Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Antanas Kuzmickas 1925 m liepos 7 d Gaveikiai Giedraičių valsčius 2012 m balandžio 14 d Vilnius Lietuvos inžinierius mec
Antanas Kuzmickas
Antanas Kuzmickas (1925 m. liepos 7 d. Gaveikiai, Giedraičių valsčius – 2012 m. balandžio 14 d. Vilnius) – Lietuvos inžinierius mechanikas, sklandytojas, sklandytuvų konstruktorius.
Biografija
Baigęs pradžios mokyklą, toliau mokėsi Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijoje. 1950 m. baigė Kauno universiteto Mechanikos fakultetą. Dar būdamas studentas, gabus jaunuolis pradėjo dirbti matematikos katedroje pratybų vadovu.
1950–1958 m. Kauno universiteto (nuo 1951 m. Kauno politechnikos institutas) dėstytojas. 1958–1978 m. Vilniaus šlifavimo staklių gamyklos vyriausiasis inžinierius. 1961–1993 m. Vilniaus inžinerinio statybos instituto (iki 1969 m. Kauno politechnikos instituto Vilniaus filialas, nuo 1990 m. Vilniaus Gedimino technikos universitetas) dėstytojas, nuo 1972 m. docentas.
Mokslinė veikla
Svarbiausia darbų kryptis – metalo pjovimo staklių projektavimas. Su kitais sukūrė ir įdiegė į gamybą labai didelio tikslumo (precizinių) apvaliojo šlifavimo staklių. Trijų išradimų autorius.
Aviacinė veikla
1940 m. tapo aktyviu „Aušros“ gimnazijos aviacijos būrelio aviamodeliuotojų sekcijos nariu, statė miniatiūrinius lėktuvėlius, vėliau perėjo į aviacijos būrelio sklandymo sekciją, bandė pirmuosius skrydžius Pažaislio smėlynuose su lenkiškos konstrukcijos mokomuoju sklandytuvu „Varna“. Tačiau prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas nutraukė entuziastingai pradėtą erdvės užkariavimą. Galimybės tęsti sklandymą atsivėrė pokario metais. Su grupe kauniečių sklandytojų skubiai susiremontavo senus susidėvėjusius skraidymo aparatus ir skriejo Kulautuvos šlaituose. 1948 m. Vilniuje buvo sudaryta pirmoji lėktuvinio išvilkimo grupė, kurioje skraidė tarybinės konstrukcijos sklandytuvais A-2. Tačiau jaunuoliui vis nedavė ramybės mintis pačiam išbandyti jėgas platesnėje aviakonstravimo srityje. Po paskaitų universitete, A. Kuzmickas skubėdavo namo ir valandų valandas praleisdavo prie braižomosios lentos, su logaritmine liniuote prie aerodinaminių ir atsparumo skaičiavimų. Palengva vatmano lapuose išryškėjo jo pirmasis kūrybinės minties vaisius – pradinio apmokymo sklandytuvas. Jis panaudojo seną sklandytuvo sparną, suprojektavo atviros ferminės konstrukcijos liemenį. Kai buvo baigti darbo brėžiniai, nedidelė studentų mechanikų grupė tuoj pat ėmėsi statybos darbų. 1951 m. žiemą sklandytuvas buvo užbaigtas ir pavadintas M-1 (Mechanikas-1). Entuziastai įsigijo gumos amortizatorių ir pradėjo skraidyti virš Nemuno pakrančių. Nors sklandytuvas patyrė avarijų, buvo sulaužytas, bet ir vėl suremontuotas pačių studentų-sklandytojų jėgomis.
Po kurio laiko brėžiniuose, o po to ir natūroje gimė kitas A. Kuzmicko konstrukcijos mokomojo tipe sklandytuvas M-2 su pusiau dengta gondolinio tipo piloto kabina. Su juo taip pat buvo skraidoma Kulautuvos šlaituose, jis patyrė dvi rimtesnes avarijas ir vėl buvo sėkmingai suremontuotas. Esant palankioms meteorologinėms sąlygoms, pats autorius, taip pat sklandytojai inžinierius V. Drupas, L. Aleksandravičius ir kiti juo išsilaikydavo ore po keletą valandų. M-2 ir M-1 į orą buvo pakeliamas amortizatoriumi.
Pirmųjų laimėjimų padrąsintas, A. Kuzmickas suprojektavo savo pirmąjį treniruočių sklandytuvą, šauniųjų KPI serijos sklandytuvų pradininką. KPI-1 (Kauno politechnikos institutas – 1) buvo didelė paspirtis Politechnikos instituto sklandytojams. Į orą jis buvo keliamas savomis jėgomis sukonstruotu autoišvilktuvu. Po avarijos šis sklandytuvas nebuvo atstatytas, o KPI-2 pasirodė nevykęs. Tačiau KP-3 buvo vienas geriausių aviakonstruktoriaus darbų. Aptakių formų KPI-3 „Gintaras“ pasižymėjo vikrumu, gerai kopdavo į viršų, Kulautuvoje virš startavietės pakildavo net iki 1000 metrų aukščio. Jis ilgai tarnavo instituto sklandytojams ir buvo tarsi specialiai sukonstruotas Kulautuvos sąlygoms. 1958 m. netoli Prienų A. Kuzmickas šventė vieną džiaugsmingiausių savo gyvenimo įvykių – žaliojoje vejoje po valstybinės komisijos išbandymo stovėjo jo naujasis sklandytuvas KPI-5. Tai aukštos klasės aparatas, turintis geras skridimo ypatybes, aerodinamines formas, suprojektuotas kartu su KPI auklėtiniu inžinierium S. Jonušoniu, kuris atliko didelę dalį aerodinaminių ir atsparumo skaičiavimų, labai daug padirbėjo su projekto brėžiniais. Tai buvo paskutinis A. Kuzmicko konstruktorinės veiklos vaisius, nes Respublikoje atsirado nemažai puikių tarybinės ir užsienines konstrukcijos aparatų.
Bibliografija
- Metalo pjovimo staklės, vadovėlis, su , 1965 m.
- Metalo pjovimo staklės, vadovėlis, su kitais, d. 1 1973; d. 2 1976 m.
- Metalo pjovimo staklės. Kursinis projektavimas, vadovėlis, su , 1984 m.
Įvertinimas
- 1976 m. LTSR valstybinė premija
Šaltiniai
- Antanas Kuzmickas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 350 psl.
- A. Kuzmickas. Jo sklandytuvai. Žurnalas „Sparnai“, Lietuvos senovinių ir klasikinių sklandytuvų klubo svetainė
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Antanas Kuzmickas, Kas yra Antanas Kuzmickas? Ką reiškia Antanas Kuzmickas?
Antanas Kuzmickas 1925 m liepos 7 d Gaveikiai Giedraiciu valscius 2012 m balandzio 14 d Vilnius Lietuvos inzinierius mechanikas sklandytojas sklandytuvu konstruktorius BiografijaBaiges pradzios mokykla toliau mokesi Kauno Ausros berniuku gimnazijoje 1950 m baige Kauno universiteto Mechanikos fakulteta Dar budamas studentas gabus jaunuolis pradejo dirbti matematikos katedroje pratybu vadovu 1950 1958 m Kauno universiteto nuo 1951 m Kauno politechnikos institutas destytojas 1958 1978 m Vilniaus slifavimo stakliu gamyklos vyriausiasis inzinierius 1961 1993 m Vilniaus inzinerinio statybos instituto iki 1969 m Kauno politechnikos instituto Vilniaus filialas nuo 1990 m Vilniaus Gedimino technikos universitetas destytojas nuo 1972 m docentas Moksline veiklaSvarbiausia darbu kryptis metalo pjovimo stakliu projektavimas Su kitais sukure ir įdiege į gamyba labai didelio tikslumo preciziniu apvaliojo slifavimo stakliu Triju isradimu autorius Aviacine veikla1940 m tapo aktyviu Ausros gimnazijos aviacijos burelio aviamodeliuotoju sekcijos nariu state miniatiurinius lektuvelius veliau perejo į aviacijos burelio sklandymo sekcija bande pirmuosius skrydzius Pazaislio smelynuose su lenkiskos konstrukcijos mokomuoju sklandytuvu Varna Taciau prasidejes Antrasis pasaulinis karas nutrauke entuziastingai pradeta erdves uzkariavima Galimybes testi sklandyma atsivere pokario metais Su grupe kaunieciu sklandytoju skubiai susiremontavo senus susidevejusius skraidymo aparatus ir skriejo Kulautuvos slaituose 1948 m Vilniuje buvo sudaryta pirmoji lektuvinio isvilkimo grupe kurioje skraide tarybines konstrukcijos sklandytuvais A 2 Taciau jaunuoliui vis nedave ramybes mintis paciam isbandyti jegas platesneje aviakonstravimo srityje Po paskaitu universitete A Kuzmickas skubedavo namo ir valandu valandas praleisdavo prie braizomosios lentos su logaritmine liniuote prie aerodinaminiu ir atsparumo skaiciavimu Palengva vatmano lapuose isryskejo jo pirmasis kurybines minties vaisius pradinio apmokymo sklandytuvas Jis panaudojo sena sklandytuvo sparna suprojektavo atviros fermines konstrukcijos liemenį Kai buvo baigti darbo breziniai nedidele studentu mechaniku grupe tuoj pat emesi statybos darbu 1951 m ziema sklandytuvas buvo uzbaigtas ir pavadintas M 1 Mechanikas 1 Entuziastai įsigijo gumos amortizatoriu ir pradejo skraidyti virs Nemuno pakranciu Nors sklandytuvas patyre avariju buvo sulauzytas bet ir vel suremontuotas paciu studentu sklandytoju jegomis Po kurio laiko breziniuose o po to ir naturoje gime kitas A Kuzmicko konstrukcijos mokomojo tipe sklandytuvas M 2 su pusiau dengta gondolinio tipo piloto kabina Su juo taip pat buvo skraidoma Kulautuvos slaituose jis patyre dvi rimtesnes avarijas ir vel buvo sekmingai suremontuotas Esant palankioms meteorologinems salygoms pats autorius taip pat sklandytojai inzinierius V Drupas L Aleksandravicius ir kiti juo issilaikydavo ore po keleta valandu M 2 ir M 1 į ora buvo pakeliamas amortizatoriumi Pirmuju laimejimu padrasintas A Kuzmickas suprojektavo savo pirmajį treniruociu sklandytuva sauniuju KPI serijos sklandytuvu pradininka KPI 1 Kauno politechnikos institutas 1 buvo didele paspirtis Politechnikos instituto sklandytojams Į ora jis buvo keliamas savomis jegomis sukonstruotu autoisvilktuvu Po avarijos sis sklandytuvas nebuvo atstatytas o KPI 2 pasirode nevykes Taciau KP 3 buvo vienas geriausiu aviakonstruktoriaus darbu Aptakiu formu KPI 3 Gintaras pasizymejo vikrumu gerai kopdavo į virsu Kulautuvoje virs startavietes pakildavo net iki 1000 metru aukscio Jis ilgai tarnavo instituto sklandytojams ir buvo tarsi specialiai sukonstruotas Kulautuvos salygoms 1958 m netoli Prienu A Kuzmickas svente viena dziaugsmingiausiu savo gyvenimo įvykiu zaliojoje vejoje po valstybines komisijos isbandymo stovejo jo naujasis sklandytuvas KPI 5 Tai aukstos klases aparatas turintis geras skridimo ypatybes aerodinamines formas suprojektuotas kartu su KPI aukletiniu inzinierium S Jonusoniu kuris atliko didele dalį aerodinaminiu ir atsparumo skaiciavimu labai daug padirbejo su projekto breziniais Tai buvo paskutinis A Kuzmicko konstruktorines veiklos vaisius nes Respublikoje atsirado nemazai puikiu tarybines ir uzsienines konstrukcijos aparatu BibliografijaMetalo pjovimo stakles vadovelis su 1965 m Metalo pjovimo stakles vadovelis su kitais d 1 1973 d 2 1976 m Metalo pjovimo stakles Kursinis projektavimas vadovelis su 1984 m Įvertinimas1976 m LTSR valstybine premijaSaltiniaiAntanas Kuzmickas Visuotine lietuviu enciklopedija T XI Kremacija Lenzo taisykle Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2007 350 psl A Kuzmickas Jo sklandytuvai Zurnalas Sparnai Lietuvos senoviniu ir klasikiniu sklandytuvu klubo svetaine