Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Apaštalas Paulius gr Ἀπόστολος ΠαῦλοςApaštalas Paulius rašo laišką krikščionimsGimė 5 m TarsasMirė 64 m 59 metai RomaVei
Apaštalas Paulius
| Apaštalas Paulius gr. Ἀπόστολος Παῦλος | |
|---|---|
| Apaštalas Paulius rašo laišką krikščionims | |
| Gimė | 5 m. Tarsas |
| Mirė | 64 m. (~59 metai) Roma |
| Veikla | vienas iš krikščionių apaštalų. Jis apaštalu tapo jau po Jėzaus Kristaus mirties ir prisikėlimo, todėl nepriskiriamas Dvylikai apaštalų, nors yra vienas iš pačių garbingiausių ankstyvosios krikščionybės veikėjų, dėl savo misijinės veiklos vadinamas "Tautų apaštalo" titulu. |
| Vikiteka | Apaštalas Paulius |
Apaštalas Paulius (gr. Ἀπόστολος Παῦλος, 5 m. – 64 m. Romoje) – vienas iš krikščionių apaštalų. Jis apaštalu tapo jau po Jėzaus Kristaus mirties ir prisikėlimo, todėl nepriskiriamas Dvylikai apaštalų, nors yra vienas iš pačių garbingiausių ankstyvosios krikščionybės veikėjų, dėl savo misijinės veiklos vadinamas „Tautų apaštalu“.
Ankstyvasis šv. Pauliaus gyvenimo laikotarpis
Gimė garsioje judėjų šeimoje Mažojoje Azijoje Tarso mieste, išsimokslinimą gavo Jeruzalėje pas garsų rašto žinovą Gamalielį.
Iki atsivertimo į krikščionybę vadinosi Sauliumi (hebr. שאול ; Šaul) ir buvo krikščionių persekiotojas. Jam dalyvaujant buvo užmėtytas akmenimis kankinys Steponas.
Į naująjį tikėjimą atsivertė, kelionės į Damaską metu išvydęs apreiškimą. Štai kaip jis pats apibūdino tai, kas jam nutiko kelyje į Damaską':
„Kai keliavau ir artinausi prie Damasko, apie vidurdienį staiga iš dangaus mane apsiautė stipri šviesa. Aš kritau ant žemės ir išgirdau balsą, man sakantį: 'Sauliau, Sauliau, kodėl mane persekioji?!' Aš paklausiau: 'Kas esi, Viešpatie?' Jis man atsakė: 'Aš esu Jėzus Nazarietis, kurį tu persekioji'. Mano palydovai matė šviesą, bet negirdėjo man kalbančiojo balso. Aš dar paklausiau: 'Ką man daryti, Viešpatie?' O Viešpats man tarė: 'Kelkis, eik į Damaską, tenai tau bus pasakyta visa, ką tau reikia daryti'. Kadangi tos veriančios šviesos apakintas nieko nemačiau, tik palydovų už rankų vedamas aš pasiekiau Damaską.“ (Apaštalų darbai 22, 6-11)
Tapęs krikščionimi, jis ėmė vadintis Pauliumi. Išvertus iš lotynų kalbos paulus reiškia „mažas“. Teologai mano, kad šį vardą jis prisiėmė iš nusižeminimo.
Šv. Pauliaus laiškai
Pauliui yra priskiriama keleto Naujojo Testamento knygų autorystė (dešimt laiškų skirtingoms krikščionių bendruomenėms ir keturi – privatiems asmenims). Daugumos nūdienos egzegetų nuomone, Pauliaus yra tikrai parašyti 7 laiškai: 1 Laiškas tesalonikiečiams, 1 ir 2 Laiškai korintiečiams, Laiškai galatams, filipiečiams, Filemonui, romiečiams. Keli kiti (pseudoepigrafiniai) jam priskiriami laiškai, toliau plėtoja kai kurias Pauliaus mintis: 2 Laiškas tesalonikiečiams, Laiškai kolosiečiams, efeziečiams bei vadinamieji pastoraciniai laiškai: 1 ir 2 Timotiejui ir Titui. Laiško hebrajams tekste nėra nuorodų į Pauliaus autorystę, tačiau, nepaisant to, jis buvo visada tradicijos priskiriamas Pauliui.
Pauliaus laiškuose Jėzus išpažįstamas kaip Dievo siųstasis Sūnus, kurio kryžius liudija Dievo norą susitaikinti su žmonėmis. Taip pat juose kalbama apie išganymo reikalingumą visiems, žmogų pavergiančios nuodėmės bei mirties nugalėjimą, jam talkinančią Dievo Dvasią (Pneuma), kuriai nereikia jokių žmogaus pastangų, veiksmingą Dievo Žodį, Bažnyčią kaip Kristaus kūną, Krikštą bei Eucharistiją, pavienio žmogaus ir viso kosmoso atbaigimo viltį.
Pats žinomiausias iš visų jo laiškų yra Laiškas romiečiams, greičiausiai parašytas 58 m. Korinte ir adresuotas Romos krikščionių bendruomenei. Šio laiško 9-11 skyriuose pateikiamas teologinis judaizmo ir krikščionybės santykio pagrindas ir istorijos teologija.
Pauliaus laiškuose išdėstytos įžvalgos padarė didelę įtaką šv. Augustinui ir Martynui Liuteriui, tad iki šių dienų jos yra aktualios krikščionybei bei jos teologijai.
Šv. Pauliaus misijos
Po atsivertimo kelyje į Damaską, Paulius leidosi į misijų keliones, nepaprastai uoliai skelbdamas Evangeliją. Laikotarpis tarp 45 m. ir 57 m. buvo pats aktyviausias ir vaisingiausias jo gyvenime. Apaštalo Pauliaus kelias driekėsi per Mažąją Aziją dabartinės Turkijos teritorijoje, per Siriją ir dabartinę Jordaniją. Jis kalbėjo apie Jėzų Jeruzalėje, Graikijos miestuose, vėliau – Romoje. Pauliaus misijos detaliai aprašytos Apaštalų darbų knygoje.
Pirmoji kelionė (Apd 13,1 -14, 27). Į šią kelionę Paulius leidosi kartu su Barnabu. Iš Seleukįjos jie laivu išplaukė į Kiprą. Perėję visą salą, atplaukė į Pergę dabartinėje Turkijoje. Iš čia pasiekė Pisidijos Antiochiją, po to – Ikonijų, Listrą ir Derbę. Paulius ir Barnabas sinagogose uoliai skelbė apie Jėzaus prisikėlimą, kūrė bendruomenes. Susidūrę su dalies žydų pasipriešinimu, kreipėsi į pagonis, jiems skelbdami Evangeliją. Vėl sugrįžę į Pergę, iš gretimais esančios Atalijos išplaukė atgal ir sugrįžo į Sirijos Antiochiją, iš kurios pradėjo šią kelionę.
Antroji kelionė (Apd 15, 36 -18,22). Šį kartą Paulius keliavo kartu su Silu. Iš Antiochijos sausuma pasiekė Derbę ir Listrą, aplankė anksčiau įkurtas bendruomenes. Listroje susitiko Timotiejų, kuris prisijungė prie jų. Tęsdami kelionę šiaurės vakarų kryptimi, pasiekė Troadą, iš kur persikėlė į Europos žemyną – Makedoniją. Įkūrė bažnyčias Filipuose, Tesalonikoje, Bėrėjoje, Atėnuose ir Korinte. Vėliau per Efezą ir Cezarėją sugrįžo į Antiochiją – Sirijos provincijos sostinę, kurioje Jėzaus mokinius pirmą kartą imta vadinti krikščionimis.
Trečioji kelionė (Apd 18, 23 -21, 26). Šios kelionės metu Paulius sugrįžo aplankyti ir sustiprinti per pirmąsias keliones įkurtas bažnyčias. Sausuma pasiekė Efezą, kur praleido apie dvejus metus. Po to nuvyko į Makedoniją, Graikiją. Atgal grįžo laivu, pakeliui sustodamas Troadoje, Ase, Mitilėnėje, Milete, Koše, Rodėje ir Pataroje. Po to per Tyrą, Ptoleimaidę ir Cezarėją pasiekė Jeruzalę, kur buvo suimtas.
Šv. Pauliaus apaštalavimas ir mirtis
Apaštalas Paulius tapo garsiu Evangelijos skelbėju Palestinoje, Graikijoje, Mažojoje Azijoje, Italijoje ir kituose antikinio pasaulio regionuose. Po trečiosios misijų kelionės buvo areštuotas Judėjos valdytojo Antonijaus Felikso ir kalinamas Jeruzalėje, vėliau . Bylą perėmus naujajam valdytojui Porcijui Festui Paulius pasinaudojo Romos piliečio teise stoti prieš imperatoriaus teismą ir buvo išsiųstas į Romą. Tolimesnis Pauliaus likimas nėra žinomas – Apaštalų darbų pasakojimas apie Paulių baigiasi žodžiais, kad Paulius dvejus metus gyvenęs Romoje laukdamas teismo.
Iš kitų šaltinių ir ypač iš Laiškų galima daryti išvadą, kad Paulius tikriausiai buvo paleistas liudytojams neatvykus. Nerono persekiojimų laikais jo Romoje nebuvo, bet vėliau romėnai jį vėl suėmė ir atgabeno į Romą, tik šįsyk kalinimas buvo nepalyginti griežtesnis. Ištikimi draugai buvo toli, lankė jį tik Lukas (2 Laiškas Timotiejui 4, 11), tad Paulių labai slėgė vienatvė.
Tradicija palaiko Tertuliano ir versiją, pagal kurią 64 m. (arba 67 m. – 68 m.) Pauliui buvo nukirsta galva, nes civis romanus – Romos pilietis – galėjo mirti tik tokia mirtimi.
Pasak legendos, kareiviai išvedė Paulių ant ešafoto su pirmais saulės spinduliais. Budelis stovėjo pasiruošęs su kirviu. Paulių nurengė iki pusės, parklupdė ir jo galvą padėjo ant ešafoto… prieš mirtį jis spėjo pasakyti: „Galvoju, kad dabartiniais laikais kančios nieko nereiškia palyginus su ta garbe, kuri atsivers pas mus“. Legenda teigia, kad nukirsta jo galva tris kartus atšoko nuo žemės, ir toje vietoje ištryško trys šaltiniai, davę jai Trijų Šaltinių vardą.
Šv. Pauliaus bazilika ir kapavietė
Ant Pauliaus kapo buvo pastatytas ir nuolatos krikščionių piligrimų lankomas nedidelis paminklas. Praėjus nemažam laiko tarpui ir krikščionybei įgijus kulto laisvę, imperatoriaus Konstantino valia ant apaštalo Pauliaus kapo buvo pastatyta jam skirta bazilika, kurią 324 m. pašventino popiežius Silvestras I. To paties IV amžiaus pabaigoje ji buvo iš pagrindų perstatyta ir išplėsta, o vėliau ne kartą restauruota ir padailinta, tačiau taip pat, karų metu, apiplėšta ir apgriauta. Dėl to, kad bazilika iškilo gerokai už III amžiaus antroje pusėje pastatytų gynybinių Romos miesto sienų, vadinamųjų Aurelijaus mūrų, jai ir prigijo „šv. Pauliaus už Mūrų“ bazilikos pavadinimas.
1823 m. baziliką nuniokojo baisus ir beveik visiškai ją sugriovęs gaisras. Popiežius Leonas XII pradėjo atstatymo darbus, nors greičiau tai reikėtų vadinti ne atstatymu ar restauravimu, tačiau visai naujos bazilikos pastatymu. 1840 m. buvo pašventintas pagrindinis altorius, o visa bazilika – 1860 m. Tokia ji mums žinoma ir šiandien.
Literatūrinė ir archeologinė tradicija visada tvirtino (dabar tai patvirtina ir mokslas), kad šv. Pauliaus už Mūrų bazilika stovi apaštalo Pauliaus kapo vietoje, o bazilikos pagrindinis altorius buvo pastatytas virš numanomos palaidojimo vietos. Tačiau buvo nesutariama dėl tikslios Pauliaus palaikų ir kapo vietos.
2002 m. prasidėję ir 2007 m. rugsėjo mėnesį pasibaigę archeologiniai kasinėjimai tą tradiciją patvirtino. Archeologinių tyrinėjimų metu buvo atkastos Konstantino laikų ir IV amžiaus pabaigos bazilikos sienų liekanos, o po centriniu „popiežiškuoju“ altoriumi ir po senoviniu užrašu „Pauliui, apaštalui kankiniui“ aptiktas didelis IV amžiaus sarkofagas, kuriame, kaip manoma ar bent jau taip buvo manyta nuo IV amžiaus pabaigos, ir yra apaštalo Pauliaus palaikai.
Kol kas sarkofagą galima matyti tik pro nedidelę mūre atvertą nišą. Nustatyta, kad jis yra 2 metrų 55 cm ilgio, 1 metro 25 cm pločio ir 97 cm aukščio. Sarkofago dangtis yra 30 cm aukščio ir 12 cm storio. Jo dangtyje yra užlipinta maždaug 10 cm skylė, pro kurią, kaip manoma, prie apaštalo Pauliaus palaikų būdavo priliečiamos drobės atraižos, šitaip tapdamos relikvijomis.
Šv. Paulius ikonografijoje
Ikonografijoje atsispindi pagrindiniai apaštalo Pauliaus gyvenimo epizodai, ypač atsivertimas ir nukirsdinimas. Jis vaizduojamas brandaus amžiaus arba senas, su barzda, ūsais ir plaukų vainiku aplink plačią nuplikusią kaktą; pirmuosiuose atvaizduose jis yra su krikščioniškojo mokymo ritiniu, o kalavijas, kuriuo buvo nukirsta galva, tapo pagrindiniu jo atributu tik XIII amžiuje. Dar vienas atributas gali būti pintinė, kurioje jis buvo nuleistas nuo Damasko sienos.
Šv. Pauliaus reikšmė krikščionybės istorijoje
Šv. Paulius katalikų laikomas Graikijos ir Maltos globėju; Graikijos globėju Paulių 1914 m. liepos 16 d. paskelbė Pijus X. Pasak legendos, prieš pat atsivertimą jis nukrito nuo žirgo, todėl tapo raitelių globėju; jis yra paskirtas teologų globėju, nes yra sistemiškai išdėstęs krikščioniškąją doktriną. Be to, Paulius globoja virvininkus, galbūt todėl, kad palapinėms austi naudojo virveles, susuktas iš Kilikijos ožkų odos, arba todėl, kad virves reikėjo sukti (lot. convertere – „atsisukti“ – reiškia ir „atsiversti"). Beje, virvėmis jis buvo pintinėje nuleistas nuo Damasko sienų, todėl yra pintinių pynėjų globėjas; kadangi jam galvą nukirto blizgančiu kalaviju, jis tapo poliruotojų ir kardų gamintojų globėju.
Paulius saugąs nuo audrų, nes išsigelbėjęs audrai užklupus laivą, ir nuo gyvačių įgėlimo bei nuodų, nes Maltoje likęs gyvas įkirtus gyvatei; jo prašoma padėti nuo apakimo, nes pats buvęs išgydytas, kai apako prie Damasko vartų.
Žymus XIX a. krikščionybės kritikas, prancūzų istorikas, filologas, rašytojas savo knygoje „Jėzaus gyvenimas“ yra sakęs, kad krikščionybę sukūrė apaštalas Paulius.
Katalikų Bažnyčia apaštalo Pauliaus iškilmę mini birželio 29 d. Popiežiaus Benedikto XVI iniciatyva nuo 2008 m. birželio 28 d. iki 2009 m. birželio 29 d. buvo minimi apaštalo Pauliaus metai, skirti dviejų tūkstantmečių jubiliejui nuo apaštalo Pauliaus gimimo.
Taip pat skaitykite
- Šv. Pauliaus koplyčia
- Petrinės ir Povilinės
Šaltiniai
- . Paulius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 656-657 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Apaštalas Paulius, Kas yra Apaštalas Paulius? Ką reiškia Apaštalas Paulius?
Apastalas Paulius gr Ἀpostolos PaῦlosApastalas Paulius raso laiska krikscionimsGime 5 m TarsasMire 64 m 59 metai RomaVeikla vienas is krikscioniu apastalu Jis apastalu tapo jau po Jezaus Kristaus mirties ir prisikelimo todel nepriskiriamas Dvylikai apastalu nors yra vienas is paciu garbingiausiu ankstyvosios krikscionybes veikeju del savo misijines veiklos vadinamas Tautu apastalo titulu Vikiteka Apastalas Paulius Apastalas Paulius gr Ἀpostolos Paῦlos 5 m 64 m Romoje vienas is krikscioniu apastalu Jis apastalu tapo jau po Jezaus Kristaus mirties ir prisikelimo todel nepriskiriamas Dvylikai apastalu nors yra vienas is paciu garbingiausiu ankstyvosios krikscionybes veikeju del savo misijines veiklos vadinamas Tautu apastalu Ankstyvasis sv Pauliaus gyvenimo laikotarpis Sauliaus atsivertimas pakeliui į Damaska Karavadzo paveikslas Gime garsioje judeju seimoje Mazojoje Azijoje Tarso mieste issimokslinima gavo Jeruzaleje pas garsu rasto zinova Gamalielį Iki atsivertimo į krikscionybe vadinosi Sauliumi hebr שאול Saul ir buvo krikscioniu persekiotojas Jam dalyvaujant buvo uzmetytas akmenimis kankinys Steponas Į naujajį tikejima atsiverte keliones į Damaska metu isvydes apreiskima Stai kaip jis pats apibudino tai kas jam nutiko kelyje į Damaska Kai keliavau ir artinausi prie Damasko apie vidurdienį staiga is dangaus mane apsiaute stipri sviesa As kritau ant zemes ir isgirdau balsa man sakantį Sauliau Sauliau kodel mane persekioji As paklausiau Kas esi Viespatie Jis man atsake As esu Jezus Nazarietis kurį tu persekioji Mano palydovai mate sviesa bet negirdejo man kalbanciojo balso As dar paklausiau Ka man daryti Viespatie O Viespats man tare Kelkis eik į Damaska tenai tau bus pasakyta visa ka tau reikia daryti Kadangi tos veriancios sviesos apakintas nieko nemaciau tik palydovu uz ranku vedamas as pasiekiau Damaska Apastalu darbai 22 6 11 Tapes krikscionimi jis eme vadintis Pauliumi Isvertus is lotynu kalbos paulus reiskia mazas Teologai mano kad sį varda jis prisieme is nusizeminimo Sv Pauliaus laiskaiPauliui yra priskiriama keleto Naujojo Testamento knygu autoryste desimt laisku skirtingoms krikscioniu bendruomenems ir keturi privatiems asmenims Daugumos nudienos egzegetu nuomone Pauliaus yra tikrai parasyti 7 laiskai 1 Laiskas tesalonikieciams 1 ir 2 Laiskai korintieciams Laiskai galatams filipieciams Filemonui romieciams Keli kiti pseudoepigrafiniai jam priskiriami laiskai toliau pletoja kai kurias Pauliaus mintis 2 Laiskas tesalonikieciams Laiskai kolosieciams efezieciams bei vadinamieji pastoraciniai laiskai 1 ir 2 Timotiejui ir Titui Laisko hebrajams tekste nera nuorodu į Pauliaus autoryste taciau nepaisant to jis buvo visada tradicijos priskiriamas Pauliui Pauliaus laiskuose Jezus ispazįstamas kaip Dievo siustasis Sunus kurio kryzius liudija Dievo nora susitaikinti su zmonemis Taip pat juose kalbama apie isganymo reikalinguma visiems zmogu pavergiancios nuodemes bei mirties nugalejima jam talkinancia Dievo Dvasia Pneuma kuriai nereikia jokiu zmogaus pastangu veiksminga Dievo Zodį Baznycia kaip Kristaus kuna Kriksta bei Eucharistija pavienio zmogaus ir viso kosmoso atbaigimo viltį Pats zinomiausias is visu jo laisku yra Laiskas romieciams greiciausiai parasytas 58 m Korinte ir adresuotas Romos krikscioniu bendruomenei Sio laisko 9 11 skyriuose pateikiamas teologinis judaizmo ir krikscionybes santykio pagrindas ir istorijos teologija Pauliaus laiskuose isdestytos įzvalgos padare didele įtaka sv Augustinui ir Martynui Liuteriui tad iki siu dienu jos yra aktualios krikscionybei bei jos teologijai Sv Pauliaus misijosPo atsivertimo kelyje į Damaska Paulius leidosi į misiju keliones nepaprastai uoliai skelbdamas Evangelija Laikotarpis tarp 45 m ir 57 m buvo pats aktyviausias ir vaisingiausias jo gyvenime Apastalo Pauliaus kelias driekesi per Mazaja Azija dabartines Turkijos teritorijoje per Sirija ir dabartine Jordanija Jis kalbejo apie Jezu Jeruzaleje Graikijos miestuose veliau Romoje Pauliaus misijos detaliai aprasytos Apastalu darbu knygoje Pirmoji kelione Apd 13 1 14 27 Į sia kelione Paulius leidosi kartu su Barnabu Is Seleukįjos jie laivu isplauke į Kipra Pereje visa sala atplauke į Perge dabartineje Turkijoje Is cia pasieke Pisidijos Antiochija po to Ikoniju Listra ir Derbe Paulius ir Barnabas sinagogose uoliai skelbe apie Jezaus prisikelima kure bendruomenes Susidure su dalies zydu pasipriesinimu kreipesi į pagonis jiems skelbdami Evangelija Vel sugrįze į Perge is gretimais esancios Atalijos isplauke atgal ir sugrįzo į Sirijos Antiochija is kurios pradejo sia kelione Antroji kelione Apd 15 36 18 22 Sį karta Paulius keliavo kartu su Silu Is Antiochijos sausuma pasieke Derbe ir Listra aplanke anksciau įkurtas bendruomenes Listroje susitiko Timotieju kuris prisijunge prie ju Tesdami kelione siaures vakaru kryptimi pasieke Troada is kur persikele į Europos zemyna Makedonija Įkure baznycias Filipuose Tesalonikoje Berejoje Atenuose ir Korinte Veliau per Efeza ir Cezareja sugrįzo į Antiochija Sirijos provincijos sostine kurioje Jezaus mokinius pirma karta imta vadinti krikscionimis Trecioji kelione Apd 18 23 21 26 Sios keliones metu Paulius sugrįzo aplankyti ir sustiprinti per pirmasias keliones įkurtas baznycias Sausuma pasieke Efeza kur praleido apie dvejus metus Po to nuvyko į Makedonija Graikija Atgal grįzo laivu pakeliui sustodamas Troadoje Ase Mitileneje Milete Kose Rodeje ir Pataroje Po to per Tyra Ptoleimaide ir Cezareja pasieke Jeruzale kur buvo suimtas Sv Pauliaus apastalavimas ir mirtisApastalas Paulius tapo garsiu Evangelijos skelbeju Palestinoje Graikijoje Mazojoje Azijoje Italijoje ir kituose antikinio pasaulio regionuose Po treciosios misiju keliones buvo arestuotas Judejos valdytojo Antonijaus Felikso ir kalinamas Jeruzaleje veliau Byla peremus naujajam valdytojui Porcijui Festui Paulius pasinaudojo Romos piliecio teise stoti pries imperatoriaus teisma ir buvo issiustas į Roma Tolimesnis Pauliaus likimas nera zinomas Apastalu darbu pasakojimas apie Pauliu baigiasi zodziais kad Paulius dvejus metus gyvenes Romoje laukdamas teismo Is kitu saltiniu ir ypac is Laisku galima daryti isvada kad Paulius tikriausiai buvo paleistas liudytojams neatvykus Nerono persekiojimu laikais jo Romoje nebuvo bet veliau romenai jį vel sueme ir atgabeno į Roma tik sįsyk kalinimas buvo nepalyginti grieztesnis Istikimi draugai buvo toli lanke jį tik Lukas 2 Laiskas Timotiejui 4 11 tad Pauliu labai slege vienatve Tradicija palaiko Tertuliano ir versija pagal kuria 64 m arba 67 m 68 m Pauliui buvo nukirsta galva nes civis romanus Romos pilietis galejo mirti tik tokia mirtimi Pasak legendos kareiviai isvede Pauliu ant esafoto su pirmais saules spinduliais Budelis stovejo pasiruoses su kirviu Pauliu nurenge iki puses parklupde ir jo galva padejo ant esafoto pries mirtį jis spejo pasakyti Galvoju kad dabartiniais laikais kancios nieko nereiskia palyginus su ta garbe kuri atsivers pas mus Legenda teigia kad nukirsta jo galva tris kartus atsoko nuo zemes ir toje vietoje istrysko trys saltiniai dave jai Triju Saltiniu varda Sv Pauliaus bazilika ir kapavieteAnt Pauliaus kapo buvo pastatytas ir nuolatos krikscioniu piligrimu lankomas nedidelis paminklas Praejus nemazam laiko tarpui ir krikscionybei įgijus kulto laisve imperatoriaus Konstantino valia ant apastalo Pauliaus kapo buvo pastatyta jam skirta bazilika kuria 324 m pasventino popiezius Silvestras I To paties IV amziaus pabaigoje ji buvo is pagrindu perstatyta ir isplesta o veliau ne karta restauruota ir padailinta taciau taip pat karu metu apiplesta ir apgriauta Del to kad bazilika iskilo gerokai uz III amziaus antroje puseje pastatytu gynybiniu Romos miesto sienu vadinamuju Aurelijaus muru jai ir prigijo sv Pauliaus uz Muru bazilikos pavadinimas 1823 m bazilika nuniokojo baisus ir beveik visiskai ja sugrioves gaisras Popiezius Leonas XII pradejo atstatymo darbus nors greiciau tai reiketu vadinti ne atstatymu ar restauravimu taciau visai naujos bazilikos pastatymu 1840 m buvo pasventintas pagrindinis altorius o visa bazilika 1860 m Tokia ji mums zinoma ir siandien Literaturine ir archeologine tradicija visada tvirtino dabar tai patvirtina ir mokslas kad sv Pauliaus uz Muru bazilika stovi apastalo Pauliaus kapo vietoje o bazilikos pagrindinis altorius buvo pastatytas virs numanomos palaidojimo vietos Taciau buvo nesutariama del tikslios Pauliaus palaiku ir kapo vietos 2002 m prasideje ir 2007 m rugsejo menesį pasibaige archeologiniai kasinejimai ta tradicija patvirtino Archeologiniu tyrinejimu metu buvo atkastos Konstantino laiku ir IV amziaus pabaigos bazilikos sienu liekanos o po centriniu popieziskuoju altoriumi ir po senoviniu uzrasu Pauliui apastalui kankiniui aptiktas didelis IV amziaus sarkofagas kuriame kaip manoma ar bent jau taip buvo manyta nuo IV amziaus pabaigos ir yra apastalo Pauliaus palaikai Kol kas sarkofaga galima matyti tik pro nedidele mure atverta nisa Nustatyta kad jis yra 2 metru 55 cm ilgio 1 metro 25 cm plocio ir 97 cm aukscio Sarkofago dangtis yra 30 cm aukscio ir 12 cm storio Jo dangtyje yra uzlipinta mazdaug 10 cm skyle pro kuria kaip manoma prie apastalo Pauliaus palaiku budavo prilieciamos drobes atraizos sitaip tapdamos relikvijomis Sv Paulius ikonografijojeIkonografijoje atsispindi pagrindiniai apastalo Pauliaus gyvenimo epizodai ypac atsivertimas ir nukirsdinimas Jis vaizduojamas brandaus amziaus arba senas su barzda usais ir plauku vainiku aplink placia nuplikusia kakta pirmuosiuose atvaizduose jis yra su krikscioniskojo mokymo ritiniu o kalavijas kuriuo buvo nukirsta galva tapo pagrindiniu jo atributu tik XIII amziuje Dar vienas atributas gali buti pintine kurioje jis buvo nuleistas nuo Damasko sienos Sv Pauliaus reiksme krikscionybes istorijojeSv Paulius kataliku laikomas Graikijos ir Maltos globeju Graikijos globeju Pauliu 1914 m liepos 16 d paskelbe Pijus X Pasak legendos pries pat atsivertima jis nukrito nuo zirgo todel tapo raiteliu globeju jis yra paskirtas teologu globeju nes yra sistemiskai isdestes krikscioniskaja doktrina Be to Paulius globoja virvininkus galbut todel kad palapinems austi naudojo virveles susuktas is Kilikijos ozku odos arba todel kad virves reikejo sukti lot convertere atsisukti reiskia ir atsiversti Beje virvemis jis buvo pintineje nuleistas nuo Damasko sienu todel yra pintiniu pyneju globejas kadangi jam galva nukirto blizganciu kalaviju jis tapo poliruotoju ir kardu gamintoju globeju Paulius saugas nuo audru nes issigelbejes audrai uzklupus laiva ir nuo gyvaciu įgelimo bei nuodu nes Maltoje likes gyvas įkirtus gyvatei jo prasoma padeti nuo apakimo nes pats buves isgydytas kai apako prie Damasko vartu Zymus XIX a krikscionybes kritikas prancuzu istorikas filologas rasytojas savo knygoje Jezaus gyvenimas yra sakes kad krikscionybe sukure apastalas Paulius Kataliku Baznycia apastalo Pauliaus iskilme mini birzelio 29 d Popieziaus Benedikto XVI iniciatyva nuo 2008 m birzelio 28 d iki 2009 m birzelio 29 d buvo minimi apastalo Pauliaus metai skirti dvieju tukstantmeciu jubiliejui nuo apastalo Pauliaus gimimo Taip pat skaitykiteSv Pauliaus koplycia Petrines ir PovilinesSaltiniai Paulius Visuotine lietuviu enciklopedija T XVII On Peri Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2010 656 657 psl