvas. Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Utenos, Zarasų rajonų dokumentų fondai perkelti į įsteigtą Utenos apskrities archyvą, Ukmergės ir Širvintų – į Vilniaus apskrities archyvo Ukmergės filialą.
2001 m. pabaigoje Lietuvoje veikė 16 valstybinių archyvų – 3 centriniai, 3 centriniai specializuoti ir 10 apskričių archyvų, juose buvo daugiau, kaip 21 000 fondų, daugiau, kaip 11 mln. saugojimo vienetų, jų saugyklos užima apie 103 km lentynų. Svarbus buvo ir Mokslų akademijos Centrinis archyvas. Lietuvos Respublikos savivaldos, valdymo institucijose, prokuratūroje, teismuose kaupiami tų įstaigų žinybiniai archyvai, esantys valstybės nuosavybėje. Juridinių ir fizinių asmenų archyvai yra tų asmenų nuosavybė. Vilniuje veikia Lietuvos archyvų biblioteka (2001 m. priskirta Lietuvos literatūros ir meno archyvui), turinti apie 115 000 spaudinių, išleistų nuo XVIII a. iki šių dienų. Visų archyvų veiklą reguliuoja ir tvarko Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba.
1988–2001 m. ėjo archyvistikos leidinys „Lietuvos archyvai“.
Šiuolaikinė archyvų sistema
Nuo 2017 m. Lietuvos archyvų sistemą sudaro 9 valstybės archyvai: Lietuvos valstybės istorijos archyvas, Lietuvos valstybės centrinis archyvas, Lietuvos ypatingasis archyvas, Lietuvos naujasis valstybės archyvas, Literatūros ir meno archyvas, Vilniaus regioninis valstybės archyvas (su filialu Utenoje), Kauno regioninis valstybės archyvas (su filialais Marijampolėje ir Alytuje), Klaipėdos regioninis valstybės archyvas (su filialais Tauragėje ir Telšiuose), Šiaulių regioninis valstybės archyvas (su filialu Panevėžyje).
Vadovai
Lietuvos archyvų departamento direktoriai
- 1990–1992 m.
- 1992 m. Aleksandras Guobys
- 1993–1997 m. Gediminas Ilgūnas
- 1997–1998 m.
- 1998–2011 m.
Lietuvos vyriausieji archyvarai
- 2011–2018 m.
- 2019–2022 m. Kristina Ramonienė
- 2023–2028 m. Inga Zakšauskienė
Lietuvos archyvai
Lietuvos archyvai užsienyje
Iš užsienio archyvų Lietuvos mokslui reikšmingi Maskvoje esantys , kur tebėra negrąžinta Lietuvos Metrika, , , , Sankt Peterburge – , t. p. Lenkijos, pvz., , Baltarusijos, Ukrainos, Latvijos (), Stokholmo, Vokietijos archyvai.
Lietuvos istorijai reikšmingų archyvalijų turi , . Dauguma Mažosios Lietuvos istorijos senųjų dokumentų buvo saugoma Prūsijos slaptajame valstybiniame archyve Karaliaučiuje, kuris per karą buvo išvežtas į Vokietiją, dabar saugomas Berlyne–Dahleme.
Užsienio lietuvių archyvai
- Amerikos lietuvių kultūros archyvas (ALKA) yra JAV, Patname.
- Australijos lietuvių bendruomenės archyvas – Adelaidėje
- Pasaulio lietuvių archyvas – Čikagoje, JAV
Literatūra
- Lietuvos TSR valstybinių archyvų fondo trumpas žinynas Sąsiuviniai 1–14. Vilnius, 1974–1989 m.
- Lietuvos TSR centrinio valstybinio archyvo Kaune fondų žinynas. Kaunas 1986 m.
- Lietuvos archyvai. Sąsiuviniai 1–14. Vilnius, 1988–2001 m.
- Lietuvos centrinio valstybinio istorijos archyvo fondų žinynas, t. I, Vilnius, 1990 m.
- Šiaulių apvgardos archyvo fondų žinynas, Vilnius, 1994 m.
- Sapiegų giminės dokumentai: Fondo aprašas f. nr. 1292, Vilnius 1995 m.
- Lietuvos literatūros ir meno archyvo institucijų fondo žinynas. Vilnius 1995 m.
- Komunistinių organizacijų fondų žinynas. Vilnius 1996 m.
Šaltiniai
- , Sigitas Jegelevičius. Archyvai Lietuvoje. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 734 psl.
- https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/lietuvos-archyvams-turetu-vadovauti-finansu-teisininke-kristina-ramoniene.d?id=82385177
- https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vyriausybe-paskyre-nauja-ugniagesiu-vada-ir-vyriausiaja-archyvare.d?id=82409931
- https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vyriausybe-saliu-susitarimu-is-pareigu-atleidzia-vyriausiaja-archyvare-ramoniene.d?id=90297845
- https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vyriausybe-pritare-vyriausiosios-archyvares-ramonienes-atleidimui-is-pareigu.d?id=90312699
- https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/pareigas-pradejo-eiti-lietuvos-vyriausiojo-archyvaro-tarnybos-vadove-inga-zaksauskiene-56-2038876
- https://www.archyvai.lt/lt/struktura-ir-kontaktai/vadovas.html Archyvuota kopija 2023-06-29 iš Wayback Machine projekto.
- . Archyvai Lietuvoje. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 735 psl.
Nuorodos
- Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba Archyvuota kopija 2009-11-29 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Archyvai Lietuvoje, Kas yra Archyvai Lietuvoje? Ką reiškia Archyvai Lietuvoje?
Archyvai Lietuvoje Lietuvos archyvu istorija nuo Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes laiku buvusi ir esama sistema ir valdymas Lietuvos MetrikaKaraliaus privilegiju registrasLietuvos Statutas Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius IstorijaLietuvoje archyvai pradeti kaupti XIII a pirmoji puseje Seniausias islikes yra didziojo kunigaikscio valstybes kanceliarijos 1367 1795 m archyvas XVIII a pavadintas Lietuvos Metrika Dauguma jos dokumentu yra gaunamu ir isduodamu siunciamu rastu aktavimo įrasu knygos Įrasus Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes kanceliarine slavu lotynu kalba lenku kalba dare rasovai dijokai tikrino ir vizavo ju virsininkai rastininkai Be siu įrasu yra siek tiek dokumentu originalu keliolika genealoginiu lenteliu zemelapiu ir planu Is islikusiu 664 knygu 622 saugomos Maskvoje ju mikrofilmus turi Lietuvos valstybes istorijos archyvas LVIA Lietuvos valstybes istorijos archyvas turi daugiau kaip 10 000 to laikotarpio aktu ir knygu tarp ju Lietuvos vyriausiojo tribunolo archyvas dokumentu nuorasu yra nuo XV a originalu isliko nuo 1615 m Lietuvos izdo tribunolo archyvas nuo 1640 m Lietuvos dvasinio tribunolo archyvas nuo XVI a kitu Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes centriniu įstaigu archyvas Zemes teismu archyvas nuo 1569 m Pilies teismu archyvas nuo 1555 m Pakamario teismu archyvas nuo 1583 m kitu periferiniu Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes instituciju islikusios archyvu dalys Apie 500 aktu knygu dokumentu turi Vilniaus universiteto rankrastynas Baznytiniai archyvai XIV a pabaigoje pradejo kurtis baznytiniai archyvai Lietuvos valstybes istorijos archyve saugomi Vilniaus Romos kataliku vyskupijos dvasines konsistorijos archyvas dokumentai nuo 1388 m Vilniaus Romos kataliku metropolijos kurijos archyvas nuo 1468 m Vilniaus staciatikiu vyskupijos archyvas nuo 1545 m Lietuvos unitu vyskupijos archyvas nuo 1596 m Vilniaus evangeliku reformatu sinodo archyvas nuo 1429 m Zemaiciu vyskupijos archyvas nuo 1513 m Baznytiniu archyvu fondu dalis saugomo ir Lietuvos mokslu akademijos biblioteka ir Vilniaus universiteto bibliotekos rankrastynas Lietuvos nacionaline Martyno Mazvydo biblioteka Dvaru archyvai XV a atsirado bajoru dvaru archyvai Is ju didziausias Radvilu Nesvyziaus archyvas dauguma islikusiu jo dokumentu yra Minske Baltarusijos centrinis valstybes istorijos archyvas dalis Varsuvoje Padaryta sio archyvo mikrofilmu jie saugomi LVIA Lietuvos valstybes istorijos archyvas taip pat saugo dvaru kuriuos valde Gorskiai Gurskiai Kosakovskiai Keudelliu Masalskiai Naryskinai Oginskiai Plateriai Pliateriai Radvilos Sapiegos Suazeliai Gufje Choisel Gouafie Tiskeviciai Zubovai ir kiti archyvus arba ju dalis Nemaza tu archyvu dalis yra Lietuvos mokslu akademijos bibliotekoje Karpiai Lopacinskiu Plateriai Radvilos Romeriai Riomeriu Sapiegos Tiskeviciai Vilniaus universiteto bibliotekoje Karpiai Radvilos Sapiegos Lietuvos nacionalineje M Mazvydo bibliotekoje Daugirdai Gruzevskiai Komarai Kosakovskiu Nagurskiai Plateriai t p ju turi Rokiskio krastotyros muziejus Telsiu Zemaiciu muziejus Alka Lenkijos archyvai ir bibliotekos Yra dar apie 100 mazesniu dvaru archyvu likuciu Dauguma dvaru archyvu zuvo Archyvai Rusijos imperijos laikotarpiu Po 1795 m Lietuvoje eme kauptis Rusijos administraciniu įstaigu zinybiniai archyvai 1852 m Vilniuje įkurtas Centrinis senuju aktu knygu archyvas jame buvo sukauptos Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes įstaigu aktu knygos iki 1800 m buvusios Vilniaus Gardino Minsko gubernijose prie jo prijungti analogiski 1887 m Liublino ir 1903 m Vitebsko archyvai Jame buvo apie 25 000 aktu knygu 1872 m sio archyvo vedejas archyvaras N Gorbacevskis isleido pirmajį Centrinio senuju aktu archyvo kataloga jame su turtu inventoriais nurodyta 15 628 knygos ir nemazai pavieniu dokumentu 1914 m beveik visi sio archyvo seniausi dokumentai iki 1700 m buvo isgabenti į Rusija Liublino archyvus issiveze lenkai 1919 m okupave Vilniu Nuo XVIII a pabaigos iki XIX a vidurio veike Tribunolo archyvas Lietuvos vyriausiojo tribunolo ir kitu LDK instituciju aktu knygu saugykla 1873 m Pranciskonu baznycios pastate įsteigtas Bendrasis Vilniaus įstaigu archyvas jame 1914 m buvo apie 700 000 bylu buvo surinkti XIX a XX a Vilniaus gubernijoje veikusiu Rusijos administracijos įstaigu dokumentai Analogiskas gubernijos archyvas buvo Kaune apie 200 000 bylu 1901 m Vilniuje įsteigtas Michailo Muravjovo muziejaus archyvas 1914 m turejes 1 932 000 bylu Cia buvo saugomi dokumentai nuo 1830 m apie carizmo vykdyta visuomeninio ir issivadavimo judejimo Lietuvoje ir Baltarusijoje slopinima archyve buvo ir 1863 m sukilimo bylos Dalis sio archyvo dokumentu 1915 m isvezta į Rusija o 1939 m į Baltarusija Abi archyvo dalis susigrazinus po 1945 m daug bylu atiduota Baltarusijai Archyvai Lietuvos Respublikoje Kuriantis Lietuvos valstybei 1918 m spalio men Vilniaus archyvus savo zinion pereme Lietuvos Valstybes Taryba įsteigusi Archyvu biblioteku ir muzieju komisija Marionetine V Kapsuko bolseviku vyriausybe 1919 m sausio men ja patvirtino Komisija pradejo organizuoti Centrinį istorijos archyva įteisintas 1919 m kovo men Lenkijai 1919 m balandzio 21 d okupavus Vilniu sis archyvas buvo pavadintas Vilniaus valstybiniu archyvu ir veike iki 1939 m Jis pagal dydį buvo trecias to meto Lenkijos valstybeje 1939 m spalio men TSRS pareigunai jį apiplese ir isveze į Minska apie 645 000 vertingiausiu bylu Vilniuje dar veike Vilniaus miesto archyvas daugiau kaip 300 000 bylu zinybiniai archyvai 2 rankrastynai Vilniaus universiteto ir Vrublevskiu bibliotekos Nepriklausomoje Lietuvoje archyvais 1919 1921 m rupinosi Valstybes archeologijos komisija VAK 1920 m sausio men Svietimo ministerija patvirtino VAK įstatus kur pirma karta deklaruojamas privaciu archyvu kaupimas ir apsauga 1921 m spalio men Kaune įsteigtas Centralinis valstybes archyvas Jame buvo saugomi grazinami is Rusijos fondai t p Kaune islikusios gubernijos valdybos zandaru ir kitu rusisku įstaigu fondu dalys bei suvezti į Kauna dvaru archyvai 1940 m jame buvo apie 600 000 bylu Antrojo pasaulinio karo metais TSRS 1940 m okupavus Lietuva archyvai buvo pertvarkyti pagal TSRS modelį juos imta centralizuoti 1940 m rugpjucio 16 d LTSR MT nutarimu archyvu veiklai pradejo vadovauti LTSR vidaus reikalu liaudies komisariato Archyvu skyrius nuo rugpjucio 25 d LTSR NKVD MVD Archyvu skyrius 1940 m rugpjucio 23 d pasirasytas Archyvu įstatymas Archyvuose buvo įkurti slaptuju fondu skyriai Kauno centralinis valstybes archyvas pertvarkytas ir pavadintas LTSR centriniu valstybiniu archyvu CVA Vilniaus valstybinio archyvo filialu 1941 m jis pertvarkytas į LTSR CVA o kauniskis virto jo filialu 1941 m pradzioje pradeti kurti apskriciu valstybiniai archyvai Daug problemu kele 1939 m spalio men is Vilniaus archyvu į Minska isveztu bylu grazinimas 1941 1943 m susigrazinta apie 95 bylu 1940 m pabaigoje 1941 m pradzioje is Maskvos ir Leningrado buvo susigrazinta 1914 m į Rusija isveztu fondu dalys daugiau kaip 30 000 bylu 2014 senuju aktu knygu Naciu okupacijos metais dalis dokumentu vel grazinta įstaigoms dalis isvezta į Vokietija Per kara įstaigu archyvuose dingo daugiau kaip 2 mln bylu į Vokietija isvezta daugelis Lietuvos zydu archyvu Klaipedos miesto archyvo dalis senoviniai dokumentai Jie buvo dabar yra Berlyne Daleme Archyvai LTSR laikotarpiu TSRS vel okupavus Lietuva buvo kaupiami ir tvarkomi archyvu fondai atkurti apskriciu archyvai Nemaza bylu įstaigose sunyko fondai tvarkyti nepakankamai kvalifikuotai Valstybes archyvo specialieji skyriai saugumui teike informacija kuri naudota gyventoju represijoms Atkurti apskriciu archyvai 1950 m tapo rajonu valstybiniais archyvais 1960 m įkurta Archyvu valdyba prie LTSR Ministru Tarybos Susigrazinti 1914 m ir 1939 m is Lietuvos isveztu archyvu fondai taciau nemazai fondu neteisetai perduota Baltarusijai Rusijai Lenkijai 1964 m vietoje rajonu ir miestu valstybiniu archyvu sukurta 10 Centrinio valstybes archyvo filialu sauganciu TSRS okupacijos laikotarpio dokumentus 1978 m CVA Kauno ir Siauliu filialai pertvarkyti į centrinį valstybinį archyva Per TSRS okupacija daug lietuviu tautai vertingu archyviniu dokumentu ypac is dvaru vienuolynu archyvu zuvo arba dingo buvo specialiai naikinama permalama popieriaus fabrikuose grobstoma Politinio pobudzio archyvai pvz Uzsienio reikalu ministerijos Vidaus reikalu ministerijos Sauliu sajungos politiniu partiju naciu okupacijos laikotarpio įstaigu tyrinetojams buvo beveik neprieinami 1988 m sustiprejus kovai del Lietuvos nepriklausomybes ir ypac po jos paskelbimo 1990 m kovo 11 d TSRS ir TSKP centriniu instituciju nurodymu joms pavaldzios institucijos ir kolaborantai dalį dokumentu is TSRS KGB Lietuvos padalinio ir Partijos archyvo prie LKP CK archyvo sunaikino dalį isveze į TSRS Kai kuriuos dokumentus 1992 m Rusija grazino 1990 m vasario men Archyvu įstatymu Lietuvos archyvai tapo teisiskai nebepriklausomi nuo TSRS instituciju Po 1990 m kovo 11 d Lietuvos archyvai isskyrus du perejo Lietuvos Respublikos zinion 1991 m zlugus TSRS ir sie archyvai iki 1990 m ir KGB LTSR padalinio archyvas tapo Lietuvos Respublikos nuosavybe Archyvu pertvarkaNuo 1990 m balandzio archyvu veiklai vadovauvo Lietuvos archyvu generaline direkcija 1995 m vasario men pertvarkyta į Lietuvos archyvu departamenta prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes Lietuvos centrinio valstybes archyvo filialai Kauno ir Siauliu valstybiniai archyvai 1993 m geguzes men pavadinti apygardu archyvais Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m birzelio men nutarimu įsteigtos LAGD Ypatingos reiksmes dokumentu tvarkymo ir LGGRTC darbo grupes veike iki 1996 m Jos aprase ir susistemino buvusio TSRS KGB LTSR padalinio archyvinius dokumentus 1994 m sausio men sis archyvas iki jo perdavimo LAGD zinion pavadintas KGB archyviniu dokumentu saugykla 1995 m spalio men įsteigtas Lietuvos ypatingasis archyvas kuris pereme saugykloje buvusius dokumentus 1995 m gruodzio men priimtas naujas Archyvu įstatymas 1996 m įsteigtas Vilniaus apskrities archyvas į jį perkelti panaikinto Svencioniu apygardos archyvo fondai ir Taurages apskrities archyvas panaikintas Raseiniu apygardos archyvas 1997 m Alytaus Kauno Klaipedos Marijampoles Panevezio Siauliu apygardu archyvai pavadinti apskriciu archyvais panaikintas Ukmerges apygardos archyvas Anyksciu Ignalinos Moletu Utenos Zarasu rajonu dokumentu fondai perkelti į įsteigta Utenos apskrities archyva Ukmerges ir Sirvintu į Vilniaus apskrities archyvo Ukmerges filiala 2001 m pabaigoje Lietuvoje veike 16 valstybiniu archyvu 3 centriniai 3 centriniai specializuoti ir 10 apskriciu archyvu juose buvo daugiau kaip 21 000 fondu daugiau kaip 11 mln saugojimo vienetu ju saugyklos uzima apie 103 km lentynu Svarbus buvo ir Mokslu akademijos Centrinis archyvas Lietuvos Respublikos savivaldos valdymo institucijose prokuraturoje teismuose kaupiami tu įstaigu zinybiniai archyvai esantys valstybes nuosavybeje Juridiniu ir fiziniu asmenu archyvai yra tu asmenu nuosavybe Vilniuje veikia Lietuvos archyvu biblioteka 2001 m priskirta Lietuvos literaturos ir meno archyvui turinti apie 115 000 spaudiniu isleistu nuo XVIII a iki siu dienu Visu archyvu veikla reguliuoja ir tvarko Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba 1988 2001 m ejo archyvistikos leidinys Lietuvos archyvai Siuolaikine archyvu sistemaArchyvu kompleksas VilniujeLietuvos valstybes istorijos archyvasLietuvos centrinis valstybes archyvasLietuvos valstybes naujasis archyvas Nuo 2017 m Lietuvos archyvu sistema sudaro 9 valstybes archyvai Lietuvos valstybes istorijos archyvas Lietuvos valstybes centrinis archyvas Lietuvos ypatingasis archyvas Lietuvos naujasis valstybes archyvas Literaturos ir meno archyvas Vilniaus regioninis valstybes archyvas su filialu Utenoje Kauno regioninis valstybes archyvas su filialais Marijampoleje ir Alytuje Klaipedos regioninis valstybes archyvas su filialais Taurageje ir Telsiuose Siauliu regioninis valstybes archyvas su filialu Panevezyje Vadovai Lietuvos archyvu departamento direktoriai 1990 1992 m 1992 m Aleksandras Guobys 1993 1997 m Gediminas Ilgunas 1997 1998 m 1998 2011 m Lietuvos vyriausieji archyvarai 2011 2018 m 2019 2022 m Kristina Ramoniene 2023 2028 m Inga ZaksauskieneLietuvos archyvai Kauno regioninis valstybes archyvas Klaipedos regioninis valstybes archyvas Lietuvos centrinis valstybes archyvas Lietuvos ypatingasis archyvas Lietuvos literaturos ir meno archyvas Lietuvos valstybes istorijos archyvas Lietuvos valstybes naujasis archyvas Vilniaus regioninis valstybes archyvasLietuvos archyvai uzsienyjeIs uzsienio archyvu Lietuvos mokslui reiksmingi Maskvoje esantys kur tebera negrazinta Lietuvos Metrika Sankt Peterburge t p Lenkijos pvz Baltarusijos Ukrainos Latvijos Stokholmo Vokietijos archyvai Lietuvos istorijai reiksmingu archyvaliju turi Dauguma Mazosios Lietuvos istorijos senuju dokumentu buvo saugoma Prusijos slaptajame valstybiniame archyve Karaliauciuje kuris per kara buvo isveztas į Vokietija dabar saugomas Berlyne Dahleme Uzsienio lietuviu archyvaiAmerikos lietuviu kulturos archyvas ALKA yra JAV Patname Australijos lietuviu bendruomenes archyvas Adelaideje Pasaulio lietuviu archyvas Cikagoje JAVLiteraturaLietuvos TSR valstybiniu archyvu fondo trumpas zinynas Sasiuviniai 1 14 Vilnius 1974 1989 m Lietuvos TSR centrinio valstybinio archyvo Kaune fondu zinynas Kaunas 1986 m Lietuvos archyvai Sasiuviniai 1 14 Vilnius 1988 2001 m Lietuvos centrinio valstybinio istorijos archyvo fondu zinynas t I Vilnius 1990 m Siauliu apvgardos archyvo fondu zinynas Vilnius 1994 m Sapiegu gimines dokumentai Fondo aprasas f nr 1292 Vilnius 1995 m Lietuvos literaturos ir meno archyvo instituciju fondo zinynas Vilnius 1995 m Komunistiniu organizaciju fondu zinynas Vilnius 1996 m Saltiniai Sigitas Jegelevicius Archyvai Lietuvoje Visuotine lietuviu enciklopedija T I A Ar Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2001 734 psl https www delfi lt news daily lithuania lietuvos archyvams turetu vadovauti finansu teisininke kristina ramoniene d id 82385177 https www delfi lt news daily lithuania vyriausybe paskyre nauja ugniagesiu vada ir vyriausiaja archyvare d id 82409931 https www delfi lt news daily lithuania vyriausybe saliu susitarimu is pareigu atleidzia vyriausiaja archyvare ramoniene d id 90297845 https www delfi lt news daily lithuania vyriausybe pritare vyriausiosios archyvares ramonienes atleidimui is pareigu d id 90312699 https www 15min lt naujiena aktualu lietuva pareigas pradejo eiti lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos vadove inga zaksauskiene 56 2038876 https www archyvai lt lt struktura ir kontaktai vadovas html Archyvuota kopija 2023 06 29 is Wayback Machine projekto Archyvai Lietuvoje Visuotine lietuviu enciklopedija T I A Ar Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2001 735 psl NuorodosLietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba Archyvuota kopija 2009 11 29 is Wayback Machine projekto