Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Antisemitizmas Lietuvoje priešiškas nusistatymas prieš žydus Lietuvoje XIX aModernusis antisemitizmas pradėjo reikštis X
Antisemitizmas Lietuvoje
Antisemitizmas Lietuvoje – priešiškas nusistatymas prieš žydus Lietuvoje.
XIX a
Modernusis antisemitizmas pradėjo reikštis XIX a. pabaigoje. Jis daugiausia sąlygotas ekonominio pobūdžio priežasčių. Jis visgi neįgavo išbaigto pavidalo kaip Lenkijos, Vokietijos, Rusijos antisemitų rašiniuose.
Ikikarinės nepriklausomybės metu
Žydų partijos politiškai rėmė Lietuvos nepriklausomybę. Lietuvos vyriausybė suteikė žydų bendruomenei plačią autonomiją. Iki 1924 metų santykiai tarp žydų ir lietuvių buvo pakankamai pakantūs ir draugiški. Egzistavo Žydų reikalų ministerija ir kitos žydų savivaldos struktūros. Įtampa pastebima 1924–1926 metais, stiprėjant lietuviškajam nacionalizmui, praradus Vilnių, radikalėjant reikalavimams vartoti lietuvių kalbą.
Antisemitizmas Lietuvoje sustiprėjo ypač antrojo 4-ojo dešimtmečio pusėje. Jį sąlygojo pasaulinė ekonominė krizė, valstybės vykdomos lietuviškos pramoninės ir prekybinės buržuazijos protegavimas, konkurencinė kova tarp žydų ir lietuvių pramonės, amatų ir prekybos sferose, antisemitinė propaganda spaudoje ir propagandinių lapelių pavidalu, ir iš Vokietijos sklidusi antisemitinė-rasistinė propaganda.
Antižydiški kraštutinumai buvo slopinami Antano Smetonos valdymo metais (1927–1940). Nebuvo išleistas nė vienas antižydiškas įstatymas. Žydai išsaugojo valstybės finansiškai išlaikomas arba remiamas mokyklas, socialinės rūpybos įstaigas, valstybės nevaržomą religinį gyvenimą. Džiaugėsi de facto kultūrine autonomija. Tačiau vyriausybė protegavo lietuvių verslininkus. Ekonominėmis priemonėmis siekė išstumti žydus iš prekybos ir pramonės. Pagal nerašytą įstatymą, su išimtimis, žydai nebuvo įsileidžiami į valstybės bei savivaldybių, netgi kultūrines, įstaigas, karo mokyklas ir diplomatinę tarnybą, aukštųjų mokyklų katedras. Visgi tarpukario Lietuvoje nebuvo nė vieno pogromo, kur būtų nužudytas žmogus.
Sovietinės okupacijos metu
Lietuvių-žydų santykiai labai paaštrėjo sovietinės okupacijos metais (1940–1941). Antisemitizmas Lietuvoje tapo žydams grėsmingu. Daugelio lietuvių sąmonėje iškilo naujas, politiniais motyvais grįstas žydų įvaizdis, kaip „Lietuvos išdavikų“, „okupantų talkininkų“. Žydų kilmės narių skaičius komunistų partijoje buvo labai nežymus, palyginus su bendru žydų bendruomenių narių skaičiumi. Žydų kilmės komunistai ir komjaunuoliai virto žydo-komunisto stereotipu, taip kad žodis „žydas“ dažnai tapdavo komunisto sinonimu.
Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, ištyrusi faktinę medžiagą, nustatė jog 1940–1941 m. žydai nevaidino ypatingo vaidmens sovietinės valdžios, nė jos represinių institucijų, struktūrose. Žydai nukentėjo nuo sovietų okupacijos. Beveik perpus sumažėjo žydiškų vidurinių mokyklų. Hebrajų kalba buvo netoleruojama. Šeštadieniai neteko švenčių dienos statuso. Turto nacionalizacija skaudžiausiai palietė žydus. Beveik 500 žydų buvo areštuota, o iš viso represuota 2600 žydų. Žydai sudarė 7 procentus Lietuvos gyventojų, tačiau tarp 1941 m. birželio tremtinių jų buvo 13,5 proc.
Nepaisant šių faktų, Lietuvių aktyvistų fronto vadovybė, surengusi 1941 metų sukilimą, subūrusi veikėjų iš visų lietuvių politinių jėgų, atšaukė „Vytauto Didžiojo suteiktą svetingumo teisę žydams“. Grasindama („kad nebūtų nereikalingų aukų“), ji reikalavo, kad žydai apleistų kraštą, bėgtų į Rusiją. LAF centro Berlyne antižydiški atsišaukimai pasiekdavo Lietuvą ir darė nemažą poveikį lietuvių sąmonei.
Dvi priežastys ypač sąlygojo nebūdingai sustiprėjusį lietuvių priešiškumą žydams pirmuoju sovietmečiu: 1) žydams, iš esmės, sovietai buvo „mažesnis blogis“ už hitlerinę Vokietiją, tuo tarpu dauguma lietuvių iš Vokietijos pusės laukė išsigelbėjimo nuo sovietinio teroro; 2) 4-ojo dešimtmečio pabaigoje Lietuva patyrė skaudžius pralaimėjimus (1938 m. Lenkijos ultimatumo priėmimas, 1939 m. Klaipėdos krašto atidavimas Vokietijai, žygio į Vilnių 1939 m. rugsėjį atsisakymas, Raudonosios armijos įgulų 1939 m. spalį įsileidimas, kapituliacija prieš SSRS reikalavimus 1940 m. birželį, kolaboravimas su okupacinėmis jėgomis 1940 m. vasarą) pakirtusius lietuvių tautos dvasią. Taip atsirado šalininkų nuostata, kad dėl šalies nelaimių yra daugiausiai kalti Lietuvos žydai.
Antisemitizmas be žydų
Lietuvoje žydų liko palyginus su praeitimi gana mažai. Todėl daugelis lietuvių kasdeniniame gyvenime, asmeniškai su žydais mažai susiduria. Jei atsitiktinai ir susiduria, dažnai nežino jų tikrosios tautybės ir ne itin domisi. Tačiau daliai tokių lietuvių vis dar būdingas neigiamas nusistatymas prieš „abstraktų žydą“, girdėtą tik iš kalbų, istorijos pamokų bei žiniasklaidos.
Europoje 6 % visų apklaustųjų nežinojo kas yra Holokaustas. 74 % teigė jog realybėje niekada nėra sutikę žydo.
Statistika
2014 m. Lietuvoje apie 34 % gyventojų buvo neigiamai nusistatę žydų požiūriu, sutikdami su tokiais teiginiais „kaip žydai galvoja, kad yra geresni žmonės nei kiti“ ar „žydai yra kalti dėl daugelio pasaulyje kilusių karų“. Šis procentas panašus į sutinkamą kitur Rytų Europoje, nors, pavyzdžiui, Švedija labai tolerantiška (tik 4 %). Vakarų Europoje labiausiai išsiskiria Graikija, kurioje neigiamai nusistatę 69 % apklaustųjų.
Papildomam skaitymui
- Liudas Truska. Lietuviai ir žydai nuo XIX a. pabaigos iki 1941 m. birželio.
- Vygantas Vareikis, Liudas Truska. Holokausto prielaidos: antisemitizmas Lietuvoje. The Preconditions for the Holocaust: Anti-Semitism in Lithuania.
Nuorodos
- Lietuvos žydų istorijos albumas Archyvuota kopija 2015-04-02 iš Wayback Machine projekto.
Šaltiniai
- Liudas Truska. Antisemitizmas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-07-17.
- Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti. Holokausto Lietuvoje prielaidos. Patvirtinta 2002 06 19
- Liucija Zubrut (2014). Antisemitizmas be žydų: ar radikalai gali suskaldyti Europą? [1]
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Antisemitizmas Lietuvoje, Kas yra Antisemitizmas Lietuvoje? Ką reiškia Antisemitizmas Lietuvoje?
Antisemitizmas Lietuvoje priesiskas nusistatymas pries zydus Lietuvoje XIX aModernusis antisemitizmas pradejo reikstis XIX a pabaigoje Jis daugiausia salygotas ekonominio pobudzio priezasciu Jis visgi neįgavo isbaigto pavidalo kaip Lenkijos Vokietijos Rusijos antisemitu rasiniuose Ikikarines nepriklausomybes metuZydu partijos politiskai reme Lietuvos nepriklausomybe Lietuvos vyriausybe suteike zydu bendruomenei placia autonomija Iki 1924 metu santykiai tarp zydu ir lietuviu buvo pakankamai pakantus ir draugiski Egzistavo Zydu reikalu ministerija ir kitos zydu savivaldos strukturos Įtampa pastebima 1924 1926 metais stiprejant lietuviskajam nacionalizmui praradus Vilniu radikalejant reikalavimams vartoti lietuviu kalba Antisemitizmas Lietuvoje sustiprejo ypac antrojo 4 ojo desimtmecio puseje Jį salygojo pasauline ekonomine krize valstybes vykdomos lietuviskos pramonines ir prekybines burzuazijos protegavimas konkurencine kova tarp zydu ir lietuviu pramones amatu ir prekybos sferose antisemitine propaganda spaudoje ir propagandiniu lapeliu pavidalu ir is Vokietijos sklidusi antisemitine rasistine propaganda Antizydiski krastutinumai buvo slopinami Antano Smetonos valdymo metais 1927 1940 Nebuvo isleistas ne vienas antizydiskas įstatymas Zydai issaugojo valstybes finansiskai islaikomas arba remiamas mokyklas socialines rupybos įstaigas valstybes nevarzoma religinį gyvenima Dziaugesi de facto kulturine autonomija Taciau vyriausybe protegavo lietuviu verslininkus Ekonominemis priemonemis sieke isstumti zydus is prekybos ir pramones Pagal nerasyta įstatyma su isimtimis zydai nebuvo įsileidziami į valstybes bei savivaldybiu netgi kulturines įstaigas karo mokyklas ir diplomatine tarnyba aukstuju mokyklu katedras Visgi tarpukario Lietuvoje nebuvo ne vieno pogromo kur butu nuzudytas zmogus Sovietines okupacijos metuLietuviu zydu santykiai labai paastrejo sovietines okupacijos metais 1940 1941 Antisemitizmas Lietuvoje tapo zydams gresmingu Daugelio lietuviu samoneje iskilo naujas politiniais motyvais grįstas zydu įvaizdis kaip Lietuvos isdaviku okupantu talkininku Zydu kilmes nariu skaicius komunistu partijoje buvo labai nezymus palyginus su bendru zydu bendruomeniu nariu skaiciumi Zydu kilmes komunistai ir komjaunuoliai virto zydo komunisto stereotipu taip kad zodis zydas daznai tapdavo komunisto sinonimu Tarptautine komisija naciu ir sovietinio okupaciniu rezimu nusikaltimams Lietuvoje įvertinti istyrusi faktine medziaga nustate jog 1940 1941 m zydai nevaidino ypatingo vaidmens sovietines valdzios ne jos represiniu instituciju strukturose Zydai nukentejo nuo sovietu okupacijos Beveik perpus sumazejo zydisku viduriniu mokyklu Hebraju kalba buvo netoleruojama Sestadieniai neteko svenciu dienos statuso Turto nacionalizacija skaudziausiai paliete zydus Beveik 500 zydu buvo arestuota o is viso represuota 2600 zydu Zydai sudare 7 procentus Lietuvos gyventoju taciau tarp 1941 m birzelio tremtiniu ju buvo 13 5 proc Nepaisant siu faktu Lietuviu aktyvistu fronto vadovybe surengusi 1941 metu sukilima suburusi veikeju is visu lietuviu politiniu jegu atsauke Vytauto Didziojo suteikta svetingumo teise zydams Grasindama kad nebutu nereikalingu auku ji reikalavo kad zydai apleistu krasta begtu į Rusija LAF centro Berlyne antizydiski atsisaukimai pasiekdavo Lietuva ir dare nemaza poveikį lietuviu samonei Dvi priezastys ypac salygojo nebudingai sustiprejusį lietuviu priesiskuma zydams pirmuoju sovietmeciu 1 zydams is esmes sovietai buvo mazesnis blogis uz hitlerine Vokietija tuo tarpu dauguma lietuviu is Vokietijos puses lauke issigelbejimo nuo sovietinio teroro 2 4 ojo desimtmecio pabaigoje Lietuva patyre skaudzius pralaimejimus 1938 m Lenkijos ultimatumo priemimas 1939 m Klaipedos krasto atidavimas Vokietijai zygio į Vilniu 1939 m rugsejį atsisakymas Raudonosios armijos įgulu 1939 m spalį įsileidimas kapituliacija pries SSRS reikalavimus 1940 m birzelį kolaboravimas su okupacinemis jegomis 1940 m vasara pakirtusius lietuviu tautos dvasia Taip atsirado salininku nuostata kad del salies nelaimiu yra daugiausiai kalti Lietuvos zydai Antisemitizmas be zyduLietuvoje zydu liko palyginus su praeitimi gana mazai Todel daugelis lietuviu kasdeniniame gyvenime asmeniskai su zydais mazai susiduria Jei atsitiktinai ir susiduria daznai nezino ju tikrosios tautybes ir ne itin domisi Taciau daliai tokiu lietuviu vis dar budingas neigiamas nusistatymas pries abstraktu zyda girdeta tik is kalbu istorijos pamoku bei ziniasklaidos Europoje 6 visu apklaustuju nezinojo kas yra Holokaustas 74 teige jog realybeje niekada nera sutike zydo Statistika2014 m Lietuvoje apie 34 gyventoju buvo neigiamai nusistate zydu poziuriu sutikdami su tokiais teiginiais kaip zydai galvoja kad yra geresni zmones nei kiti ar zydai yra kalti del daugelio pasaulyje kilusiu karu Sis procentas panasus į sutinkama kitur Rytu Europoje nors pavyzdziui Svedija labai tolerantiska tik 4 Vakaru Europoje labiausiai issiskiria Graikija kurioje neigiamai nusistate 69 apklaustuju Papildomam skaitymuiLiudas Truska Lietuviai ir zydai nuo XIX a pabaigos iki 1941 m birzelio Vygantas Vareikis Liudas Truska Holokausto prielaidos antisemitizmas Lietuvoje The Preconditions for the Holocaust Anti Semitism in Lithuania NuorodosLietuvos zydu istorijos albumas Archyvuota kopija 2015 04 02 is Wayback Machine projekto SaltiniaiLiudas Truska Antisemitizmas Visuotine lietuviu enciklopedija Nuoroda tikrinta 2021 07 17 Tarptautine komisija naciu ir sovietinio okupaciniu rezimu nusikaltimams Lietuvoje įvertinti Holokausto Lietuvoje prielaidos Patvirtinta 2002 06 19 Liucija Zubrut 2014 Antisemitizmas be zydu ar radikalai gali suskaldyti Europa 1