Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Anne Louise Germaine de StaëlGimė 1766 m balandžio 12 d Mirė 1817 m liepos 17 d 51 metai Veikla prancūziškai kalbanti šv
Anne Louise Germaine de Staël
| Anne Louise Germaine de Staël | |
|---|---|
| Gimė | 1766 m. balandžio 12 d. |
| Mirė | 1817 m. liepos 17 d. (51 metai) |
| Veikla | prancūziškai kalbanti šveicarų kilmės autorė |
| Vikiteka | Anne Louise Germaine de Staël |
Anne Louise Germaine de Staël (mergautinė pavardė – Necker, labiau žinoma kaip Ponia de Staël, 1766 m. balandžio 12 d. – 1817 m. liepos 17 d.) – prancūziškai kalbanti šveicarų kilmės autorė, gyvenusi Paryžiuje bei užsienyje. Ji turėjo didelės įtakos literatūriniam skoniui XVIII – XIX amžių sandūroje.
Vaikystė
Anne Louise Germaine Necker gimė Paryžiuje (Prancūzija). Jos tėvas buvo garsus Šveicarijos valstybės veikėjas Jacques Necker, Prancūzijos vyriausias finansų direktorius (dabar Finansų ministras) valdant karaliui Louis XVI. Motina, Suzanne Curchod, žinoma kaip ankstyvoji anglų istoriko Edward Gibbon meilė ir vieno iš iš populiariausių to meto Paryžiaus salono savininkė. Ponia Necker, nepaisant jos talentų, grožio ir meilės mąstančiai, filosofiškai visuomenei, buvo itin padori, uždaro būdo bei santūri moteris. Todėl savo dukterį ji buvo linkusi auklėti griežtai ir sistemingai. Bet, būsimoji Ponia de Staël jau nuo pat mažumės buvo išdykus, koketiška bei aistringai troško dėmesio ir pripažinimo. Būtent dėl šių priežasčių Germaine atitolo nuo mamos ir pradėjo artimiau bendrauti su tėvu.
Ji turėjo neįtikėtinų intelektinių gabumų, todėl rašyti pradėjo labai anksti, bet viešintis nepanoro. Besaikės studijos ir dažni intelektualiniai susijaudinimai pakenkė jos sveikatai. Visgi nėra abejonių, kad Jacques Necker’o pašalinimas iš darbo ir po to sekęs šeimos pasitraukimas iš Paryžiaus elitinio bruzdesio atnešė merginai naudos.
Kelerius metus jie gyveno tėvo dvare šalia Ženevos ežero. Po to keliavo po Prancūziją kol galiausiai 1785 metais jie grįžo į Paryžių ar bent jau jo priemestį. Čia jaunoji dama tęsė literatūrinį darbą ir parašė novelę "Sophie", kuri buvo išleista 1786 m., bei tragediją "Jeanne Grey", kuri buvo išleista 1790 m.
Santuoka
Sklando legendos, kad ja domėjosi William Pitt jaunesnysis (1783 metais tapęs jauniausiu ministru pirmininku), bet galop ji visgi ištekėjo už Erik Magnus Staël von Holstein’o, Švedijos ambasadoriaus Prancūzijoje. Ambicingai ir turtingai paveldėtojai vargu ar santuoka atrodė tokia viliojanti, bet po ilgų derybų, Švedijos karalius užtikrino, kad Erikas ambasadoriumi bus 12 metų, o jo atsitraukimo atveju, jai bus užtikrinta kompensacija. Jie susituokė 1786 metais sausio 14 dieną.
Jam buvo 37, jai – 20 metų. Ponia de Staël buvo apkaltinta išlaidumu, vėliau šioje santuokoje buvo draugiškas daiktų pasidalinimas. Bet tai tebuvo paprasčiausias formalumas, atrodo, santuoka pateisino abiejų lūkesčius, nors jie ir nebuvo prisirišę vienas prie kito. Jie turėjo tris vaikus, niekada nesibardavo. Baronas buvo turtingas, o jo žmona užėmė daug aukštesnę vietą visuomenėje, nei būtų galėjusi užimti ištekėdama už bet kurio kito prancūzo.
Revoliucinė veikla
1788 metais pasirodė pirmoji knyga, jos vardu ("Sophie" buvo išleista anksčiau, bet anonimiškai), "Lettres sur J. J. Rousseau", aistringa panegirika, kuri atskleidė akivaizdų talentą, bet taip pat ir kritinio įžvalgumo trūkumą. Tuo metu ji buvo labai entuziastingai nusiteikusi Rusoizmo ir konstitucionalizmo derinio politikoje atžvilgiu.
Jos pirmasis sūnus gimė savaitę prieš tai, kai jos tėvas praradęs populiarumą ir garbę paliko Prancūziją. Artėjant revoliucijai ambasadoriaus žmonos statusas jai suteikė apsaugą. Ji kelis kartus lankėsi Kopete (netoli Ženevos ežero), bet didžiąją revoliucinio laikotarpio dalį praleido Paryžiuje. Dieną prieš rugsėjo žudynes ji pabėgo.
Salonai Kopete ir Paryžiuje
Po pabėgimo ji atvyko į Kopetą ir ten su savo draugais atidarė saloną. Pastarasis šią vietą padarė žinomą. 1793 metų vasarą ji parašė pamfletą apie karalienės egzekuciją. Po metų mirė jos mama, o Robespjero nuvertimas atvėrė kelią atgal į Paryžių. Jos vyras buvo akredituotas Švedijos regentu Prancūzijoje. Ponia de Staël vėl atidarė savo saloną Paryžiuje. Taip pat ji išleido keletą mažų kūrinių, tokių kaip "Sur l'influence des passions" (1796 m.) ir "Sur la litérature considérée dans ses rapports avec les institutions sociales" (1800 m.).
Tiek dėl asmeninių, tiek dėl politinių priežasčių ji atsidūrė Napoleono opozicijoje. Ji nuoširdžiai palaikė respublikos ar konstitucinės monarchijos idėjas, o net jei ir ne, tai jos ir Napoleono charakteriai buvo pernelyg panašūs, kad jie galėtų pripažinti, jog jie eina iš vien. 1797 metais ji oficialiai išsiskyrė su savo vyru, kuris 1799 metais buvo pašauktas atgal į Švediją. 1802 metais jis mirė. Be vyriausiojo sūnaus Augusto jie turėjo dar du vaikus – sūnų Albertą ir dukrą Albertiną.
Konfliktas su Napoleonu
Tikslią datą kada prasidėjo konfliktas, kaip ponios de Staël gerbėjai vadina – dvikova su Napoleonu, sunku nustatyti. Sprendžiant iš knygos "Dix annees d'exil" pavadinimo, tai turėtų būti apie 1804 metai, bet jei spręsime pagal tai, kada paaiškėjo, jog pirmasis Prancūzijos vyras ir moteris norėjusi tapti pirmąja šalies dama kartu nesugyvens, tai dvikovos pradžia nusikeltų keletą metų atgal.
1802 metais ji išleido pirmą, tikrai vertą dėmesio romaną – "", kuriame Prancūzijos literatūra buvo supažindinta su femme incomprise (pranc. neįvertinta moteris). Kitų metų rudenį ji sugrįžo į Paryžių. Klausimas, jei ji nebūtų rodžius didžiulio noro pasilikti ar Napoleonas būtų ryžęsis ją ištremti. Bet kai ji pradėjo prašyti žmonių užtarimo Bonapartas nusprendė, kad geriau bus, jei niekas jos nesaugos. Jai buvo uždrausta gyventi Paryžiuje ir tuomet ji nusprendė keliauti į Vokietiją.
Gyvenimas Vokietijoje
Ji keliavo kartu su Konstantinu, pro Mecą, Frankfurtą į Veimarą. Ten atvyko gruodį. Praleidusi ten žiemą, toliau keliavo į Berlyną kur susipažino su vokiečių poetų August Wilhelm Schlegel’iu. Jie tapo labai artimais draugais. Ji tęsė savo kelionę, kol galop nuvyko į Vieną ir sužinojo apie savo tėvo mirtį.
Ji grįžo į Kopetą kaip turtinga ir nepriklausoma namų šeimininkė, bet liūdesys dėl tėvo mirties buvo gilus ir nuoširdus. Čia ji praleido visą vasarą su nuostabia draugija, o rudenį nusprendė keliauti į Italiją kartu su Schlegel’iu ir Sismondi. Šioje kelionėje ji surinko medžiagą savo žymiausiam darbui "", kurio pagrindinis veikėjas buvo įkvėptas italų poeto Diodata Saluzzo Roero.
Iš kelionės grįžo 1805 m. ir beveik metus rašė "Corinne"; 1806 m. ji sulaužė tremties potvarkį ir netrukdoma gyveno šalia Paryžiaus. Netrukus pasirodė jos romanas "Corinne".
Tai buvo lyg priminimas apie savo egzistavimą. Imperijos policija ją vėl ištrėmė toliau nuo Paryžiaus, į Kopetą. Kaip jau įprasta ji ten užsibūvo tik vasarai, tad nusprendė vėl keliauti į Vokietiją, aplankant Frankfurtą, Berlyną ir Vieną. 1808 metais vėl grįžus prie Ženevos ežero ji pradėjo rašyti naują kūrinį "De l'Allemagne". Šis darbas užtruko beveik dvejus metus.
Nusipirkusi nekilnojamo turto Amerikoje nusprendė persikelti ten, bet pasiryžimas išleisti savo kūrinį Paryžiuje, privertė pasilikti. Ji parašė provokuojantį ir įžeidžiantį laišką imperatoriui, o jo atsakas buvo visų jos knygos egzempliorių (10 tūkst. kopijų) nusavinimas paskelbiant ją valstybės prieše ir ištrėmimas iš šalies.
Dar kartą ji atvyko į Kopetą, kur nusiraminimą rado jauno Šveicarijos pareigūno glėbyje. Jie susituokė 1811 metais. Visi matė esant tarp jų intymų ryšį, bet apie santuoką niekas nesužinojo iki jos mirties.
Gyvenimo pabaiga
Po to kai jos draugai buvo nubausti už susitikinėjimą su ja, ji nusprendė išvykti iš Napoleono įtakos sferos. 1811 metais kovo 23 d. ji išvyko iš Kopeto į Vieną, kur gavo Austrijos pilietės pasą. O po to Galicijoje gavo ir Rusijos pilietės pasą, taip išsivaduodama iš Napoleono gniaužtų.
Per Rusiją, Suomiją ir Švediją ji atvyko į Angliją. Čia ji buvo draugiškai sutikta. Ja buvo labai žavimasi, o 1813 metais ji išleido knygą "De l'Allemagne". Kai Prancūzijoje į valdžią grįžo , ji sugrįžo į tėvynę. 1816 metų vasarą visa šeima grįžo į Kopetą; čia juos dažnai lankydavo Lordas Baironas. Visgi 1816-1817 metų žiemą ji nusprendė praleisti Paryžiuje. Jos salonas buvo dažnai lankomas, bet ji jau apsiribojo savo kambariu. Liepos 14 dieną mirė.
Nuorodos
- Detali chronologija Archyvuota kopija 2004-10-14 iš Wayback Machine projekto. (pranc.)
- Anne Louise Germaine de Staël darbai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Anne Louise Germaine de Staël, Kas yra Anne Louise Germaine de Staël? Ką reiškia Anne Louise Germaine de Staël?
Anne Louise Germaine de StaelGime 1766 m balandzio 12 d Mire 1817 m liepos 17 d 51 metai Veikla prancuziskai kalbanti sveicaru kilmes autoreVikiteka Anne Louise Germaine de Stael Anne Louise Germaine de Stael mergautine pavarde Necker labiau zinoma kaip Ponia de Stael 1766 m balandzio 12 d 1817 m liepos 17 d prancuziskai kalbanti sveicaru kilmes autore gyvenusi Paryziuje bei uzsienyje Ji turejo dideles įtakos literaturiniam skoniui XVIII XIX amziu sanduroje VaikysteAnne Louise Germaine Necker gime Paryziuje Prancuzija Jos tevas buvo garsus Sveicarijos valstybes veikejas Jacques Necker Prancuzijos vyriausias finansu direktorius dabar Finansu ministras valdant karaliui Louis XVI Motina Suzanne Curchod zinoma kaip ankstyvoji anglu istoriko Edward Gibbon meile ir vieno is is populiariausiu to meto Paryziaus salono savininke Ponia Necker nepaisant jos talentu grozio ir meiles mastanciai filosofiskai visuomenei buvo itin padori uzdaro budo bei santuri moteris Todel savo dukterį ji buvo linkusi aukleti grieztai ir sistemingai Bet busimoji Ponia de Stael jau nuo pat mazumes buvo isdykus koketiska bei aistringai trosko demesio ir pripazinimo Butent del siu priezasciu Germaine atitolo nuo mamos ir pradejo artimiau bendrauti su tevu Ji turejo neįtiketinu intelektiniu gabumu todel rasyti pradejo labai anksti bet viesintis nepanoro Besaikes studijos ir dazni intelektualiniai susijaudinimai pakenke jos sveikatai Visgi nera abejoniu kad Jacques Necker o pasalinimas is darbo ir po to sekes seimos pasitraukimas is Paryziaus elitinio bruzdesio atnese merginai naudos Kelerius metus jie gyveno tevo dvare salia Zenevos ezero Po to keliavo po Prancuzija kol galiausiai 1785 metais jie grįzo į Paryziu ar bent jau jo priemestį Cia jaunoji dama tese literaturinį darba ir parase novele Sophie kuri buvo isleista 1786 m bei tragedija Jeanne Grey kuri buvo isleista 1790 m SantuokaSklando legendos kad ja domejosi William Pitt jaunesnysis 1783 metais tapes jauniausiu ministru pirmininku bet galop ji visgi istekejo uz Erik Magnus Stael von Holstein o Svedijos ambasadoriaus Prancuzijoje Ambicingai ir turtingai paveldetojai vargu ar santuoka atrode tokia viliojanti bet po ilgu derybu Svedijos karalius uztikrino kad Erikas ambasadoriumi bus 12 metu o jo atsitraukimo atveju jai bus uztikrinta kompensacija Jie susituoke 1786 metais sausio 14 diena Jam buvo 37 jai 20 metu Ponia de Stael buvo apkaltinta islaidumu veliau sioje santuokoje buvo draugiskas daiktu pasidalinimas Bet tai tebuvo paprasciausias formalumas atrodo santuoka pateisino abieju lukescius nors jie ir nebuvo prisirise vienas prie kito Jie turejo tris vaikus niekada nesibardavo Baronas buvo turtingas o jo zmona uzeme daug aukstesne vieta visuomeneje nei butu galejusi uzimti istekedama uz bet kurio kito prancuzo Revoliucine veikla1788 metais pasirode pirmoji knyga jos vardu Sophie buvo isleista anksciau bet anonimiskai Lettres sur J J Rousseau aistringa panegirika kuri atskleide akivaizdu talenta bet taip pat ir kritinio įzvalgumo trukuma Tuo metu ji buvo labai entuziastingai nusiteikusi Rusoizmo ir konstitucionalizmo derinio politikoje atzvilgiu Jos pirmasis sunus gime savaite pries tai kai jos tevas prarades populiaruma ir garbe paliko Prancuzija Artejant revoliucijai ambasadoriaus zmonos statusas jai suteike apsauga Ji kelis kartus lankesi Kopete netoli Zenevos ezero bet didziaja revoliucinio laikotarpio dalį praleido Paryziuje Diena pries rugsejo zudynes ji pabego Salonai Kopete ir ParyziujePo pabegimo ji atvyko į Kopeta ir ten su savo draugais atidare salona Pastarasis sia vieta padare zinoma 1793 metu vasara ji parase pamfleta apie karalienes egzekucija Po metu mire jos mama o Robespjero nuvertimas atvere kelia atgal į Paryziu Jos vyras buvo akredituotas Svedijos regentu Prancuzijoje Ponia de Stael vel atidare savo salona Paryziuje Taip pat ji isleido keleta mazu kuriniu tokiu kaip Sur l influence des passions 1796 m ir Sur la literature consideree dans ses rapports avec les institutions sociales 1800 m Tiek del asmeniniu tiek del politiniu priezasciu ji atsidure Napoleono opozicijoje Ji nuosirdziai palaike respublikos ar konstitucines monarchijos idejas o net jei ir ne tai jos ir Napoleono charakteriai buvo pernelyg panasus kad jie galetu pripazinti jog jie eina is vien 1797 metais ji oficialiai issiskyre su savo vyru kuris 1799 metais buvo pasauktas atgal į Svedija 1802 metais jis mire Be vyriausiojo sunaus Augusto jie turejo dar du vaikus sunu Alberta ir dukra Albertina Konfliktas su NapoleonuTikslia data kada prasidejo konfliktas kaip ponios de Stael gerbejai vadina dvikova su Napoleonu sunku nustatyti Sprendziant is knygos Dix annees d exil pavadinimo tai turetu buti apie 1804 metai bet jei spresime pagal tai kada paaiskejo jog pirmasis Prancuzijos vyras ir moteris norejusi tapti pirmaja salies dama kartu nesugyvens tai dvikovos pradzia nusikeltu keleta metu atgal 1802 metais ji isleido pirma tikrai verta demesio romana kuriame Prancuzijos literatura buvo supazindinta su femme incomprise pranc neįvertinta moteris Kitu metu rudenį ji sugrįzo į Paryziu Klausimas jei ji nebutu rodzius didziulio noro pasilikti ar Napoleonas butu ryzesis ja istremti Bet kai ji pradejo prasyti zmoniu uztarimo Bonapartas nusprende kad geriau bus jei niekas jos nesaugos Jai buvo uzdrausta gyventi Paryziuje ir tuomet ji nusprende keliauti į Vokietija Gyvenimas VokietijojeJi keliavo kartu su Konstantinu pro Meca Frankfurta į Veimara Ten atvyko gruodį Praleidusi ten ziema toliau keliavo į Berlyna kur susipazino su vokieciu poetu August Wilhelm Schlegel iu Jie tapo labai artimais draugais Ji tese savo kelione kol galop nuvyko į Viena ir suzinojo apie savo tevo mirtį Ji grįzo į Kopeta kaip turtinga ir nepriklausoma namu seimininke bet liudesys del tevo mirties buvo gilus ir nuosirdus Cia ji praleido visa vasara su nuostabia draugija o rudenį nusprende keliauti į Italija kartu su Schlegel iu ir Sismondi Sioje kelioneje ji surinko medziaga savo zymiausiam darbui kurio pagrindinis veikejas buvo įkveptas italu poeto Diodata Saluzzo Roero Is keliones grįzo 1805 m ir beveik metus rase Corinne 1806 m ji sulauze tremties potvarkį ir netrukdoma gyveno salia Paryziaus Netrukus pasirode jos romanas Corinne Tai buvo lyg priminimas apie savo egzistavima Imperijos policija ja vel istreme toliau nuo Paryziaus į Kopeta Kaip jau įprasta ji ten uzsibuvo tik vasarai tad nusprende vel keliauti į Vokietija aplankant Frankfurta Berlyna ir Viena 1808 metais vel grįzus prie Zenevos ezero ji pradejo rasyti nauja kurinį De l Allemagne Sis darbas uztruko beveik dvejus metus Nusipirkusi nekilnojamo turto Amerikoje nusprende persikelti ten bet pasiryzimas isleisti savo kurinį Paryziuje priverte pasilikti Ji parase provokuojantį ir įzeidziantį laiska imperatoriui o jo atsakas buvo visu jos knygos egzemplioriu 10 tukst kopiju nusavinimas paskelbiant ja valstybes priese ir istremimas is salies Dar karta ji atvyko į Kopeta kur nusiraminima rado jauno Sveicarijos pareiguno glebyje Jie susituoke 1811 metais Visi mate esant tarp ju intymu rysį bet apie santuoka niekas nesuzinojo iki jos mirties Gyvenimo pabaigaPo to kai jos draugai buvo nubausti uz susitikinejima su ja ji nusprende isvykti is Napoleono įtakos sferos 1811 metais kovo 23 d ji isvyko is Kopeto į Viena kur gavo Austrijos pilietes pasa O po to Galicijoje gavo ir Rusijos pilietes pasa taip issivaduodama is Napoleono gniauztu Per Rusija Suomija ir Svedija ji atvyko į Anglija Cia ji buvo draugiskai sutikta Ja buvo labai zavimasi o 1813 metais ji isleido knyga De l Allemagne Kai Prancuzijoje į valdzia grįzo ji sugrįzo į tevyne 1816 metu vasara visa seima grįzo į Kopeta cia juos daznai lankydavo Lordas Baironas Visgi 1816 1817 metu ziema ji nusprende praleisti Paryziuje Jos salonas buvo daznai lankomas bet ji jau apsiribojo savo kambariu Liepos 14 diena mire NuorodosDetali chronologija Archyvuota kopija 2004 10 14 is Wayback Machine projekto pranc Anne Louise Germaine de Stael darbai