Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Architektūros paveldas pasaulio kultūros paveldo dalis apimanti architektūros statinius bei urbanizuotas vietoves turinč
Architektūros paveldas
Architektūros paveldas – pasaulio kultūros paveldo dalis, apimanti architektūros statinius bei urbanizuotas vietoves, turinčias išskirtinę istorinę, meninę bei kitokią kultūrinę vertę.
Objektas
Architektūros paveldą sudaro pavieniai pastatai, jų grupės (kompleksai ir ansambliai), istorinės miestų dalys, senamiesčiai, kitos kultūros vertybės. Daugumoje pasaulio valstybių architektūros paveldas yra saugomas įstatymų, moksliškai tiriamas ir tvarkomas.
Svarbiausios architektūros paveldo apsaugos priemonės:
- mokslinės – tyrimas, , klasifikacija, inventorizacija
- teisinės bei administracinės – objektų pripažinimas architektūros paveldu, apskaita, teisinių dokumentų rengimas, apsauga ir kontrolė
- praktinės – architektūros paveldo populiarinimas bei panaudojimas ir tvarkymas remiantis istoriniais, architektūriniais, archeologiniais ir kitais moksliniais tyrimais.
Architektūros paveldo tvarkymo rūšys:
- priemonės, išsaugančius objekto autentiškumą, jo esamą apimtį, ruošiančios jį ilgam saugojimui ir eksponavimui – remontas,
- – objekto autentiškumo išsaugojimas, jo estetinės bei istorinės vertės atskleidimas su jo sunykusių elementų pagrįstu atkūrimu,
- – istorinis sunykusios ar iš dalies išlikusios vertybės ar jos istorinio vaizdo ir ypatumų atkūrimas
- pritaikymas - rekonstravimas – pertvarkymai keičiant objekto paskirtį
- regeneravimas – urbanizuotos vietovės išsaugojimas, išryškinimas arba atgaivinimas.
Istorija
Architektūros paveldo apsaugos pradmenų buvo jau antikoje. V a. Romoje buvo išleistas ediktas dėl imperijos senovės statinių neliečiamumo. XV a. Romos popiežiai paskelbė dokumentą apie meno objektų saugojimą. Valstybinės paminklosaugos pradžia laikomi 1795 m., kai priėmė dokumentą apie vertingų istorijos ir kultūros objektų saugojimą. 1830 m. Prancūzijoje įsteigta Paminklų inspekcija. XIX a. paminklų apsauga imta rūpintis visoje Europoje. Mokslinių principų taikymo stilistiniam restauravimui pradininku laikomas prancūzas E. Violet le Ducas.
Po Pirmojo pasaulinio karo Europoje, ypač Italijoje intensyviai restauruoti pastatai. 1931 m. Tarptautinėje muziejų konferencijoje (IMO) buvo priimtas pirmasis pasaulyje paminklosaugos dokumentas „“, kurioje išdėstyti architektūros paveldo apsaugos ir restauravimo bei architektūros paminklo su jo aplinka saugojimo pagrindiniai principai.
Po Antrojo pasaulinio karo architektūros paveldo apsaugą koordinuoja UNESCO. Jos iniciatyva 1954 m. paskelbta „“ dėl kultūros vertybių apsaugos karo metu, 1972 m. priimta Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo konvencija bei valstybinės paminklosaugos rekomendacijos, pradėtas sudarinėti Pasaulio kultūros ir gamtos paminklų sąrašas. 2001 m. sąraše buvo įrašyta 690 objektų iš 122 pasaulio valstybių, tarp jų 2 Lietuvos – nuo 1994 m. Vilniaus senamiestis ir nuo 2000 m. Kuršių nerija. 1964 m. priimta „“ apie architektūros paminklų konservavimą ir restauravimą, įkurta paminklosaugos specialistų ir restauratorių tarptautinė organizacija , kuri 1987 m. priėmė Istorinių miestų apsaugos chartiją. 1985 m. Europos Taryba paskelbė architektūros paveldo tarptautinę konvenciją, 1996 m. paskelbta apie naudojamo architektūros paveldo saugojimą.
Architektūros paveldas Lietuvoje iki 1990 m.
Lietuvoje iki XIX a. tik domėtasi istorine praeitimi. Architektūros paminklais rūpintis pradėta XX a. pradžioje. 1902-1909 m. moksliniais pagrindais buvo restauruotos Vilniaus Šv. Onos bažnyčia, Vilniaus Šv. Mykolo bažnyčia. 1905 m. šiek tiek konservuoti Trakų salos pilies priešpilio bokštai.
1907-1940 m. veikė Lietuvių mokslo draugija, kuri rūpinosi senovės paveldu. Jos pastangomis buvo išgelbėta Vilniaus Aukštutinės pilies liekanos. 1919 m. įsteigta rūpinosi architektūros paveldu. 1938 m. Vytauto Didžiojo karo muziejaus iniciatyva pradėti sudarinėti architektūros paminklų sąrašai. 1940 m. priimtas pirmasis „Kultūros paminklų apsaugos įstatymas“, įkurta kultūros paminklų apsaugos įstaiga.
Nuo 1949 m. Lietuvos architektūros paveldas buvo saugomas pagal sovietinius kultūros paminklų apsaugos nuostatus. 1950 m. Vilniuje įkurta pirmoji kultūros paminklų tyrimo, konservavimo, restauravimo darbų organizacija - Mokslinės restauracinės gamybinės dirbtuvės, vėliau išaugusios į Respublikinį paminklų restauravimo trestą, ir Paminklų konservavimo institutas (dab. AB Paminklų restauravimo institutas). 1961 m. patvirtintas pirmasis architektūros paminklų sąrašas. 1963-1990 m. paminklosaugai vadovavo Kultūros ministerijos Muziejų ir kultūros paminklų apsaugos valdyba.
Svarbiausi institute atlikti rekonstrukcijos ir restauravimo projektai:
- Vilniaus senamiestis (1958 m., pirmasis tokio tipo projektas TSRS), vadovas architektas ,
- Trakų pilis, archit. Bronislovas Krūminis, Stanislovas Mikulionis
- Biržų pilis, archit. Evaldas Purlys
- Pažaislio vienuolynas, archit. Stefanija Čerškutė,
- Vilniaus universitetas, archit. , , . (1985 m. Europos paminklų apsaugos kuratorijos aukso medalis)
- Kauno rotušė, archit. Žybartas Simonaitis
- (Kaliningrado sritis), archit.
Architektūros paveldas Lietuvoje po 1990 m.
1990 m. Lietuvoje įsteigtas Paminklotvarkos departamentas ir Kultūros paveldo apsaugos inspekcija. 1994 m. priėmus Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą šios organizacijos reorganizuotos į Kultūros vertybių apsaugos departamentą, įsteigta Valstybinė paminklosaugos komisija.
Architektūros paveldas pagal savo reikšmę ir apsaugos lygį suskirstytas į:
- valstybinės reikšmės, įskaitant pasaulinės reikšmės, objektus
- kultūros paminklus
- valstybinės reikšmės ir savivaldybių reikšmės kultūros vertybes.
Architektūros paveldą sudaro 1203 (2001 m.) pastatai, kompleksai, ansambliai ir 65 urbanizuotos vietovės, įrašyti į Lietuvos Kultūros vertybių registrą. Pastarasis, atsižvelgiant į paveldosaugos žinių lygį, vertybių fizinės būklės kitimus, naujų vertybių išaiškinimą, nuolat pildomas bei tikslinamas.
Svarbiausi paminklotvarkos ir restauravimo darbai
- Vilniaus senamiesčio regeneravimo trečiasis projektas vadovas archit. Augis Gučas
- Vilniaus pilių komplekso tvarkymas, archit. Audronis Katilius, G. Pilipavičienė
- Valdovų rūmų atkasimas, vadovas archeologas Vytautas Urbanavičius
- Vilniaus Arkikatedra, archit.
- Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčia, archit.
- Vilniaus Bernardinų bažnyčia, archit. Giedrutis Laucius
- , archit. Audronis Katilius
- , vadovas archit.
- Medininkų pilis, archit. Stanislovas Mikulionis, Jonas Rimantas Glemža
- Klaipėdos pilis, archeol. Vladas Žulkus, archit. Vytautas Šliogeris
- Panemunės pilis, archit. ,
- Pažaislio bažnyčia, archit.
- Liškiavos bažnyčia, archit.
- Palūšės bažnyčia, archit.
- Siesikų dvaras, archit. Gražina Kirdeikienė
- Ilguvos dvaras, archit. Liuda Perevičienė
- Burbiškio dvaras, archit. Diana Pikšrienė
- Šilutės dvaras, archit. S. Domanskienė
- Vasaknų dvaras, archit. E. Baltrėnas
Literatūra
- J. Glemža. Paminklosaugos raida Lietuvoje. Kultūros paminklai, 2000 Nr. 7
- J. Glemža. Pamjatniki archilekiury Litvy. Leningrad, 1978.
- Fitch, James Marston. Historic Preservation: Curatorial Management of the Built World. Charlottesville, VA: University Press of Virginia, 1990.
- Jokilehto, Jukka. A History of Architectural Conservation. Oxford, UK: Butterwort/Heinemann, 1999.
- Munoz Vinas, Salvador. Contemporary Theory of Conservation. Amsterdam: Elsevier/Butterworth Heinemann, 2005.
- Page, Max & Randall Mason (eds.). Giving Preservation a History. New York: Routledge, 2004.
- Price, Nicholas Stanley et al. (eds.). Historical and Philosophical Issues in the Conservation of Cultural Heritage. Los Angeles: The Getty Conservation Institute, 1996.
- Ruskin, John. The Seven Lamps of Architecture. New York: Dover Publications, 1989. Originally published, 1880. Important for preservation theory introduced in the section, "The Lamp of Memory."
- Stipe, Robert E. (ed.). A Richer Heritage: Historic Preservation in the Twenty-First Century. Chapel Hill, NC: The University of North Carolina Press, 2003.
- Tyler, Norman. Historic Preservation: An Introduction to its History, Principles, and Practice. New York: W. W. Norton & Company, 2000.
- Viollet-le-Duc, Eugène Emmanuel. The Foundations of Architecture; Selections from the Dictionnaire Raisonné. New York: George Braziller, 1990. Originally published, 1854. Important for its introduction of restoration theory.
Šaltiniai
- Jonas Rimantas Glemža. Architektūros paveldas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 732 psl.
- Jonas Rimantas Glemža. Ten pat, 732 psl.
- Jonas Rimantas Glemža. Ten pat, 732 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Architektūros paveldas, Kas yra Architektūros paveldas? Ką reiškia Architektūros paveldas?
Architekturos paveldas pasaulio kulturos paveldo dalis apimanti architekturos statinius bei urbanizuotas vietoves turincias isskirtine istorine menine bei kitokia kulturine verte ObjektasArchitekturos pavelda sudaro pavieniai pastatai ju grupes kompleksai ir ansambliai istorines miestu dalys senamiesciai kitos kulturos vertybes Daugumoje pasaulio valstybiu architekturos paveldas yra saugomas įstatymu moksliskai tiriamas ir tvarkomas Svarbiausios architekturos paveldo apsaugos priemones mokslines tyrimas klasifikacija inventorizacija teisines bei administracines objektu pripazinimas architekturos paveldu apskaita teisiniu dokumentu rengimas apsauga ir kontrole praktines architekturos paveldo populiarinimas bei panaudojimas ir tvarkymas remiantis istoriniais architekturiniais archeologiniais ir kitais moksliniais tyrimais Architekturos paveldo tvarkymo rusys priemones issaugancius objekto autentiskuma jo esama apimtį ruosiancios jį ilgam saugojimui ir eksponavimui remontas objekto autentiskumo issaugojimas jo estetines bei istorines vertes atskleidimas su jo sunykusiu elementu pagrįstu atkurimu istorinis sunykusios ar is dalies islikusios vertybes ar jos istorinio vaizdo ir ypatumu atkurimas pritaikymas rekonstravimas pertvarkymai keiciant objekto paskirtį regeneravimas urbanizuotos vietoves issaugojimas isryskinimas arba atgaivinimas IstorijaArchitekturos paveldo apsaugos pradmenu buvo jau antikoje V a Romoje buvo isleistas ediktas del imperijos senoves statiniu nelieciamumo XV a Romos popieziai paskelbe dokumenta apie meno objektu saugojima Valstybines paminklosaugos pradzia laikomi 1795 m kai prieme dokumenta apie vertingu istorijos ir kulturos objektu saugojima 1830 m Prancuzijoje įsteigta Paminklu inspekcija XIX a paminklu apsauga imta rupintis visoje Europoje Moksliniu principu taikymo stilistiniam restauravimui pradininku laikomas prancuzas E Violet le Ducas Po Pirmojo pasaulinio karo Europoje ypac Italijoje intensyviai restauruoti pastatai 1931 m Tarptautineje muzieju konferencijoje IMO buvo priimtas pirmasis pasaulyje paminklosaugos dokumentas kurioje isdestyti architekturos paveldo apsaugos ir restauravimo bei architekturos paminklo su jo aplinka saugojimo pagrindiniai principai Po Antrojo pasaulinio karo architekturos paveldo apsauga koordinuoja UNESCO Jos iniciatyva 1954 m paskelbta del kulturos vertybiu apsaugos karo metu 1972 m priimta Pasaulio kulturos ir gamtos paveldo konvencija bei valstybines paminklosaugos rekomendacijos pradetas sudarineti Pasaulio kulturos ir gamtos paminklu sarasas 2001 m sarase buvo įrasyta 690 objektu is 122 pasaulio valstybiu tarp ju 2 Lietuvos nuo 1994 m Vilniaus senamiestis ir nuo 2000 m Kursiu nerija 1964 m priimta apie architekturos paminklu konservavima ir restauravima įkurta paminklosaugos specialistu ir restauratoriu tarptautine organizacija kuri 1987 m prieme Istoriniu miestu apsaugos chartija 1985 m Europos Taryba paskelbe architekturos paveldo tarptautine konvencija 1996 m paskelbta apie naudojamo architekturos paveldo saugojima Architekturos paveldas Lietuvoje iki 1990 m Lietuvoje iki XIX a tik dometasi istorine praeitimi Architekturos paminklais rupintis pradeta XX a pradzioje 1902 1909 m moksliniais pagrindais buvo restauruotos Vilniaus Sv Onos baznycia Vilniaus Sv Mykolo baznycia 1905 m siek tiek konservuoti Traku salos pilies priespilio bokstai 1907 1940 m veike Lietuviu mokslo draugija kuri rupinosi senoves paveldu Jos pastangomis buvo isgelbeta Vilniaus Aukstutines pilies liekanos 1919 m įsteigta rupinosi architekturos paveldu 1938 m Vytauto Didziojo karo muziejaus iniciatyva pradeti sudarineti architekturos paminklu sarasai 1940 m priimtas pirmasis Kulturos paminklu apsaugos įstatymas įkurta kulturos paminklu apsaugos įstaiga Nuo 1949 m Lietuvos architekturos paveldas buvo saugomas pagal sovietinius kulturos paminklu apsaugos nuostatus 1950 m Vilniuje įkurta pirmoji kulturos paminklu tyrimo konservavimo restauravimo darbu organizacija Mokslines restauracines gamybines dirbtuves veliau isaugusios į Respublikinį paminklu restauravimo tresta ir Paminklu konservavimo institutas dab AB Paminklu restauravimo institutas 1961 m patvirtintas pirmasis architekturos paminklu sarasas 1963 1990 m paminklosaugai vadovavo Kulturos ministerijos Muzieju ir kulturos paminklu apsaugos valdyba Svarbiausi institute atlikti rekonstrukcijos ir restauravimo projektai Vilniaus senamiestis 1958 m pirmasis tokio tipo projektas TSRS vadovas architektas Traku pilis archit Bronislovas Kruminis Stanislovas Mikulionis Birzu pilis archit Evaldas Purlys Pazaislio vienuolynas archit Stefanija Cerskute Vilniaus universitetas archit 1985 m Europos paminklu apsaugos kuratorijos aukso medalis Kauno rotuse archit Zybartas Simonaitis Kaliningrado sritis archit Architekturos paveldas Lietuvoje po 1990 m 1990 m Lietuvoje įsteigtas Paminklotvarkos departamentas ir Kulturos paveldo apsaugos inspekcija 1994 m priemus Nekilnojamuju kulturos vertybiu apsaugos įstatyma sios organizacijos reorganizuotos į Kulturos vertybiu apsaugos departamenta įsteigta Valstybine paminklosaugos komisija Architekturos paveldas pagal savo reiksme ir apsaugos lygį suskirstytas į valstybines reiksmes įskaitant pasaulines reiksmes objektus kulturos paminklus valstybines reiksmes ir savivaldybiu reiksmes kulturos vertybes Architekturos pavelda sudaro 1203 2001 m pastatai kompleksai ansambliai ir 65 urbanizuotos vietoves įrasyti į Lietuvos Kulturos vertybiu registra Pastarasis atsizvelgiant į paveldosaugos ziniu lygį vertybiu fizines bukles kitimus nauju vertybiu isaiskinima nuolat pildomas bei tikslinamas Svarbiausi paminklotvarkos ir restauravimo darbaiVilniaus senamiescio regeneravimo treciasis projektas vadovas archit Augis Gucas Vilniaus piliu komplekso tvarkymas archit Audronis Katilius G Pilipaviciene Valdovu rumu atkasimas vadovas archeologas Vytautas Urbanavicius Vilniaus Arkikatedra archit Vilniaus Sv Kazimiero baznycia archit Vilniaus Bernardinu baznycia archit Giedrutis Laucius archit Audronis Katilius vadovas archit Medininku pilis archit Stanislovas Mikulionis Jonas Rimantas Glemza Klaipedos pilis archeol Vladas Zulkus archit Vytautas Sliogeris Panemunes pilis archit Pazaislio baznycia archit Liskiavos baznycia archit Paluses baznycia archit Siesiku dvaras archit Grazina Kirdeikiene Ilguvos dvaras archit Liuda Pereviciene Burbiskio dvaras archit Diana Piksriene Silutes dvaras archit S Domanskiene Vasaknu dvaras archit E BaltrenasLiteraturaJ Glemza Paminklosaugos raida Lietuvoje Kulturos paminklai 2000 Nr 7 J Glemza Pamjatniki archilekiury Litvy Leningrad 1978 Fitch James Marston Historic Preservation Curatorial Management of the Built World Charlottesville VA University Press of Virginia 1990 Jokilehto Jukka A History of Architectural Conservation Oxford UK Butterwort Heinemann 1999 Munoz Vinas Salvador Contemporary Theory of Conservation Amsterdam Elsevier Butterworth Heinemann 2005 Page Max amp Randall Mason eds Giving Preservation a History New York Routledge 2004 Price Nicholas Stanley et al eds Historical and Philosophical Issues in the Conservation of Cultural Heritage Los Angeles The Getty Conservation Institute 1996 Ruskin John The Seven Lamps of Architecture New York Dover Publications 1989 Originally published 1880 Important for preservation theory introduced in the section The Lamp of Memory Stipe Robert E ed A Richer Heritage Historic Preservation in the Twenty First Century Chapel Hill NC The University of North Carolina Press 2003 Tyler Norman Historic Preservation An Introduction to its History Principles and Practice New York W W Norton amp Company 2000 Viollet le Duc Eugene Emmanuel The Foundations of Architecture Selections from the Dictionnaire Raisonne New York George Braziller 1990 Originally published 1854 Important for its introduction of restoration theory SaltiniaiJonas Rimantas Glemza Architekturos paveldas Visuotine lietuviu enciklopedija T I A Ar Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2001 732 psl Jonas Rimantas Glemza Ten pat 732 psl Jonas Rimantas Glemza Ten pat 732 psl