Anykščių geležinkelio stotis

55°31′57″š. pl. 25°06′31″r. ilg. / 55.5326°š. pl. 25.1086°r. ilg. / 55.5326; 25.1086

  Anykščių geležinkelio stotis
Stotis 2013 m.
AdresasAnykščiai, Vilties g. 2
Atidaryta1901 m.
Peronų sk.2
Aptarnaujanti įmonėVšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“
ŽemėlapiaiRetromap.ru
NuotraukosRailwayz.info
Aplinkinės stotys ir stotelės
Paaiškinimai
km
↑ PANEVĖŽYS ↑
Smėlynė
5,4
Pagojė
6,3
Anykščiai
5,7
Žažumbris
1,5
Bičionys
↓ RUBIKIAI ↓

Anykščių geležinkelio stotis – siaurojo geležinkelio stotis Anykščių miesto šiaurinėje dalyje, prie siaurojo geležinkelio ruožo Rubikiai–Anykščiai–Panevėžys. Vasaros sezono metu (nuo gegužės iki spalio) vyksta reguliarūs reisai siauruku: Anykščiai–Rubikiai–Anykščiai, Anykščių geležinkelio stotis–Menų inkubatorius–Anykščių geležinkelio stotis. Buvusiame stoties prekių sandėlyje įkurtas Siauruko muziejus, ją ir čia esančius statinius valdo ir prižiūri VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“.

Stotis yra kultūros paveldo objektas (Nr. 21944), XIX a. technikos, architektūros ir kultūros paminklas, pastatytas 1901 m. Išlikęs stoties kompleksas – pagrindinis stoties pastatas, vandens bokštas, vandens kolonėlė, prekių sandėlis, gyvenamieji namai, akmengrindė prekių aikštė, bėgiai, metalinis Anykščių geležinkelio tiltas per Šventąją. Prie stoties pastato pritvirtinta memorialinė lenta, bylojanti apie sovietmečio masinius trėmimus: „1941.06.14 ir 1948–1951 metais iš šios geležinkelio stoties į Sovietų Sąjungos gilumą buvo masiškai tremiami Lietuvos gyventojai“.

Istorija

redaguoti

Anykščių geležinkelio stotis pastatyta XIX a. pabaigoje, pradėta eksploatuoti 1901 m.,[1] nors siaurasis geležinkelis pradėtas naudoti dar 1899 m., kai rugsėjo 28 d. pro Anykščius pravažiavo pirmasis garvežys.[2] Prie stoties pastatytas 20 m³ talpos vandens bokštas.[3]

1923 m. stotyje surašyti 38 gyventojai.[4] 1929–1940 m. traukiniai per Anykščius važiuodavo keletą kartų per dieną. Stoties darbas buvo intensyviausias 1950–1980 m. Pokariu iš Anykščių stoties siaurukas veždavo fabriko „Anykščių vynas“, veltinių fabriko „Spartakas“ produkciją, javus į Berlyną, kvarcinį smėlį į Panevėžį. Per metus būdavo išvežama apie 200 tūkst. tonų smėlio. Anykščių stotis taip pat priimdavo įvairiausių krovinių. Nuo 1957 m. garvežiai buvo pradėti keisti į šilumvežius. 1970–1988 m. iš Anykščių geležinkelio stoties buvo išvežama kasmet iki 93 tūkst. tonų ir čia atvežama iki 110 tūkst. tonų įvairių krovinių, per metus išvykdavo apie 17 tūkst. keleivių.[2]

1988–1992 m. įkurtas 12 km vaikų geležinkelis ruože Anykščiai–Rubikiai, kuriame kursavo jaunųjų geležinkelininkų aptarnaujamas traukinys „Nykštukas“.[5]1996 m. stotis įtraukta į Kultūros vertybių registrą.[6] Nuo 1999 m. rudens siauruku nebevežami kroviniai (kvarcinis smėlis), 2001 m. nutraukti ir reguliarūs keleiviniai reisai. Dabar siauruoju geležinkeliu traukinys iš Anykščių stoties išvyksta tik į iš anksto užsakytas keliones.

Kompleksas

redaguoti

Išlikęs beveik nepakitęs visas stoties kompleksas: dviaukštis stoties pastatas su autentiškais fasadais ir puošnia drožyba, vandens bokštas, prekių sandėliai, erdvi akmenimis grįsta prekių aikštė, traukos priemonės, bėgiai, iešmai, gyvenamieji namai, 96 m ilgio plieninis kniedytas Anykščių geležinkelio tiltas per Šventosios upę. Stotyje išliko visa senoji vandentiekio sistema. Vanduo iš Šventosios buvo siurbliu pumpuojamas į vandens bokštą, iš kurio pildydavo Panevėžio link vykstančius garvežius, o Švenčionėlių link vykstančius garvežius pripildydavo iš vandens kolonos. Garo lokomotyvus pakeitus dyzeliniais, vandens bokštai nebeteko funkcinės reikšmės.[2]

Dauguma pastatų – mediniai. Pirmajame stoties pastato aukšte tebenaudojamas pagal paskirtį originalus kasos langelis. Įvairiose stoties patalpose įsikūrusi siaurojo geležinkelio muziejinė ekspozicija. Stoties pastate atkurta senojo stoties viršininko kabineto aplinka, kuriame pristatome galimybę pasinaudoti pašto paslauga ir išsiųsti Siauruko atvirlaiškius savo draugams ar artimiesiems.[7] Išlikęs laukiamasis, prie jo – raštinė, kabinetas, kasa, prekinė kasa, budėtojo kambarys, ryšių skyrius, archyvas, sandėlis, antrajame aukšte – 3 kambarių butas.[2]

Buvusiame pakhauze (prekių sandėlyje) nuo 2022 m. veikia baras „Reisas“.[8]

Galerija

redaguoti

Literatūra

redaguoti
  • Darius Liutikas. „Siaurasis geležinkelis Lietuvoje. Anykščių ir Panevėžio siaurukas“. Všį Aukštaitijos siaurasis geležinkelis, 2024. – 392 p.: iliustr. – ISBN 978-609-96443-0-1.
  1. Архангельский А. С., Архангельский В. А. Железнодорожные станции СССР (справочник). – Москва, Транспорт, 1981.
  2. Įdomiausi Lietuvos technikos paminklai (sudarė Eligijus Juvencijus Morkūnas). – Kaunas, Terra Publica, 2013, ISBN 978-609-8090-28-4. // psl. 51–53
  3. Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 65
  4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  5. Аникщяй. Dzd-ussr.ru (tikrinta 2025-09-30).
  6. „Geležinkelis“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2016-03-11.
  7. https://siaurukas.eu/anyksciu-siaurojo-gelezinkelio-stotyje-atidarytas-atnaujintas-stoties-virsininko-kabinetas-su-nauja-pramoga/ (Nuoroda tikrinta 2025 m. gegužės 22 d.)
  8. Darius Liutikas. „Siaurasis geležinkelis Lietuvoje. Anykščių ir Panevėžio siaurukas“. Všį Aukštaitijos siaurasis geležinkelis, 2024. – 392 p.: iliustr. – ISBN 978-609-96443-0-1. p. 246.

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Anykščių geležinkelio stotis, Kas yra Anykščių geležinkelio stotis? Ką reiškia Anykščių geležinkelio stotis?