Araukanijos ir Patagonijos karalystė

Oreli Antuanas de Tunanas 1858 m. atvyko į Kokimbą, vėliau gyveno Santjage, Valparaise, nukeliavo į pietus iki Valdivijos. Ten susipažino su vienu mapučių vadu (lonku) Kilapanu. Tunanas palaikė mapučių pasipriešinimą Arauko kare ir iškėlė idėją apie mapučių valstybės įkūrimą. Prancūzas buvo indėnų gerbiamas, jis galėjo laisvai lankytis mapučių žemėse, kas baltiesiems buvo draudžiama. 1860 m. lapkričio 17 d. Tunanas įkūrė Araukanijos karalystę ir pasiskelbė jos karaliumi Oreli Antuanu I. Netrukus jis paskelbė konstituciją ir pranešė apie žemių aneksiją nuo pat Bio Bijaus šiaurėje iki Magelano sąsiaurio pietuose.

Tunanas išvyko į Valparaisą, kur Čilės prezidentui Manueliui Montui paskelbė žinią apie karalystės įkūrimą. Čilė atsisakė valstybę pripažinti. Prancūzas grįžo į Araukaniją. Naujas Čilės prezidentas Chosė Choakinas Peresas įsakė suimti Tunė už liaudies kurstymą prieš Čilę. 1862 m. Tunė buvo suimtas ir uždarytas į Los Ancheleso psichiatrinę ligoninę. Vėliau Prancūzijos konsulo pagalba iš ten išvaduotas ir išsiųstas į Prancūziją.

Europoje Tunanas sugebėjo gauti finansavimą ir 1869 m. vėl išvyko į Čilę. Tačiau per tą laiką Čilė jau buvo okupavusi daugelį mapučių žemių. Tunanas mirė 1878 m. neturėdamas palikuonių, tad monarcho titulas atiteko jo draugui Giustavui Ašilui la Viardei. Šis kreipėsi pagalbos į JAV prezidentą Gruverį Klyvlendą, bet jos nesulaukė. Nuo to laiko Paryžiuje įkurta niekieno nepripažinta vyriausybė tremtyje, kuri dabar užsiima tik pašto ženklų, monetų ir didikų titulų prekyba.

Monarchų linija nėra dinastinė. Po Ašilio I mirties karaliumi tapo jo sūnus Antuanas. Tačiau šis greitai mirė, tad po mirties karalystės taryba karaliumi paskyrė Žoržą Senešalį. Šis titulo atsisakė, tada karalienė paskelbta Antuano duktė Laura Teresa. Spekuliuojama, kad dabartinis karalius šį titulą tiesiog nusipirko.