Antanas Napoleonas Stasiškis

1948 m. ištrėmus į Sibirą tėvus liko vienas. 1951 m. baigė Utenos rajono Užpalių vidurinę mokyklą, 1951 m. mokėsi matininkų kursuose. 1962 m. įstojo į Vilniaus valstybinio universiteto Fizikos fakulteto vakarinį skyrių ir 1968 m. įgijo puslaidininkių fizikos inžinieriaus specialybę.

1952–1953 m. Lietuvos geologijos paieškų ir žvalgybos ekspedicijos vyresnysis kolektorius. Apkaltintas antisovietine veikla, 1953 m. Vilniaus srities teismo nuteistas kalėti 10 metų. 1956 m. Kuibyševo (dabar – Samara, Rusija) srities teismo pakartotinai nuteistas 3 metams už dalyvavimą slaptoje antisovietinėje organizacijoje. Kalėjo Kuibyševo, Šeksnos, Vorkutos ir Taišeto lageriuose. 1960 m. grįžo į Lietuvą.

1960–1962 m. Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos šlifuotojas, 1962–1970 m. Vilniaus eksperimentinės technologinės įrangos gamyklos šlifuotojas, inžinierius technologas. 1970–1992 m. Mechanizacijos ir automatizacijos projektavimo ir konstravimo biuro, projektavimo instituto „Lietuvos staklių projektas“ grupės vadovas, vyriausias projektų inžinierius. Originalių sprendimų, kurių daugelis buvo įgyvendinti įvairiose Lietuvos ir buvusių Tarybų Sąjungos respublikų staklių ir mašinų pramonės gamyklose, autorius.^[2]

1988 m. išrinktas projektavimo instituto „Lietuvos staklių projektas“ Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio rėmimo grupės pirmininku. 1990–1992 m. Lietuvos politinių kalinių sąjungos pirmininko pavaduotojas, nuo 1992 m. šios sąjungos pirmininkas, nuo 1995 m. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos pirmininkas. 1993 m. Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) steigimo iniciatyvinės grupės narys, rengė programos metmenis, vėliau – programą. Nuo steigiamosios konferencijos sąjungos pirmininko pavaduotojas, Prezidiumo, Tarybos narys, 1993–2000 m. pirmininko pirmasis pavaduotojas.

1992–1996 m. VI Seimo narys, išrinktas pagal Sąjūdžio koalicijos sąrašą, dirbo Nacionalinio saugumo komitete. 1996–2000 m. VII Seimo narys, išrinktas pagal Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) sąrašą, dirbo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmininkas. 2000–2004 m. VIII Seimo narys, išrinktas pagal Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) sąrašą, dirbo Žmogaus teisių komitete, Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmininkas, Etikos ir procedūrų komisijos bei Ignalinos atominės elektrinės regiono problemų komisijos narys. 2004–2008 m. IX Seimo narys, Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmininkas.

1995 m. gavo mokslininkų ir menininkų komisijos dovaną už nuopelnus Lietuvos valstybei ir tautai. 2004 m. apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi.^[3]