Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Antanina LiorentaitėGimė 1906 m lapkričio 11 d Žvirgždaičiai Šakių apskr Mirė 2003 m vasario 4 d 96 metai Čikaga JAVPala
Antanina Liorentaitė
| Antanina Liorentaitė | |
|---|---|
| Gimė | 1906 m. lapkričio 11 d. Žvirgždaičiai, Šakių apskr. |
| Mirė | 2003 m. vasario 4 d. (96 metai) Čikaga, JAV |
| Palaidotas (-a) | Žvirgždaičių kapinėse |
| Tėvas | Petras Liorentas |
| Motina | Barbora Olekaitė-Liorentienė |
| Veikla | civilinė lakūnė, parašiutininkė |
| Sritis | civilinė aviacija |
| Žinomas (-a) už | pirmoji moteris lakūnė ir parašiutininkė Lietuvoje |
Antanina Liorentaitė (1906 m. lapkričio 11 d. Žvirgždaičiuose, Šakių apskrityje – 2003 m. vasario 4 d. Čikagoje, JAV) – pirmoji moteris lakūnė ir parašiutininkė Lietuvoje, karo lakūno Jono Liorento (1901–1991) sesuo.
Biografija
A. Liorentaitė gimė 1906 m. lapkričio 11 d. Žvirgždaičiuose, Šakių apskrityje. Jos tėvai, Petras ir Barbora, buvo pasiturintys ūkininkai, užauginę aštuonis vaikus. Antanina buvo jauniausia jų.
A. Liorentaitė baigė Vilkaviškio gimnaziją, Kaune dirbo telefoniste. Spėjama, į aviaciją ją patraukė brolis Jonas Liorentas, Lietuvos karo aviacijos lakūnas, pulkininkas leitenantas, pakvietęs kartu paskraidyti virš Kauno.
Dienomis toliau dirbdama telefoniste, ji sugebėjo įstoti į Lietuvos aeroklubą ir būti priimta į trečiąją civilių lakūnų mokymo grupę. Užsiėmimai tuomet vykdavo ne dienomis, o naktimis, nes šviesiuoju paros metu aerodrome treniruodavosi kariškiai. Tokiu ritmu A. Liorentaitė gyveno 1931–1933 m.
Nors grupėje buvo ir daugiau merginų, galiausiai kursus baigė tik A. Liorentaitė. Jos pirmasis skraidymo instruktorius buvo lakūnas Antanas Mikėnas, skraidyti teko lėktuvu ANBO-II.
Lakūnų profesionalumo testą sudarydavo tokios užduotys: pakilti į 2 km aukštį, išbūti ore 30 min., nusileisti iki 1 km aukščio ir sustoti ne toliau kaip 50 m nuo ant žemės esančio ženklo; tęsiant skrydį, nusileisti iki 300 m aukščio ir sustoti ne toliau kaip 150 m nuo ženklo. Be to, dar reikėdavo padaryti 5 figūrinius aštuntukus.
Pasiekimai
Būdama 26-erių, 1932 m., A. Liorentaitė pirmą kartą skrido savarankiškai, o 1933 metų liepą gavo civilės lakūnės licenciją – tapo pirmąja lakūne Lietuvoje. A. Liorentaitė 1935 m. buvo įtraukta į ypač aukštos kvalifikacijos lakūnų eskadrilę, tinkamą skraidyti karo meto sąlygomis.
1936 m. birželio 7 d. aviacijos šventės metu Tauragėje ji pati pasiprašė ir iššoko su parašiutu – taip tapo pirmąja Lietuvos parašiutininke. Tais pačiais metais Palangoje šuolį parašiutu atliko ir legendinis lakūnas Viktoras Ašmenskas, tačiau masiniu užsiėmimu parašiutizmas Lietuvoje tapo tik 1948 m.
Gyvenimas JAV
Kai 1939 m. Lietuva atgavo Vilnių, A. Liorentaitė buvo perkelta dirbti čia, turėjo palikti Kauną, aerodromą ir skraidymą. Viena krašto okupacija tuomet keitė kitą, kol galiausiai 1944 m. liepą ji išvyko į Žvirgždaičius, o rugpjūtį perėjo sieną į Vokietiją. Tą pačią dieną, kai ji kirto Vokietijos sieną, jų šeimos sodyba sudegė iki pamatų – į ją pataikė rusų artilerijos sviediniai.
Lietuvoje likusios A. Liorentaitės seserys buvo išvežtos į Sibirą, brolio sūnus žuvo lageryje. Pirmoji Lietuvos lakūnė ir parašiutininkė kelerius metus gyveno pabėgėlių stovyklose, kol galiausiai persikėlė į JAV, gyveno Čikagoje, Bridžporte. Čia ji dirbo milijonieriaus šunų vedžiotoja, laikraščio „Lietuvių balsas“ spaudos platinimo skyriuje, kitus atsitiktinius darbus. Per šiuos metus A. Liorentaitė nė karto nepakilo į dangų.
Ji mirė JAV 2003 m. vasario 4 d., sulaukusi 96-erių. Urna su pelenais buvo parvežta į Lietuvą, Žvirgždaičius. Palaidota Žvirgždaičių kapinėse, šalia tėvo ir sesers. Antkapyje stilizuotai pavaizduotas ant pakilimo tako tupintis paukštis.
Įvertinimas, atminimas
1993 m. A. Liorentaitė už nuopelnus Lietuvos aviacijai buvo apdovanota Dariaus ir Girėno vardo medaliu.
1998 m. birželio 13-ąją Žvirgždaičiuose vyko A. Liorentaitei skirta aviacijos šventė, kurios metu prie kadaise jos stovėjusios gimtosios sodybos buvo atidengta memorialinė lenta, tvora aptvertas išlikęs ąžuolas. Gimtinėje jos vardu pavadinta pagrindinė, ilgiausia gatvė, jungianti Griškabūdį ir Kudirkos Naumiestį. Iki pat mirties ji palaikė ryšius su Kudirkos Naumiesčio vidurine mokykla, padovanojo jai savo biblioteką.
Šaltiniai
- Antanina Liorentaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008
- Tragiškos lemties lietuvė, pakeitusi istoriją: net nenorėjo tikėti, kad tą drąsų žygį atliko moteris[neveikianti nuoroda]delfi.lt
- Antanina Liorentaitė 15min.lt
Nuorodos
- Antanina Liorentaitė etnografijavilkaviskis.lt
- Lietuvos Aviacijos Istorija 1919-1940 m. Antanina Liorentaitė plienosparnai.lt
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Antanina Liorentaitė, Kas yra Antanina Liorentaitė? Ką reiškia Antanina Liorentaitė?
Antanina LiorentaiteGime 1906 m lapkricio 11 d Zvirgzdaiciai Sakiu apskr Mire 2003 m vasario 4 d 96 metai Cikaga JAVPalaidotas a Zvirgzdaiciu kapineseTevas Petras LiorentasMotina Barbora Olekaite LiorentieneVeikla civiline lakune parasiutininkeSritis civiline aviacijaZinomas a uz pirmoji moteris lakune ir parasiutininke Lietuvoje Antanina Liorentaite 1906 m lapkricio 11 d Zvirgzdaiciuose Sakiu apskrityje 2003 m vasario 4 d Cikagoje JAV pirmoji moteris lakune ir parasiutininke Lietuvoje karo lakuno Jono Liorento 1901 1991 sesuo Kapas ZvirgzdaiciuoseBiografijaA Liorentaite gime 1906 m lapkricio 11 d Zvirgzdaiciuose Sakiu apskrityje Jos tevai Petras ir Barbora buvo pasiturintys ukininkai uzaugine astuonis vaikus Antanina buvo jauniausia ju A Liorentaite baige Vilkaviskio gimnazija Kaune dirbo telefoniste Spejama į aviacija ja patrauke brolis Jonas Liorentas Lietuvos karo aviacijos lakunas pulkininkas leitenantas pakvietes kartu paskraidyti virs Kauno Dienomis toliau dirbdama telefoniste ji sugebejo įstoti į Lietuvos aerokluba ir buti priimta į treciaja civiliu lakunu mokymo grupe Uzsiemimai tuomet vykdavo ne dienomis o naktimis nes sviesiuoju paros metu aerodrome treniruodavosi kariskiai Tokiu ritmu A Liorentaite gyveno 1931 1933 m Nors grupeje buvo ir daugiau merginu galiausiai kursus baige tik A Liorentaite Jos pirmasis skraidymo instruktorius buvo lakunas Antanas Mikenas skraidyti teko lektuvu ANBO II Lakunu profesionalumo testa sudarydavo tokios uzduotys pakilti į 2 km aukstį isbuti ore 30 min nusileisti iki 1 km aukscio ir sustoti ne toliau kaip 50 m nuo ant zemes esancio zenklo tesiant skrydį nusileisti iki 300 m aukscio ir sustoti ne toliau kaip 150 m nuo zenklo Be to dar reikedavo padaryti 5 figurinius astuntukus PasiekimaiBudama 26 eriu 1932 m A Liorentaite pirma karta skrido savarankiskai o 1933 metu liepa gavo civiles lakunes licencija tapo pirmaja lakune Lietuvoje A Liorentaite 1935 m buvo įtraukta į ypac aukstos kvalifikacijos lakunu eskadrile tinkama skraidyti karo meto salygomis 1936 m birzelio 7 d aviacijos sventes metu Taurageje ji pati pasiprase ir issoko su parasiutu taip tapo pirmaja Lietuvos parasiutininke Tais paciais metais Palangoje suolį parasiutu atliko ir legendinis lakunas Viktoras Asmenskas taciau masiniu uzsiemimu parasiutizmas Lietuvoje tapo tik 1948 m Gyvenimas JAVKai 1939 m Lietuva atgavo Vilniu A Liorentaite buvo perkelta dirbti cia turejo palikti Kauna aerodroma ir skraidyma Viena krasto okupacija tuomet keite kita kol galiausiai 1944 m liepa ji isvyko į Zvirgzdaicius o rugpjutį perejo siena į Vokietija Ta pacia diena kai ji kirto Vokietijos siena ju seimos sodyba sudege iki pamatu į ja pataike rusu artilerijos sviediniai Lietuvoje likusios A Liorentaites seserys buvo isveztos į Sibira brolio sunus zuvo lageryje Pirmoji Lietuvos lakune ir parasiutininke kelerius metus gyveno pabegeliu stovyklose kol galiausiai persikele į JAV gyveno Cikagoje Bridzporte Cia ji dirbo milijonieriaus sunu vedziotoja laikrascio Lietuviu balsas spaudos platinimo skyriuje kitus atsitiktinius darbus Per siuos metus A Liorentaite ne karto nepakilo į dangu Ji mire JAV 2003 m vasario 4 d sulaukusi 96 eriu Urna su pelenais buvo parvezta į Lietuva Zvirgzdaicius Palaidota Zvirgzdaiciu kapinese salia tevo ir sesers Antkapyje stilizuotai pavaizduotas ant pakilimo tako tupintis paukstis Įvertinimas atminimas1993 m A Liorentaite uz nuopelnus Lietuvos aviacijai buvo apdovanota Dariaus ir Gireno vardo medaliu 1998 m birzelio 13 aja Zvirgzdaiciuose vyko A Liorentaitei skirta aviacijos svente kurios metu prie kadaise jos stovejusios gimtosios sodybos buvo atidengta memorialine lenta tvora aptvertas islikes azuolas Gimtineje jos vardu pavadinta pagrindine ilgiausia gatve jungianti Griskabudį ir Kudirkos Naumiestį Iki pat mirties ji palaike rysius su Kudirkos Naumiescio vidurine mokykla padovanojo jai savo biblioteka SaltiniaiAntanina Liorentaite Visuotine lietuviu enciklopedija T XIII Leo Magazyn Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008 Tragiskos lemties lietuve pakeitusi istorija net nenorejo tiketi kad ta drasu zygį atliko moteris neveikianti nuoroda delfi lt Antanina Liorentaite 15min ltNuorodosAntanina Liorentaite etnografijavilkaviskis lt Lietuvos Aviacijos Istorija 1919 1940 m Antanina Liorentaite plienosparnai lt