Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų Jei galite pakoreguokite stilių kad tiktų enci
Antanas Samuolis
| Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų. Jei galite, pakoreguokite stilių, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. |
Antanas Samuolis (1899 m. birželio 3 d. Puišiuose, Raseinių raj. – 1942 m. vasario 9 d., palaidotas Leisino kapinėse) – Lietuvos tapytojas, vienas talentingiausių XX a. ketvirtojo dešimtmečio jaunosios kartos atstovų.
Septynerius metus trukusi jo kūryba paliko žymų pėdsaką lietuvių tapyboje, praturtino ją dramatiškais vaizdais. Tapė kasdienišką, nenudailintą darbininko gyvenimą bei jo aplinką.
Gyvenimo ir kūrybos kelias
Antanas Samuolis gimė Raseinių rajone, Puišių kaime, keliaujančio po Lietuvą darbininko Vincento Samulevičiaus šeimoje. 1900 m. Samulevičiai apsigyveno Kaune, Žaliakalnyje, kur aštuonių asmenų šeima vertėsi vargingai iš tėvo, sirgusio džiova, atsitiktinio uždarbio ir nedidelio daržo. 1913 m. Antanas Samuolis baigė dviklasę berniukų mokyklą ir pradėjo dirbti. Ilgai Samuoliai Lietuvoje negyveno. Po Pirmojo pasaulinio karo šeima pasitraukė į Rusiją ir iki 1918 m. gyveno Maskvoje. Būsimasis tapytojas lankė specialią pradžios mokyklą geležinkelininkų vaikams. Tėvas dirbo arklidėje ir 1917 m. mirė nuo kaulų tuberkuliozės. Maskvos Tretjakovo galerijoje būsimasis dailininkas susipažino su rusų tapyba; jam didelį įspūdį padarė M. Vrubelio paveikslai. 1918 m. grįžęs į Lietuvą, Samuolis buvo pašauktas į kariuomenę, kurioje tarnavo dvejus (1919–1921) metus. 1920 m. įstojo į Kauno meno mokyklą, mokėsi Justino Vienožinskio tapybos studijoje, dalyvavo statant naujus mokyklos rūmus.
Dėl lėšų trūkumo Samuoliui mokytis buvo sunku – trūko dažų, teptukų, drobės, kurių neretai teko skolintis, bet jo talentą iš karto pastebėjo studijų draugai, J. Vienožinskis. Patekęs į Kauno meno mokyklos aukštąjį skyrių, Samuolis „pradžioje buvo bepasimetąs, nusivylęs savo sugebėjimais, pamatęs, kad jo kaimynai studentai tarytum mikliau tapo negu jis. J. Vienožinskis laiku taikliai atstatė jo pasitikėjimą ir nukreipė eiti savo keliu“ – taip atsiminimais apie A. Samuolio studijas pasakojo P. Aleksandravičius.
Samuolis dalyvavo tiek Nepriklausomųjų dailininkų draugijos, tiek „Ars“ grupės parodose ir susilaukė pelnyto pripažinimo tų, kurie profesionaliai suprato tapybos uždavinių specifiką, pritarė naujam dailės judėjimui. Jau 1931 m. tapybos talentą pastebėjo V. Cvirka. Tačiau Samuolį aštriai kritikavo dailės snobai, priešiškai nusiteikę prieš viską, kas buvo nauja ir pažangu mene. V. Vizgirda prisimena, kad Samuolio pirmieji darbai „daug ką tik juokino“.
Samuolis dalyvavo Pirmoje ir Antroje rudens dailės parodose, lietuvių dailės parodose Rygoje ir Taline. 1937 m. latvių kritika pažymėjo Samuolio kūrinių „Peizažas“, „Autoportretas“, „Girtuoklis“ meninį raiškumą, nacionalinį charakterį.
Visuomeninė veikla
Dailininkas pasireiškė ir visuomeninėje veikloje. 1932 m. ir 1935 m. jis buvo išrinktas į Nepriklausomųjų dailininkų draugijos vadybą. 1936 m. su dailininkų ir rašytojų grupe Samuolis lankėsi Tarybų Sąjungoje.
Amžininkai atsiminimuose dažnai mini Samuolį žavėjusis Van Gogo gyvenimu ir kūryba. Tai iš dalies matyti jo tapybos tematikoje, kartais ir stiliuje. Šiuo atžvilgiu galima rasti analogijų tarp Samuolio ir V. Eidukevičiaus – abu tapytojai skurdo, buvo vieniši, nepripažinti, abu žavėjosi Van Gogo kūrybine asmenybe. Samuolio paveikslų nepirko ne tik piniginga Kauno miesčionija, bet sąlyginai mažai jo darbų įsigijo ir M. K. Čiurlionio galerija. 1934 m. galerija nusipirko Samuolio „Portretą“, 1936 m. – „Girtuoklį“ , 1937 m. – „Peizažą“.
J. Vienožinskis dar anuomet rašė: „Keistas reiškinys. Apsukrieji, bet ne gabieji gauna užsienines stipendijas, kad po kelerių metų nustoję ir to, ką dar jaunoje sieloje turėjo, o vienas talentingiausių mūsų tapytojų – A. Samuolis – dėl savo kuklumo turi Kauno landynėj merdėti, belaidodamas savo džiaugsmingas svajones“. 1929 m., sveikatai pablogėjus, Samuolis gydėsi Varėnos sanatorijoje, 1936 m. rudenį Raudonojo kryžiaus sanatorijoje Panemunėje prie Kauno, vėliau išvyko į Šveicariją.
Dailininko motina Kaune sirgo vėžiu, namiškiai tai nuo jo slėpė. Dėl susikomplikavusių tarptautinių santykių niekas negalėjo nusiųsti pinigų į Šveicariją. 1941 m. gegužę imta tvarkyti dokumentus dėl Samuolio grįžimo į Lietuvą, bet birželį, nacių Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą, ryšiai tarp Lietuvos ir Šveicarijos visiškai nutrūko.
1942 m. vasario 9 d. Samuolis mirė. Jis buvo palaidotas Leisino kapinėse.
Tapyba
A. Samuolis neturėjo lėšų samdytis , tad pasitenkindavo kūryba iš atminties ir iš gamtos – tapė peizažus, artimųjų portretus ir natiurmortus – tuos kantriausius modelius, kuriuos sustatydavo savo kambaryje iš nesudėtingų buities reikmenų. Vaizduodavo ir liaudies skulptūrėles – jų turėjo nemažą rinkinį, jomis žavėjosi. Be to, natiurmortai leido Samuoliui laisvai spręsti spalvines problemas. „Natiurmortas su šventyklėle“ buvo sukurtas dar Meno mokykloje, tapytas toniniu principu. Pagrindinis dėmesys skiriamas mažosios liaudies architektūros statiniui.
Tapytojas poetizavo paprastus buities daiktus. Taip atsirado „Natiurmortas su kėde“, „Natiurmortas su pieno stiklainiu“ ir „Natiurmortas su gėlėm“(visi apie 1930 m.), kuriuose matome duoną, peilį ir kitus kasdieninius daiktus.
Tipiškas yra dailininko formavimosi metų „Natiurmortas su dievuku“ (1931 m.). Paveiksle pabrėžiamas neramus ritmas, tapoma didelėmis dekoratyvinėmis spalvinėmis plokštumomis, vengiama detalių: net medinės skulptūrėlės veidas – kaip viena dėmė. Tamsesnio, dramatiškesnio kolorito „Natiurmortas su veidrodžiu“. Samuolis atsisakė dekoratyvaus vaizdavimo ir konstruktyvią formą pakeičia virpančiu tapymu, vos pastebimais pustoniais. Todėl daiktai paveiksle čia sužvilga ryškia šviesa ir spalva, čia vėl skęsta skaidriame šešėlyje. Gana skirtingus vaizdavimo būdus Samuolis sumaniai sulydė į meninę visumą „Natiurmortas su obuoliais ir gilėmis“ (1934–1935 m.): kompozicija racionali, o koloritas, tapysena emocionalūs. Liaudies skulptūra Samuoliui buvo atspirties taškas ne tok kūrybos pradžioje; supratęs jos humaniškumą ir estetinę vertę, vėliau dailininkas sėkmingai rėmėsi ja visoje savo kūryboje.
Paskutiniais kūrybos metais (1935–1937 m.) dailininkas mažiau tapė natiurmortų – jį daugiau domino peizažas, žmogus. Samuolis yra sukūręs ir vieną spalvingą interjerą, kuriame pavaizduotas jo kambarėlis Žaliakalnyje. „Kambarį“(1934 m.) dailininkas kūrė beveik tokiu pat principu, kaip ir natiurmortus: jam nerūpėjo erdvės įspūdis, daiktų materialus apčiuopiamumas, šviesos šaltinis ir pan. Samuolio paveiksle vyrauja kontrastų harmonija: sodrūs rudi tonai (grindys, lova) priešpastatomi ryškiam, spalvingam geltonos staltiesės ir violetinės sienos koloritui. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad Samuolio „Kambarys“ jaukus ir linksmas, bet, įsigilinęs į paveikslą, suvoki: būtis čia tragiška. Nerimą, net skausmą išreiškia aitrios geltonos, rausvos ir kitų spalvų derinys, nervingas potėpis, kambario ankštumas; nebetiki giedromis spalvomis, o jauti slegiančią , vargą.
Peizažai
Nedaug peizažų paliko Samuolis, tenutapė gal dešimt, bet už tai kiekvienas – iš jų šedevras. Jo peizažus galima suskirstyti į dvi grupes: vieni tai jo vargano priemiesčio, kur dailininkas gyveno, vaizdai, kiti ekspresyvūs kaimo reginiai. Jau „Priemiestis“ (apie 1930–1931) aiškiai rodo, ko siekė Samuolis pirmojo tipo paveiksluose: didelėmis, apibendrintomis, sugeometrintomis spalvinėmis masėmis, grynai koloritu atskleisti paprasto motyvo grožį „Baltoji obelis“ (1931–1932) – ne tik Samuolio peizažinės kūrybos viršūnė, bet ir vienas geriausių gamtovaizdžių Lietuvos tapyboje. Paveikslo centre – pavasarį baltai nudažyta obelis, pasipuošusi melsvai žalsva sprogstančia lapija, skleidžianti giedrą gamtos atbudimo nuotaiką, visam kūriniui teikianti mažorinį atspalvį. Autorius neatsisakė ir dramatiškų sąskambių: prie statinės palinkusi moteris, raudoniu degantis namas, sunkūs, rusvi žemės masyvai. Nutapęs nemaža „grynosios gamtos“ peizažų, 1935 m. Samuolis vėl grįžo prie „Baltosios obels“ motyvo: tai „Ruduo“. Ir šį kartą didžiąją paveikslo dalį užima peizažas; aukštas horizontas abu kūrinius daro monumentalius, didingus. Bet vietoj sulapojusios obels – juodas kamienas, grėsmingai į šalis styrinčios šakos. Gamta traktuojama nervingiau, rusvai juoda žemė su priemiesčio sodais ir daržais lyg labiau surimtėjusi, liūdnesnė, tarytum primena paties dailininko būtį.
Keliaujant po Vandžiogalos apylinkes, seni ir apleisti dvarų sodai kėlė Samuoliui pasigėrėjimą. Jis sakydavo, kad dabar gamta padarė juos natūraliais ir vertais menininko teptuko. Jo svajonė buvo kokiame nors suirusiame „palociuje“ įsitaisyti atelje, o apleisti parkai būtų jo tapybos geriausi gamtovaizdžiai“.
Portretai
Vienas ankstyvųjų A. Samuolio portretų yra „Senelė“ („Senelės portretas“, apie 1926 m.). Jau šiame kūrinyje jaučiasi tapytojo potraukis deformuoti ir tipizuoti žmogų: stambus liemuo, trumpos kojos, ilgos išraiškingos rankos. Veidas geraširdiškas, su miela šypsena. „Senelę“ jaunasis Samuolis kūrė lengvu potėpiu, „akvareliškai“, panaudodamas savo mokytojo J. Vienožinskio puoselėtą minkštą sezanišką pustonių tapybą. Samuolis vengė natūralistiškai kopijuoti gamtą, ją dailinti. Jei portretas, kuo nors nepatraukdavo tapytojo, jis nuimdavo jį, apsukdavo ir kitoje drobės pusėje pradėdavo naują paveikslą, paprastai natiurmortą, kuris nevaržydavo meninio temperamento. Samuolis nemėgo išoriškos, idealizuotos harmonijos ir V. Vizgirdos portrete „Dailininkas“ griebėsi aktyvaus grotesko: prieš mus žmogus su viena akimi, didžiule nosimi ir ilgais pirštais.
Figūriniai paveikslai
Gyvendamas darbininkų priemiestyje, Samuolis gerai pažino jų buitį, rūpesčius. Ne lengvesnis buvo ir gausios Samuolių šeimos gyvenimas – skurdas, ligos, mirtis čia buvo dažnas svečias. Kilęs iš , pats valgęs rupią duoną, nuo pat jaunystės Samuolis juto neapykantą buržuazijai, nekentė Kauno mieščionijos bukumo ir mylėjo paprastą darbo žmogų. Tai akivaizdu figūrinėse dailininko kompozicijose. Dar mokydamasis Kauno meno mokykloje, Samuolis svajojo pavaizduoti Kauno medinių kvartalų gyventojus – darbininkus: „Noriu nutapyti einančių į darbą darbininkų būrį, parodyti jų skurdą, nuovargį, o drauge ir jų jėgą“. Darbo žmogų tapytojas vaizdavo dramatiškai, su nuoširdžia užuojauta, buržuaziją – su aštriu , ironiškai, . Vienas ankstyvųjų figūrinių paveikslų „Skurdas“ (1925–1926 m.) primena tiek paties dailininko tėvo – darbininko, tiek ir visos šeimos nedalią: alkanas sėdi prie stalo, ant kurio tuščias dubuo… Šalia stovi skurdo iškankinta moteris su kūdikiu. Darbininko rankose suspaustas peilis, bet duonos nėra. Ankstyvieji Samuolio figūriniai paveikslai lengvos pilkšvos gamos, jaučiama J. Vienožinskio įtaka; didelėmis, dusliomis spalvinėmis plotmėmis siekiama emocinio poveikio. Kartu ryšku konstruktyvumas, dekoratyvi architektonika. Tai būdinga „Darbininko šeimos poilsiui“, „Balionėlių pardavėjui“. Pastarajame paveiksle neįprastai vaizduojamas socialinis motyvas: prie sukrypusios lūšnelės buitiški reikmenys (dubuo, didelis butelis) ir varganas balionėlių pardavėjas, atėjęs už smulkų pinigą pasiūlyti tokiems pat skurdžiams nebrangų džiaugsmą. Viliojimai, įvairiomis ryškiomis spalvomis plevėsuoja balionėliai – džiaugsmo miražas. Dominuoja bendra šviesos ir šešėlio konstrukcija – žmogaus veidas tik eskiziškai nubrėžtas. Samuolio paveikslas „Girtuoklis“ – tai ne šiaip portretas, o žmogaus likimo tragiškas pasakojimas. Dailininkas vaizduoja degradavusį žmogų, kuris kaulėtais ligonio pirštais laiko degtinės butelį, vildamasis rasti prieglobstį nuo kasdieninio vargo. Tai tipiškas „charakterio“ portretas; nelaimingo žmogaus . Veidas nutapytas „skulptūriškai“ – atrodo, lyg jis būtų išdrožtas iš medžio. Portreto spalvinė skalė taupi, rausva veido gama dera prie gelsvo fono. Dailininkas taip pat vartoja ir kontrastingas šaltas spalvas – žalią, mėlyną, kurios leidžia geriau pajusti šių spalvų pustonius. Dailininkui, kuris visada ieškojo atramos realioje aplinkoje, spekuliatyvinėje, simbolistinės minties kūryboje reikšmingesnių meninių rezultatų pasiekti nepavyko. Samuolis troško didelio, nesenstančio meno. Dailininkas yra pasakęs: „Neverta žmogui dėl materialinių gėrybių gyventi, o reikia siekti, ko nors pastovesnio, kas amžiams išlieka, kas įneša ką nors naujo į žmonijos kultūrą. Gal tai tik siaura kultūros sritis, bet dailė, tapyba – mano gyvenimo tikslas“.
Atminimo įamžinimas
- 1994 m. atidaryta ekspozicija Samulevičių memorialinėje sodyboje (Jonavos raj.).
Bibliografija
- Lietuvių dailė 1930–1940 m. II dalis (autorių kolektyvas). – Vilnius: Vaga, 1983.
- Antanas Samuolis: tapytojas (sud. Viktoras Liutkus). – Vilnius: Artseria, 2006. – 119 p.: iliustr. – ISBN 9986-716-46-2
Šaltiniai
- V. Liutkus. Antanas Samuolis, 2005
- V. Autorių kolektyvas „Lietuvių dailė 1930–1940 m. II dalis. „Vaga“. Vilnius, 1983.
- http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=SAMUOLIS%20ANTANAS Archyvuota kopija 2007-08-03 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- 7 Meno Dienos. Straipsnis apie A. Samuolio parodą Archyvuota kopija 2006-03-09 iš Wayback Machine projekto.
- A. Čepauskaitė. Pasimetęs (mano galvoje?) Samuolis // Šiaurės Atėnai, 2003-03-22 Archyvuota kopija 2005-01-30 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Antanas Samuolis, Kas yra Antanas Samuolis? Ką reiškia Antanas Samuolis?
Sio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartu Jei galite pakoreguokite stiliu kad tiktu enciklopedijai Tik tada bus galima istrinti sį pranesima Antanas Samuolis 1899 m birzelio 3 d Puisiuose Raseiniu raj 1942 m vasario 9 d palaidotas Leisino kapinese Lietuvos tapytojas vienas talentingiausiu XX a ketvirtojo desimtmecio jaunosios kartos atstovu Antano Samuolio autoportretas Septynerius metus trukusi jo kuryba paliko zymu pedsaka lietuviu tapyboje praturtino ja dramatiskais vaizdais Tape kasdieniska nenudailinta darbininko gyvenima bei jo aplinka Gyvenimo ir kurybos keliasAntanas Samuolis gime Raseiniu rajone Puisiu kaime keliaujancio po Lietuva darbininko Vincento Samuleviciaus seimoje 1900 m Samuleviciai apsigyveno Kaune Zaliakalnyje kur astuoniu asmenu seima vertesi vargingai is tevo sirgusio dziova atsitiktinio uzdarbio ir nedidelio darzo 1913 m Antanas Samuolis baige dviklase berniuku mokykla ir pradejo dirbti Ilgai Samuoliai Lietuvoje negyveno Po Pirmojo pasaulinio karo seima pasitrauke į Rusija ir iki 1918 m gyveno Maskvoje Busimasis tapytojas lanke specialia pradzios mokykla gelezinkelininku vaikams Tevas dirbo arklideje ir 1917 m mire nuo kaulu tuberkuliozes Maskvos Tretjakovo galerijoje busimasis dailininkas susipazino su rusu tapyba jam didelį įspudį padare M Vrubelio paveikslai 1918 m grįzes į Lietuva Samuolis buvo pasauktas į kariuomene kurioje tarnavo dvejus 1919 1921 metus 1920 m įstojo į Kauno meno mokykla mokesi Justino Vienozinskio tapybos studijoje dalyvavo statant naujus mokyklos rumus Del lesu trukumo Samuoliui mokytis buvo sunku truko dazu teptuku drobes kuriu neretai teko skolintis bet jo talenta is karto pastebejo studiju draugai J Vienozinskis Patekes į Kauno meno mokyklos aukstajį skyriu Samuolis pradzioje buvo bepasimetas nusivyles savo sugebejimais pamates kad jo kaimynai studentai tarytum mikliau tapo negu jis J Vienozinskis laiku taikliai atstate jo pasitikejima ir nukreipe eiti savo keliu taip atsiminimais apie A Samuolio studijas pasakojo P Aleksandravicius Samuolis dalyvavo tiek Nepriklausomuju dailininku draugijos tiek Ars grupes parodose ir susilauke pelnyto pripazinimo tu kurie profesionaliai suprato tapybos uzdaviniu specifika pritare naujam dailes judejimui Jau 1931 m tapybos talenta pastebejo V Cvirka Taciau Samuolį astriai kritikavo dailes snobai priesiskai nusiteike pries viska kas buvo nauja ir pazangu mene V Vizgirda prisimena kad Samuolio pirmieji darbai daug ka tik juokino Samuolis dalyvavo Pirmoje ir Antroje rudens dailes parodose lietuviu dailes parodose Rygoje ir Taline 1937 m latviu kritika pazymejo Samuolio kuriniu Peizazas Autoportretas Girtuoklis meninį raiskuma nacionalinį charakterį Visuomenine veiklaDailininkas pasireiske ir visuomenineje veikloje 1932 m ir 1935 m jis buvo isrinktas į Nepriklausomuju dailininku draugijos vadyba 1936 m su dailininku ir rasytoju grupe Samuolis lankesi Tarybu Sajungoje Amzininkai atsiminimuose daznai mini Samuolį zavejusis Van Gogo gyvenimu ir kuryba Tai is dalies matyti jo tapybos tematikoje kartais ir stiliuje Siuo atzvilgiu galima rasti analogiju tarp Samuolio ir V Eidukeviciaus abu tapytojai skurdo buvo vienisi nepripazinti abu zavejosi Van Gogo kurybine asmenybe Samuolio paveikslu nepirko ne tik piniginga Kauno miescionija bet salyginai mazai jo darbu įsigijo ir M K Ciurlionio galerija 1934 m galerija nusipirko Samuolio Portreta 1936 m Girtuoklį 1937 m Peizaza J Vienozinskis dar anuomet rase Keistas reiskinys Apsukrieji bet ne gabieji gauna uzsienines stipendijas kad po keleriu metu nustoje ir to ka dar jaunoje sieloje turejo o vienas talentingiausiu musu tapytoju A Samuolis del savo kuklumo turi Kauno landynej merdeti belaidodamas savo dziaugsmingas svajones 1929 m sveikatai pablogejus Samuolis gydesi Varenos sanatorijoje 1936 m rudenį Raudonojo kryziaus sanatorijoje Panemuneje prie Kauno veliau isvyko į Sveicarija Dailininko motina Kaune sirgo veziu namiskiai tai nuo jo slepe Del susikomplikavusiu tarptautiniu santykiu niekas negalejo nusiusti pinigu į Sveicarija 1941 m geguze imta tvarkyti dokumentus del Samuolio grįzimo į Lietuva bet birzelį naciu Vokietijai uzpuolus Sovietu Sajunga rysiai tarp Lietuvos ir Sveicarijos visiskai nutruko 1942 m vasario 9 d Samuolis mire Jis buvo palaidotas Leisino kapinese TapybaA Samuolis neturejo lesu samdytis tad pasitenkindavo kuryba is atminties ir is gamtos tape peizazus artimuju portretus ir natiurmortus tuos kantriausius modelius kuriuos sustatydavo savo kambaryje is nesudetingu buities reikmenu Vaizduodavo ir liaudies skulptureles ju turejo nemaza rinkinį jomis zavejosi Be to natiurmortai leido Samuoliui laisvai spresti spalvines problemas Natiurmortas su sventyklele buvo sukurtas dar Meno mokykloje tapytas toniniu principu Pagrindinis demesys skiriamas mazosios liaudies architekturos statiniui Tapytojas poetizavo paprastus buities daiktus Taip atsirado Natiurmortas su kede Natiurmortas su pieno stiklainiu ir Natiurmortas su gelem visi apie 1930 m kuriuose matome duona peilį ir kitus kasdieninius daiktus Tipiskas yra dailininko formavimosi metu Natiurmortas su dievuku 1931 m Paveiksle pabreziamas neramus ritmas tapoma didelemis dekoratyvinemis spalvinemis plokstumomis vengiama detaliu net medines skulptureles veidas kaip viena deme Tamsesnio dramatiskesnio kolorito Natiurmortas su veidrodziu Samuolis atsisake dekoratyvaus vaizdavimo ir konstruktyvia forma pakeicia virpanciu tapymu vos pastebimais pustoniais Todel daiktai paveiksle cia suzvilga ryskia sviesa ir spalva cia vel skesta skaidriame seselyje Gana skirtingus vaizdavimo budus Samuolis sumaniai sulyde į menine visuma Natiurmortas su obuoliais ir gilemis 1934 1935 m kompozicija racionali o koloritas tapysena emocionalus Liaudies skulptura Samuoliui buvo atspirties taskas ne tok kurybos pradzioje suprates jos humaniskuma ir estetine verte veliau dailininkas sekmingai remesi ja visoje savo kuryboje Paskutiniais kurybos metais 1935 1937 m dailininkas maziau tape natiurmortu jį daugiau domino peizazas zmogus Samuolis yra sukures ir viena spalvinga interjera kuriame pavaizduotas jo kambarelis Zaliakalnyje Kambarį 1934 m dailininkas kure beveik tokiu pat principu kaip ir natiurmortus jam nerupejo erdves įspudis daiktu materialus apciuopiamumas sviesos saltinis ir pan Samuolio paveiksle vyrauja kontrastu harmonija sodrus rudi tonai grindys lova priespastatomi ryskiam spalvingam geltonos staltieses ir violetines sienos koloritui Is pirmo zvilgsnio gali pasirodyti kad Samuolio Kambarys jaukus ir linksmas bet įsigilines į paveiksla suvoki butis cia tragiska Nerima net skausma isreiskia aitrios geltonos rausvos ir kitu spalvu derinys nervingas potepis kambario ankstumas nebetiki giedromis spalvomis o jauti slegiancia varga PeizazaiNedaug peizazu paliko Samuolis tenutape gal desimt bet uz tai kiekvienas is ju sedevras Jo peizazus galima suskirstyti į dvi grupes vieni tai jo vargano priemiescio kur dailininkas gyveno vaizdai kiti ekspresyvus kaimo reginiai Jau Priemiestis apie 1930 1931 aiskiai rodo ko sieke Samuolis pirmojo tipo paveiksluose didelemis apibendrintomis sugeometrintomis spalvinemis masemis grynai koloritu atskleisti paprasto motyvo grozį Baltoji obelis 1931 1932 ne tik Samuolio peizazines kurybos virsune bet ir vienas geriausiu gamtovaizdziu Lietuvos tapyboje Paveikslo centre pavasarį baltai nudazyta obelis pasipuosusi melsvai zalsva sprogstancia lapija skleidzianti giedra gamtos atbudimo nuotaika visam kuriniui teikianti mazorinį atspalvį Autorius neatsisake ir dramatisku saskambiu prie statines palinkusi moteris raudoniu degantis namas sunkus rusvi zemes masyvai Nutapes nemaza grynosios gamtos peizazu 1935 m Samuolis vel grįzo prie Baltosios obels motyvo tai Ruduo Ir sį karta didziaja paveikslo dalį uzima peizazas aukstas horizontas abu kurinius daro monumentalius didingus Bet vietoj sulapojusios obels juodas kamienas gresmingai į salis styrincios sakos Gamta traktuojama nervingiau rusvai juoda zeme su priemiescio sodais ir darzais lyg labiau surimtejusi liudnesne tarytum primena paties dailininko butį Keliaujant po Vandziogalos apylinkes seni ir apleisti dvaru sodai kele Samuoliui pasigerejima Jis sakydavo kad dabar gamta padare juos naturaliais ir vertais menininko teptuko Jo svajone buvo kokiame nors suirusiame palociuje įsitaisyti atelje o apleisti parkai butu jo tapybos geriausi gamtovaizdziai PortretaiVienas ankstyvuju A Samuolio portretu yra Senele Seneles portretas apie 1926 m Jau siame kurinyje jauciasi tapytojo potraukis deformuoti ir tipizuoti zmogu stambus liemuo trumpos kojos ilgos israiskingos rankos Veidas gerasirdiskas su miela sypsena Senele jaunasis Samuolis kure lengvu potepiu akvareliskai panaudodamas savo mokytojo J Vienozinskio puoseleta minksta sezaniska pustoniu tapyba Samuolis venge naturalistiskai kopijuoti gamta ja dailinti Jei portretas kuo nors nepatraukdavo tapytojo jis nuimdavo jį apsukdavo ir kitoje drobes puseje pradedavo nauja paveiksla paprastai natiurmorta kuris nevarzydavo meninio temperamento Samuolis nemego isoriskos idealizuotos harmonijos ir V Vizgirdos portrete Dailininkas griebesi aktyvaus grotesko pries mus zmogus su viena akimi didziule nosimi ir ilgais pirstais Figuriniai paveikslaiGyvendamas darbininku priemiestyje Samuolis gerai pazino ju buitį rupescius Ne lengvesnis buvo ir gausios Samuoliu seimos gyvenimas skurdas ligos mirtis cia buvo daznas svecias Kiles is pats valges rupia duona nuo pat jaunystes Samuolis juto neapykanta burzuazijai nekente Kauno miescionijos bukumo ir mylejo paprasta darbo zmogu Tai akivaizdu figurinese dailininko kompozicijose Dar mokydamasis Kauno meno mokykloje Samuolis svajojo pavaizduoti Kauno mediniu kvartalu gyventojus darbininkus Noriu nutapyti einanciu į darba darbininku burį parodyti ju skurda nuovargį o drauge ir ju jega Darbo zmogu tapytojas vaizdavo dramatiskai su nuosirdzia uzuojauta burzuazija su astriu ironiskai Vienas ankstyvuju figuriniu paveikslu Skurdas 1925 1926 m primena tiek paties dailininko tevo darbininko tiek ir visos seimos nedalia alkanas sedi prie stalo ant kurio tuscias dubuo Salia stovi skurdo iskankinta moteris su kudikiu Darbininko rankose suspaustas peilis bet duonos nera Ankstyvieji Samuolio figuriniai paveikslai lengvos pilksvos gamos jauciama J Vienozinskio įtaka didelemis dusliomis spalvinemis plotmemis siekiama emocinio poveikio Kartu rysku konstruktyvumas dekoratyvi architektonika Tai budinga Darbininko seimos poilsiui Balioneliu pardavejui Pastarajame paveiksle neįprastai vaizduojamas socialinis motyvas prie sukrypusios lusneles buitiski reikmenys dubuo didelis butelis ir varganas balioneliu pardavejas atejes uz smulku piniga pasiulyti tokiems pat skurdziams nebrangu dziaugsma Viliojimai įvairiomis ryskiomis spalvomis plevesuoja balioneliai dziaugsmo mirazas Dominuoja bendra sviesos ir seselio konstrukcija zmogaus veidas tik eskiziskai nubreztas Samuolio paveikslas Girtuoklis tai ne siaip portretas o zmogaus likimo tragiskas pasakojimas Dailininkas vaizduoja degradavusį zmogu kuris kauletais ligonio pirstais laiko degtines butelį vildamasis rasti prieglobstį nuo kasdieninio vargo Tai tipiskas charakterio portretas nelaimingo zmogaus Veidas nutapytas skulpturiskai atrodo lyg jis butu isdroztas is medzio Portreto spalvine skale taupi rausva veido gama dera prie gelsvo fono Dailininkas taip pat vartoja ir kontrastingas saltas spalvas zalia melyna kurios leidzia geriau pajusti siu spalvu pustonius Dailininkui kuris visada ieskojo atramos realioje aplinkoje spekuliatyvineje simbolistines minties kuryboje reiksmingesniu meniniu rezultatu pasiekti nepavyko Samuolis trosko didelio nesenstancio meno Dailininkas yra pasakes Neverta zmogui del materialiniu gerybiu gyventi o reikia siekti ko nors pastovesnio kas amziams islieka kas įnesa ka nors naujo į zmonijos kultura Gal tai tik siaura kulturos sritis bet daile tapyba mano gyvenimo tikslas Atminimo įamzinimas1994 m atidaryta ekspozicija Samuleviciu memorialineje sodyboje Jonavos raj BibliografijaLietuviu daile 1930 1940 m II dalis autoriu kolektyvas Vilnius Vaga 1983 Antanas Samuolis tapytojas sud Viktoras Liutkus Vilnius Artseria 2006 119 p iliustr ISBN 9986 716 46 2SaltiniaiV Liutkus Antanas Samuolis 2005 V Autoriu kolektyvas Lietuviu daile 1930 1940 m II dalis Vaga Vilnius 1983 http atminimas kvb lt asmenvardis php asm SAMUOLIS 20ANTANAS Archyvuota kopija 2007 08 03 is Wayback Machine projekto Vikiteka Antanas Samuolis vaizdine ir garsine medziagaNuorodos7 Meno Dienos Straipsnis apie A Samuolio paroda Archyvuota kopija 2006 03 09 is Wayback Machine projekto A Cepauskaite Pasimetes mano galvoje Samuolis Siaures Atenai 2003 03 22 Archyvuota kopija 2005 01 30 is Wayback Machine projekto