Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Anglų literatūra
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Anglų literatūra siaurąja prasme vadinama Anglijoje anglų kalba ir jos pirmtakėmis – senąja ir viduriniaja anglų kalba kurta ir kuriama literatūra. Taip ji atskiriama nuo (anglų, škotų ir ), (anglų, airių kalba) ir .
Plačiaja prasme anglų literatūrai priskiriami ir kitų šalių literatūra anglų kalba – airių, škotų, valų, amerikiečių, kanadiečių, australų.
Anglų literatūros periodizacija remiasi visai Europai būdingomis epochomis (pvz., Renesansas) bei Anglijos valdovų valdymo periodais.
Istorija
Senoji anglų literatūra (angl. Old English literature) (500–1150 m.)
Senosios anglų literatūros fazė tęsiasi iki XI a. normanų užkariavimo. Žinomiausiais to laikotarpio anglų literatūros paminklas yra Beovulfas (Beowulf) – epinis germanų pasakojimas.
Lyrika: The Dream of the Rood.
Vidurinė anglų literatūra (angl. Middle English literature) (1150–1500 m.)
- Lyrika: Brut
- Drama: Mystery Plays, Morality Plays (Everyman)
- Epiniai kūriniai: Geoffrey Chaucer (Canterbury Tales), Thomas Malory
Po normanų užkariavimo 1066 m. šalyje atsirado prancūziškai kalbantis aukštasis sluoksnis, o po anglosaksų liaudies kalbos ir prancūzų dvaro ir kilmingųjų kalbos susimaišymo atsirado vidurinė anglų kalba (Anglo-normanų literatūra).
Apie XIV a. vidurį Anglijoje pradėjo formuotis nacionalinė literatūrinė kalba, pagrįsta Londono – valstybinio ir ūkinio šalies gyvenimo centro – dialektu. 1362 m. anglų kalba buvo pirmą kartą pradėta vartoti parlamento debatuose; tuo pačiu metu parlamentas nutarė, kad teismo bylos turi būti nagrinėjamos anglų kalba. Maždaug tuo pačiu metu anglų kalba pasidarė pagrindine mokyklų kalba. Anglų kalba parašyti ir svarbiausi literatūriniai tos epochos kūriniai. Anglų literatūra tuo laikotarpiu buvo dar viduramžiško pobūdžio. (John Gower, 1328–1408 m.) savo veikalus, pilnus vienuolynų mokslingumo, alegorizmo ir didaktikos, rašė trim kalbom: prancūzų, lotynų ir anglų.
Vienintelis XIV a. pabaigos anglų poetas, kurio kūrybai neabejotinai turėjo įtakos ankstyvasis italų Renesansas, buvo Petrarkos ir Bokačo amžininkas Geoffrey Chaucer (Džefris Čoseris, 1340–1400 m.). Jo brandžiausio laikotarpio kūriniams būdingi daugelis bruožų, kurie pilnutinai išsivystė tik Šekspyro epochoje: realizmas, pilnutinis ir stiprus tikrovės suvokimas, optimistiška pasaulėžiūra, platus ir humaniškas požiūris į žmogaus gyvenimą ir žmonių santykius. Čoseris ligi pat Šekspyro buvo didžiausias anglų žodžio menininkas. „Kenterberio pasakojimai“ yra visos literatūrinės Čoserio veiklos rezultatas; jis čia pasirodė kaip subrendęs menininkas, subtilus ir gilus tikrojo gyvenimo stebėtojas.
Dramaturgijos vėlesne Šekspyro prasme šiame etape nebuvo, jos vietoje buvo vietinės kilmės Mystery Play (Biblijos epizodų dramatizavimas), Morality Play (alegorinis dorybių ir nuodėmių kovos už žmogaus sielą atvaizdavimas) ir Interlude (dvaro aplinkoje patobulinti Morality Play, įtraukiant humanistinį ir politinį turinį). Be to egzistavo ir folklorinė švenčių tradicija (kaukių eitynės, karnavalai ir kt.).
Renesansas (1500–1649 m.)
Anglijos Renesansas chronologiškai sutampa su dinastijos valdymo laikotarpiu – nuo Henriko VII įžengimo į sostą (1485 m.) iki šios dinastijos paskutinės atstovės karalienės Elžbietos mirties (1603 m.). Tiudorams Henrikui VII (1485–1509) ir Henrikui VIII (1509-1547), nepaisant kilmingųjų ir bažnyčios pasipriešinimo, pavyko centralizuoti Anglijos valdymą ir sutelkti jį karaliaus dvare.
Priežastys, dėl kurių Anglijoje ėmė formuotis nauja, humanistinė kultūra, apskritai imant, buvo panašios į tas, dėl kurių Renesansas atsirado ir kitose Vakarų Europos šalyse, bet ši kultūra Anglijoje vystėsi specifinėmis vietos sąlygomis, kurios visą XVI šimtmetį teikė jai ypatingą pobūdį.
XVI a. išpopuliarino sonetus, o bei William Shakespeare sukūrė dabartinio anglų teatro pagrindus.
Europos žemyno kultūra skverbėsi į Angliją įvairiausiais keliais; kaip niekad anksčiau, gausiai plito verstinė literatūra; lygia greta su antikos klasikais Anglijoje buvo gausiai verčiami italų, prancūzų ir ispanų rašytojų kūriniai; labai paplito mokslinis - filosofinis judėjimas, kuris amžiaus pabaigoje vainikavosi (Francis Bacon, 1561–1626 m.) filosofinės sistemos atsiradimu. lotynų kalba parašė utopinį romaną „Naujoji Atlantida“ (1623 m.), kuriame jis šlovina mokslą, laikydamas mokslinės technikos pažangą būsimojo laimingo žmonijos gyvenimo pagrindu. Nepaprastai išsivystė taip pat . Eidama keliu, kurį pramynė pirmieji italų lyrikų sekėjai (Thomas Wyatt, 1503–1542 m.) ir , (Henry Howard Earl of Surrey, 1517–1547 m.), suklestėjo puiki lyrinių poetų plejada; kiti poetai sukūrė epines poemas, savo pobūdžiu artimas ir Taso poemoms. Vajetas labiausiai mėgo Petrarkos poeziją ir, jos veikiamas, įvedė į anglų literatūrą soneto formą, kuri ligi tol Anglijoje buvo nežinoma. Vajetas dar sekė italų poetų kūryba, o Seris su ja elgėsi jau laisviau, nukrypdamas nuo griežtos italų soneto formos, bet laikydamasis lyrinės šio žanro esmės, tęsdamas ir tobulindamas šį žanrą anglų poezijoje. Taip pat sparčiai vystėsi anglų romanas: riterių, pastoralinis, avantiūrinis ir realinis - buitinis; pagaliau atsirado turtinga dramaturgija, kurios korifėjus buvo Šekspyras. Anglų Renesansas turėjo du stambius veikėjus – Tomą Morą ir Viljamą Šekspyrą. Pirmasis jų kūrė šios epochos pradžioje, antrasis – jos pabaigoje.
Didžiausias anglų Renesanso poetas yra (Edmund Spenser, 1552–1599 m.). Jo pirmtakai orientavosi daugiausia į užsienio literatūrą, o jis, remdamasis ta pačia italų poezija, mėgino sukurti grynai anglišką, nacionalinę poeziją.
XVI a. Anglijoje lygia greta su lyrika ir poemomis vystėsi taip pat romanas. Pirmasis Renesanso epochos anglų romanas, plačiai paplitęs, susilaukęs ilgalaikio populiarumo ir daugybės sekimų, buvo (John Lyly, 1554–1606 m.) romanas „Eufuesas“. Antras anglų romanas, skirtas rafinuotam dvariškių skoniui, buvo pastoralinis (Philip Sidney, 1554–1586 m.) romanas „Arkadija“. Rašydamas šį romaną, autorius ėmė pavyzdžiais du garsius Renesanso epochos pastoralinius romanus – italų poeto Sanadzaro „Arkadiją“ ir ispanų rašytojo Montemajoro „Dianą“.
Moksliškojo - galantiškojo ir pastoralinio romanų tradiciją anglų literatūroje tęsė (Thomas Lodge, 1558–1625 m.) ir (Robert Greene, 1558–1592 m.), kurie kartu buvo ir dramaturgai.
Ispanų tipo pikareskiniam romanui artimas taip pat puikus (Thomas Nash, 1567–1601 m.) buitinis romanas „Nelaimingas keliautojas, arba Džeko Viltono gyvenimas“, tolimas Defo romano pirmtakas.
Renesanso epochoje Anglijoje ypatingai suklestėjo draminė literatūra, glaudžiai susijusi su tuo metu labai išpopuliarėjusiais teatro vaidinimais ir išaugusiu scenos menu. Nors anglų drama buvo veikiama tiek antikinės, tiek ir klasikinės - humanistinės Europos dramaturgijos, ji vis dėlto iš esmės išsaugojo savo nacionalinį charakterį, augdama tiesiogiai iš viduramžių dramos žanrų – moralitė ir interliudijų. Moralitė buvo ypač patogi naujų, humanistinių idėjų propagavimo forma, ir todėl pradžioje humanistai ypač dažnai jomis naudodavosi, svarstydami įvairias etines, religines ir politines problemas. Pagrindinės šio žanro savybės – alegorizmas ir didaktizmas. Iš moralitė palaipsniui vystėsi nauja, pasaulietinė drama, turinti ir istorinės dramos bruožų. Pavyzdžiu gali būti (John Bale, 1495–1563 m.) kūriniai. XVI a. pirmojoje pusėje Anglijoje buvo paplitusi dar kita teatro vaidinimų rūšis – interliudijos. Čia šitaip buvo vadinamos ne tik komiško turinio pjesės, įterpiamos tarp religinės dramos dalių, bet ir įvairios kitos komiškos pjesės, kuriose dalyvaudavo keletas veikėjų. Todėl moralitė ir interliudijos vienos nuo kitų mažai kuo skyrėsi. Tokio pobūdžio yra (John Heywood, 1495–1565 m.) interliudijos, parašytos XVI a. trečiajame dešimtmetyje.
XVI a. septintajame dešimtmetyje Anglijoje atsirado jau daug įvairaus tipo komedijų. Kai kuriose iš jų buvo sekama antikinėmis, kitose – italų komedijomis, kurios, savo ruožtu, neretai buvo pagrįstos antikos pavyzdžiais. Kartais taip pat pjesių siužetai buvo imami iš ispanų literatūros (pavyzdžiui, „Selestina“ perdirbta į linksmą anglų komediją „Kalistas ir Melibėja“).
Greitai Anglijoje atsirado ir renesansinė tragedija, kuriai pavyzdžiu, kaip ir kitose šalyse, buvo daugiausia Senekos tragedijos. 1561 m. buvo pastatyta pjesė, kuri paprastai laikoma pirmąja anglų tragedija, – Tomo Nortono ir Tomo Sekvilio „Gorbodukas“.
(Thomas Kyd, 1558–1594 m.) yra laikomas patetinės, melodramai artimos tragedijos pradininku. Dėl gausių žudynių ir įvairių piktadarysčių šis žanras vadinamas „kruvinuoju“. Jis buvo žinomas daugiausia savo „Ispaniškąja tragedija“. Siužetinėmis situacijomis ir technika Kido pjesės turi daug bendra su Šekspyro „Hamletu“. Šitai juo įdomiau, nes būtent Kidui priskiriama ligi mūsų neišlikusi pjesė apie Hamletą, parašyta pirma Šekspyro.
Vienas svarbiausių ir talentingiausių Šekspyro pirmtakų buvo (Christopher Marlowe, 1564–1593 m.). Marlo buvo pirmasis rašytojas, dramine forma apdorojęs legendą apie Faustą, neseniai paskelbtą vokiečių tautosakos knygoje. Jo pjesė „Tragiška daktaro Fausto gyvenimo ir mirties istorija“, parašyta apie 1588–1589 m., žymiai pakeitė filosofinę ir moralinę padavimo prasmę, nors siužetu ji labai artima tautosakos knygai.
Apie XVI a. paskutinį dešimtmetį anglų dramaturgija itin suklestėjo. Įžymių dramaturgų plejados – Lilio, Marlo, Kido, Grino, Lodžo, Pilio ir kitų sukurtai anglų dramai būdinga žanrų įvairovė, tobulas technikos meistriškumas, idėjinis turiningumas. Tačiau visus tuos dramaturgus pranoko žymiausias anglų Renesanso rašytojas Šekspyras.
Šekspyras savo kūryboje nepaprastai pagilino visa, ką jis buvo perėmęs iš pirmtakų. Jis ne tik pasiekė didelio meistriškumo, bet ir taip giliai ir apibendrintai išreiškė gyvenamojo meto jausmus, mintis ir problemas, kad jo kūriniai pranoko savo epochą ir liko meniškai ir idėjiškai gyvybingi ligi mūsų dienų. Šekspyro kūryboje yra išreikštos humanistinės idėjos aukščiausia jų forma. Tačiau bet koks tendencingumas jam giliai svetimas. Jis atskleidžia žmonių charakterių esmę, žmonių elgesio priežastis ir pasekmes, leisdamas žiūrovams arba skaitytojams patiems daryti iš to išvadas. Šekspyras plačiai ir visapusiškai vaizduoja gyvenimą.
Šekspyro laikų dramaturgijoje gyvavo kelios viena kitai priešiškos srovės. Tačiau visos jos sudarė griežtą opoziciją puritonams, kurie pirmaisiais Jokūbo I valdymo metais dar stipriau kovojo prieš teatrą. Viena dramaturgų grupė kūrė visuomeninio - politinio turinio tragediją ir realistinę papročių komediją. Šie dramaturgai sekė antikiniais vaizdais arba sėmėsi medžiagos tiesiogiai iš Anglijos miestų buities. Kita dramaturgijos kryptis priešpastatė pramogines, žaismingos intrigos pjeses.
Pirmajai iš nurodytų krypčių priklausė (Ben Jonson, 1573–1637 m.), stambiausias rašytojas iš artimiausių Šekspyro amžininkų, pasireiškęs kaip produktyvus dramaturgas, lyrinis poetas, antikinių autorių vertėjas ir literatūros kritikas. Antros stovyklos tipiškas dramaturgas buvo (John Fletcher, 1579–1625 m.). Dėl žaismingumo bei puikios sceninės technikos Fletčerio dramaturgija turėjo didelį pasisekimą amžininkų tarpe. Paskutiniuoju anglų teatro gyvavimo laikotarpiu (prieš jo uždarymą revoliucijos metais) Fletčeris buvo mėgstamiausias dramaturgas, didele dalimi išstūmęs iš scenos Šekspyro pjeses. Jis turėjo didelę įtaką ir laikotarpio anglų teatrui.
XVII a. herojiškasis anglų teatro laikotarpis ėmė artėti į pabaigą. Artėjo puritonų revoliucija. Netrukus po pilietinio karo pradžios trimis revoliucinio parlamento aktais (1642, 1647, 1648 m.) teatras Anglijoje buvo uždarytas, o teatrų pastatai sugriauti; pasirodymas scenoje buvo paskelbtas nusikaltimu, o aktorius įsakyta viešai plakti bizūnais ir sodinti į kalėjimą.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Anglų literatūra, Kas yra Anglų literatūra? Ką reiškia Anglų literatūra?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Anglu literatura siauraja prasme vadinama Anglijoje anglu kalba ir jos pirmtakemis senaja ir viduriniaja anglu kalba kurta ir kuriama literatura Taip ji atskiriama nuo anglu skotu ir anglu airiu kalba ir Viljamas Sekspyras Placiaja prasme anglu literaturai priskiriami ir kitu saliu literatura anglu kalba airiu skotu valu amerikieciu kanadieciu australu Anglu literaturos periodizacija remiasi visai Europai budingomis epochomis pvz Renesansas bei Anglijos valdovu valdymo periodais IstorijaSenoji anglu literatura angl Old English literature 500 1150 m Senosios anglu literaturos faze tesiasi iki XI a normanu uzkariavimo Zinomiausiais to laikotarpio anglu literaturos paminklas yra Beovulfas Beowulf epinis germanu pasakojimas Lyrika The Dream of the Rood Vidurine anglu literatura angl Middle English literature 1150 1500 m Lyrika Brut Drama Mystery Plays Morality Plays Everyman Epiniai kuriniai Geoffrey Chaucer Canterbury Tales Thomas Malory Po normanu uzkariavimo 1066 m salyje atsirado prancuziskai kalbantis aukstasis sluoksnis o po anglosaksu liaudies kalbos ir prancuzu dvaro ir kilminguju kalbos susimaisymo atsirado vidurine anglu kalba Anglo normanu literatura Apie XIV a vidurį Anglijoje pradejo formuotis nacionaline literaturine kalba pagrįsta Londono valstybinio ir ukinio salies gyvenimo centro dialektu 1362 m anglu kalba buvo pirma karta pradeta vartoti parlamento debatuose tuo paciu metu parlamentas nutare kad teismo bylos turi buti nagrinejamos anglu kalba Mazdaug tuo paciu metu anglu kalba pasidare pagrindine mokyklu kalba Anglu kalba parasyti ir svarbiausi literaturiniai tos epochos kuriniai Anglu literatura tuo laikotarpiu buvo dar viduramzisko pobudzio John Gower 1328 1408 m savo veikalus pilnus vienuolynu mokslingumo alegorizmo ir didaktikos rase trim kalbom prancuzu lotynu ir anglu Vienintelis XIV a pabaigos anglu poetas kurio kurybai neabejotinai turejo įtakos ankstyvasis italu Renesansas buvo Petrarkos ir Bokaco amzininkas Geoffrey Chaucer Dzefris Coseris 1340 1400 m Jo brandziausio laikotarpio kuriniams budingi daugelis bruozu kurie pilnutinai issivyste tik Sekspyro epochoje realizmas pilnutinis ir stiprus tikroves suvokimas optimistiska pasauleziura platus ir humaniskas poziuris į zmogaus gyvenima ir zmoniu santykius Coseris ligi pat Sekspyro buvo didziausias anglu zodzio menininkas Kenterberio pasakojimai yra visos literaturines Coserio veiklos rezultatas jis cia pasirode kaip subrendes menininkas subtilus ir gilus tikrojo gyvenimo stebetojas Dramaturgijos velesne Sekspyro prasme siame etape nebuvo jos vietoje buvo vietines kilmes Mystery Play Biblijos epizodu dramatizavimas Morality Play alegorinis dorybiu ir nuodemiu kovos uz zmogaus siela atvaizdavimas ir Interlude dvaro aplinkoje patobulinti Morality Play įtraukiant humanistinį ir politinį turinį Be to egzistavo ir folklorine svenciu tradicija kaukiu eitynes karnavalai ir kt Renesansas 1500 1649 m Anglijos Renesansas chronologiskai sutampa su dinastijos valdymo laikotarpiu nuo Henriko VII įzengimo į sosta 1485 m iki sios dinastijos paskutines atstoves karalienes Elzbietos mirties 1603 m Tiudorams Henrikui VII 1485 1509 ir Henrikui VIII 1509 1547 nepaisant kilminguju ir baznycios pasipriesinimo pavyko centralizuoti Anglijos valdyma ir sutelkti jį karaliaus dvare Priezastys del kuriu Anglijoje eme formuotis nauja humanistine kultura apskritai imant buvo panasios į tas del kuriu Renesansas atsirado ir kitose Vakaru Europos salyse bet si kultura Anglijoje vystesi specifinemis vietos salygomis kurios visa XVI simtmetį teike jai ypatinga pobudį XVI a ispopuliarino sonetus o bei William Shakespeare sukure dabartinio anglu teatro pagrindus Europos zemyno kultura skverbesi į Anglija įvairiausiais keliais kaip niekad anksciau gausiai plito verstine literatura lygia greta su antikos klasikais Anglijoje buvo gausiai verciami italu prancuzu ir ispanu rasytoju kuriniai labai paplito mokslinis filosofinis judejimas kuris amziaus pabaigoje vainikavosi Francis Bacon 1561 1626 m filosofines sistemos atsiradimu lotynu kalba parase utopinį romana Naujoji Atlantida 1623 m kuriame jis slovina moksla laikydamas mokslines technikos pazanga busimojo laimingo zmonijos gyvenimo pagrindu Nepaprastai issivyste taip pat Eidama keliu kurį pramyne pirmieji italu lyriku sekejai Thomas Wyatt 1503 1542 m ir Henry Howard Earl of Surrey 1517 1547 m suklestejo puiki lyriniu poetu plejada kiti poetai sukure epines poemas savo pobudziu artimas ir Taso poemoms Vajetas labiausiai mego Petrarkos poezija ir jos veikiamas įvede į anglu literatura soneto forma kuri ligi tol Anglijoje buvo nezinoma Vajetas dar seke italu poetu kuryba o Seris su ja elgesi jau laisviau nukrypdamas nuo grieztos italu soneto formos bet laikydamasis lyrines sio zanro esmes tesdamas ir tobulindamas sį zanra anglu poezijoje Taip pat sparciai vystesi anglu romanas riteriu pastoralinis avantiurinis ir realinis buitinis pagaliau atsirado turtinga dramaturgija kurios korifejus buvo Sekspyras Anglu Renesansas turejo du stambius veikejus Toma Mora ir Viljama Sekspyra Pirmasis ju kure sios epochos pradzioje antrasis jos pabaigoje Didziausias anglu Renesanso poetas yra Edmund Spenser 1552 1599 m Jo pirmtakai orientavosi daugiausia į uzsienio literatura o jis remdamasis ta pacia italu poezija megino sukurti grynai angliska nacionaline poezija XVI a Anglijoje lygia greta su lyrika ir poemomis vystesi taip pat romanas Pirmasis Renesanso epochos anglu romanas placiai paplites susilaukes ilgalaikio populiarumo ir daugybes sekimu buvo John Lyly 1554 1606 m romanas Eufuesas Antras anglu romanas skirtas rafinuotam dvariskiu skoniui buvo pastoralinis Philip Sidney 1554 1586 m romanas Arkadija Rasydamas sį romana autorius eme pavyzdziais du garsius Renesanso epochos pastoralinius romanus italu poeto Sanadzaro Arkadija ir ispanu rasytojo Montemajoro Diana Moksliskojo galantiskojo ir pastoralinio romanu tradicija anglu literaturoje tese Thomas Lodge 1558 1625 m ir Robert Greene 1558 1592 m kurie kartu buvo ir dramaturgai Ispanu tipo pikareskiniam romanui artimas taip pat puikus Thomas Nash 1567 1601 m buitinis romanas Nelaimingas keliautojas arba Dzeko Viltono gyvenimas tolimas Defo romano pirmtakas Renesanso epochoje Anglijoje ypatingai suklestejo dramine literatura glaudziai susijusi su tuo metu labai ispopuliarejusiais teatro vaidinimais ir isaugusiu scenos menu Nors anglu drama buvo veikiama tiek antikines tiek ir klasikines humanistines Europos dramaturgijos ji vis delto is esmes issaugojo savo nacionalinį charakterį augdama tiesiogiai is viduramziu dramos zanru moralite ir interliudiju Moralite buvo ypac patogi nauju humanistiniu ideju propagavimo forma ir todel pradzioje humanistai ypac daznai jomis naudodavosi svarstydami įvairias etines religines ir politines problemas Pagrindines sio zanro savybes alegorizmas ir didaktizmas Is moralite palaipsniui vystesi nauja pasaulietine drama turinti ir istorines dramos bruozu Pavyzdziu gali buti John Bale 1495 1563 m kuriniai XVI a pirmojoje puseje Anglijoje buvo paplitusi dar kita teatro vaidinimu rusis interliudijos Cia sitaip buvo vadinamos ne tik komisko turinio pjeses įterpiamos tarp religines dramos daliu bet ir įvairios kitos komiskos pjeses kuriose dalyvaudavo keletas veikeju Todel moralite ir interliudijos vienos nuo kitu mazai kuo skyresi Tokio pobudzio yra John Heywood 1495 1565 m interliudijos parasytos XVI a treciajame desimtmetyje XVI a septintajame desimtmetyje Anglijoje atsirado jau daug įvairaus tipo komediju Kai kuriose is ju buvo sekama antikinemis kitose italu komedijomis kurios savo ruoztu neretai buvo pagrįstos antikos pavyzdziais Kartais taip pat pjesiu siuzetai buvo imami is ispanu literaturos pavyzdziui Selestina perdirbta į linksma anglu komedija Kalistas ir Melibeja Greitai Anglijoje atsirado ir renesansine tragedija kuriai pavyzdziu kaip ir kitose salyse buvo daugiausia Senekos tragedijos 1561 m buvo pastatyta pjese kuri paprastai laikoma pirmaja anglu tragedija Tomo Nortono ir Tomo Sekvilio Gorbodukas Thomas Kyd 1558 1594 m yra laikomas patetines melodramai artimos tragedijos pradininku Del gausiu zudyniu ir įvairiu piktadarysciu sis zanras vadinamas kruvinuoju Jis buvo zinomas daugiausia savo Ispaniskaja tragedija Siuzetinemis situacijomis ir technika Kido pjeses turi daug bendra su Sekspyro Hamletu Sitai juo įdomiau nes butent Kidui priskiriama ligi musu neislikusi pjese apie Hamleta parasyta pirma Sekspyro Vienas svarbiausiu ir talentingiausiu Sekspyro pirmtaku buvo Christopher Marlowe 1564 1593 m Marlo buvo pirmasis rasytojas dramine forma apdorojes legenda apie Fausta neseniai paskelbta vokieciu tautosakos knygoje Jo pjese Tragiska daktaro Fausto gyvenimo ir mirties istorija parasyta apie 1588 1589 m zymiai pakeite filosofine ir moraline padavimo prasme nors siuzetu ji labai artima tautosakos knygai Apie XVI a paskutinį desimtmetį anglu dramaturgija itin suklestejo Įzymiu dramaturgu plejados Lilio Marlo Kido Grino Lodzo Pilio ir kitu sukurtai anglu dramai budinga zanru įvairove tobulas technikos meistriskumas idejinis turiningumas Taciau visus tuos dramaturgus pranoko zymiausias anglu Renesanso rasytojas Sekspyras Sekspyras savo kuryboje nepaprastai pagilino visa ka jis buvo peremes is pirmtaku Jis ne tik pasieke didelio meistriskumo bet ir taip giliai ir apibendrintai isreiske gyvenamojo meto jausmus mintis ir problemas kad jo kuriniai pranoko savo epocha ir liko meniskai ir idejiskai gyvybingi ligi musu dienu Sekspyro kuryboje yra isreikstos humanistines idejos auksciausia ju forma Taciau bet koks tendencingumas jam giliai svetimas Jis atskleidzia zmoniu charakteriu esme zmoniu elgesio priezastis ir pasekmes leisdamas ziurovams arba skaitytojams patiems daryti is to isvadas Sekspyras placiai ir visapusiskai vaizduoja gyvenima Sekspyro laiku dramaturgijoje gyvavo kelios viena kitai priesiskos sroves Taciau visos jos sudare griezta opozicija puritonams kurie pirmaisiais Jokubo I valdymo metais dar stipriau kovojo pries teatra Viena dramaturgu grupe kure visuomeninio politinio turinio tragedija ir realistine paprociu komedija Sie dramaturgai seke antikiniais vaizdais arba semesi medziagos tiesiogiai is Anglijos miestu buities Kita dramaturgijos kryptis priespastate pramogines zaismingos intrigos pjeses Pirmajai is nurodytu krypciu priklause Ben Jonson 1573 1637 m stambiausias rasytojas is artimiausiu Sekspyro amzininku pasireiskes kaip produktyvus dramaturgas lyrinis poetas antikiniu autoriu vertejas ir literaturos kritikas Antros stovyklos tipiskas dramaturgas buvo John Fletcher 1579 1625 m Del zaismingumo bei puikios scenines technikos Fletcerio dramaturgija turejo didelį pasisekima amzininku tarpe Paskutiniuoju anglu teatro gyvavimo laikotarpiu pries jo uzdaryma revoliucijos metais Fletceris buvo megstamiausias dramaturgas didele dalimi isstumes is scenos Sekspyro pjeses Jis turejo didele įtaka ir laikotarpio anglu teatrui XVII a herojiskasis anglu teatro laikotarpis eme arteti į pabaiga Artejo puritonu revoliucija Netrukus po pilietinio karo pradzios trimis revoliucinio parlamento aktais 1642 1647 1648 m teatras Anglijoje buvo uzdarytas o teatru pastatai sugriauti pasirodymas scenoje buvo paskelbtas nusikaltimu o aktorius įsakyta viesai plakti bizunais ir sodinti į kalejima