Apache HTTP ServerAutorius iai Robert McCoolKūrėjas ai Išleista1995 m prieš 30 metų 1995 Stabili versija2 4 64 2025 m li

Apache HTTP Server

Autorius(-iai)	Robert McCool
Kūrėjas(-ai)
Išleista	1995 m.; prieš 30 metų (1995)

Stabili versija	2.4.64 / 2025 m. liepos 10 d.; prieš 6 dienas (2025-07-10)
	svn.apache.org/viewvc/httpd/httpd/
Programavimo kalba(-os)	C
Operacinė sistema	Unix tipo, Microsoft Windows,
Tipas
Licencija
Svetainė	Oficiali svetainė

Apache HTTP serveris, trumpai vadinamas Apache – tinklo serveris.

Apache yra vienas iš svarbiausių žiniatinklio plėtrai. Apache buvo viena pirmųjų alternatyvų Communications Corporation tinklo serveriui, dabar žinomam Sun Java System Web Server vardu. Savo funkcionalumu ir našumu Apache konkuruoja su kitais Unix operacinės sistemos pagrindu kuriamais tinklo serveriais.

Apache nuo 1996 m. balandžio mėn. buvo plačiai naudojamas žiniatinklyje, tačiau 2006 kovo mėn. jo užimamos rinkos dalis smuko atsiradus konkurentams. Lemiamas veiksnys buvo Microsoft pasiūlyta Internet Information Services paslauga ir platesnis .NET platformos taikymas.

2007 m. spalio mėn. Apache aptarnavo 47,73 % visų žiniatinklio tinklalapių.. 2007 m. spalio mėn. Apache aptarnavo 50,76 % visų žiniatinklio tinklalapių^{[reikalingas šaltinis]}, tačiau 2007 m. lapkričio mėn. pastebėtas 2 % smukimas.

Projekto vardas pasirinktas iš pagarbos Amerikos indėnams apačiams, kurie yra gerai žinomi dėl savo ištvermingumo ir kovos įgūdžių, ir dėl projekto kilmės, kadangi buvo kurtas pataisų darinys, sudarytas iš NCSA HTTPd 1.3 kodų, kurį dar vadino „a patchy“ („pataisų“) serveriu.

Apache HTTP serverį kuria atvira kūrėjų bendrija, kurią palaiko Apache Software Foundation fondas. Apache palaiko įvairias operacines sistemas: Microsoft Windows, Unix, FreeBSD, Linux, Solaris, , Mac OS X. Apache HTTP serveris gali būti naudojamas pagal ir tai yra laisvoji atviro kodo programinė įranga.

Istorija

Pirmąją Apache tinklo serverio versiją sukūrė , kuris buvo susijęs su National Center for Supercomputing Applications tinklo serveriu, dar vadinamu . Kai 1994 metais R. McCool paliko NCSA, httpd kūrimas sustojo.

R. McCool šioje srityje padėjo keletas kūrėjų iš „Apache Group“: Brian Behlendorf, Roy T. Fielding, Rob Hartill, David Robinson, Cliff Skolnick, Randy Terbush, Robert S. Thau, Andrew Wilson, Eric Hagberg, Frank Peters ir Nicolas Pioch.

Antrąją Apache tinklo serverio versiją sudaro iš esmės perrašytas Apache 1.x kodas, atsižvelgiant į ateities poreikius ir modeliavimą Apache Portable Runtime. Apache 2.x branduolys buvo patobulintas lyginant su Apache 1.x branduoliu. Keletas iš patobulinimų yra ne Unix pagrindu sukurtų platformų geresnis palaikymas (pvz., Microsoft Windows), nauja Apache versija palaiko API ir suderinta su IPv6 standartu. Pirma Apache 2 serverio bandomoji versija buvo išleista 2000 m. kovo mėn., o dabar platinama versija buvo išleista 2002 m. balandžio 6 d.

Versijoje 2.2 buvo įdiegti naujos API funkcijos, patobulinti podėlio (cache) ir tarpinio serverio (proxy) moduliai.

Savybės

Į Apache tinklo serverį įtraukti moduliai, kurie išplečia serverio funkcionalumą – serverių programavimo kalbos (mod_perl, mod_python, Tcl, ir PHP), įgalinimo moduliai (mod_access, mod_auth ir mod_digest). Įtrauktas SSL ir TLS (mod_ssl), tarpinio serverio modulio palaikymas, URL (nuorodų) redaktorius, custom log failai ir duomenų filtravimo palaikymas. Apache pranešimų failai gali būti analizuojami naudojant naršyklę ir laisvai platinamus redaktorius AWStats/W3Perl, Visitors ar kt.

funkcija leidžia vienai Apache programai aptarnauti kelias internetines svetaines. Pavyzdžiui, vienas kompiuteris su viena Apache programa gali vienu metu aptarnauti kelias svetaines.

Apache viena iš savybių yra konfigūruojami klaidų pranešimai ir DBVS, kuri yra paremta duomenų bazių įgalinimu ir turinio perdavimu. Taip pat Apache yra suderinamas su keletu grafinių sąsajų.

Naudojimas

Apache tinklo serveris naudojamas statinio ir dinaminio turinio svetainėms žiniatinklyje publikuoti. Dauguma internetinių programų yra sukurtos Apache serverio pagrindu.

Apache tinklo serveris yra įtrauktas į populiarų LAMP tinklo serverio programų rinkinį, kartu su MySQL ir PHP/Perl/Python programavimo kalbomis.

Apache yra paplitęs kaip papildomas programinis priedas tokiose programose kaip Oracle Database arba programų serveris. Į Mac OS X Apache yra integruotas kaip tinklo serveris ir palaiko tinklo objektų programinės įrangos serverį. Apache taip pat yra įtrauktas į 6.5 programų paketą.

Apache naudojamas užduotims, kai turinys turi būti pasiekiamas saugiu ir patikimu būdu, pavyzdžiui, dalintis failais per internetą.

Programuotojai, kuriantys tinklo programas, dažnai naudoja Apache vietiniame tinkle, kad galėtų matyti kaip atrodys jų kuriama programa.

Microsoft Internet Information Services (IIS) yra pagrindinis Apache konkurentas, tačiau yra ir kitų konkurentų: Sun Microsystems kuriamas Sun Java System Web Server, Zeus Web Server.

Licencija

Programos licenciją išleido Apache Foundation. Apache licencija leidžia naudoti programinę įrangą tiek atviro, tiek uždaro kodo programoms.

Free Software Foundation neapibrėžia, kaip Apache licencija suderinta su antrąja GNU General Public License (GPL), todėl programinė įranga, kuri yra lincencijuojama pagal , negali būti integruojama kartu su programine įranga, kurią leidžia GPL.

Apache licencija nustato, kad tai yra laisvai naudojama programinė įranga, bet nesuderinama su GPL dėl specifinių reikalavimų, kurių nėra GPL: pavyzdžiui, reikalavimas turėti patentą.

Trečioji GPL versija jau yra suderinta su licencijomis, kuriose nurodytas patentavimas, todėl suderinama ir Apache licencija.

Apache vardas yra registruotas prekinis ženklas ir gali būti naudojamas tik sutikus prekinio ženklo savininkams.

Šaltiniai

„About the Apache HTTP Server Project“. . Suarchyvuota iš originalo 7 June 2008. Nuoroda tikrinta 2008-06-25.
„[ANNOUNCEMENT] Apache HTTP Server 2.4.64 Released“. 10 liepos 2025.
„Apache Software Foundation Index: Projects by Programming Language Index“. Suarchyvuotas originalas 2016-03-02. Nuoroda tikrinta 2016-02-27.
„Compiling and Installing“. httpd.apache.org. The Apache Software Foundation. Suarchyvuota iš originalo 7 May 2016. Nuoroda tikrinta 9 May 2016.
„Webservers' Market Shares“. Netcraft. Suarchyvuotas originalas 2010-05-20. Nuoroda tikrinta 2007-09-20.
„October 2007“. Netcraft. Suarchyvuotas originalas 2010-05-20. Nuoroda tikrinta 2007-10-13.
Netcraft Archyvuota kopija 2013-04-30 iš Wayback Machine projekto.
http://www.apache.org/foundation/faq.html#name
http://www.informationweek.com/showArticle.jhtml?articleID=196900465 Archyvuota kopija 2008-02-19 iš Wayback Machine projekto.
http://httpd.apache.org/docs/2.0/new_features_2_0.html
http://www.apacheweek.com/features/ap2
http://httpd.apache.org/docs/2.2/new_features_2_2.html
http://www.apache.org/foundation/licence-FAQ.html#Marks

Nuorodos

Oficiali svetainė
Apache Wiki

[1] „About the Apache HTTP Server Project“. . Suarchyvuota iš originalo 7 June 2008. Nuoroda tikrinta 2008-06-25.

[wikidata-d82343b7c15a9de18220cb1900eed9047f117df2-v10-2] „[ANNOUNCEMENT] Apache HTTP Server 2.4.64 Released“. 10 liepos 2025.

[3] „Apache Software Foundation Index: Projects by Programming Language Index“. Suarchyvuotas originalas 2016-03-02. Nuoroda tikrinta 2016-02-27.

[4] „Compiling and Installing“. httpd.apache.org. The Apache Software Foundation. Suarchyvuota iš originalo 7 May 2016. Nuoroda tikrinta 9 May 2016.

[5] „Webservers' Market Shares“. Netcraft. Suarchyvuotas originalas 2010-05-20. Nuoroda tikrinta 2007-09-20.

[netcraft-6] „October 2007“. Netcraft. Suarchyvuotas originalas 2010-05-20. Nuoroda tikrinta 2007-10-13.

[7] Netcraft Archyvuota kopija 2013-04-30 iš Wayback Machine projekto.

[8] ttp://www.apache.org/foundation/faq.html#name

[9] ttp://www.informationweek.com/showArticle.jhtml?articleID=196900465 Archyvuota kopija 2008-02-19 iš Wayback Machine projekto.

[10] ttp://httpd.apache.org/docs/2.0/new_features_2_0.html

[11] ttp://www.apacheweek.com/features/ap2

[12] ttp://httpd.apache.org/docs/2.2/new_features_2_2.html

[13] ttp://www.apache.org/foundation/licence-FAQ.html#Marks