Anglų-fryzų kalbos

Anglų-fryzų kalbos – vakarų germanų kalbos, kurios apima anglų kalbas bei fryzų kalbas. Nortumbrijos dialekto bendruomenė Nortumbrijos dialektą, kuriuo šnekama šiaurės rytų Anglijoje, taip pat priskiria prie anglų kalbų.^[1]

Anglų-fryzų kalbos
Kalbama	Iš pradžių Anglija, Škotijos žemuma ir Šiaurės jūros pakrantė nuo Fryzijos iki Jutlandijos pusiasalio; šiandien visame pasaulyje
Kilmė	Indoeuropiečių germanų vakarų germanų Ingenovų Anglų-fryzų

Anglų-fryzų kalbos skiriasi nuo kitų vakarų germanų kalbų dėl šių kalbų kaitos procesų, turėjusių įtakos įvairių žodžių tarimui. Pavyzdžiui, kai kurie žodžiai, vakarų germanų kalbose prasidedantys k garsu, anglų-fryzų kalbose prasideda kitais garsais, pavyzdžiui, č:

Anglų kalboje sūris yra cheese, vakarų fryzų kalboje – tsiis, o olandų – kaas, vokiečių žemaičių – Kees, o vokiečių – Käse
Anglų kalboje bažnyčia yra church, vakarų fryzų kalboje – tsjerke, tuo tarpu olandų – kerk, vokiečių žemaičių – Kerk, Kark, o vokiečių – Kirche

Anglų ir fryzų kalbos yra kilusios iš tų pačių prokalbių, kuriomis nesidalina su jokia kita kalbų grupe. Ankstyvosiomis anglų-fryzų kalbomis, pavyzdžiui, senąja anglų kalba ir senąja fryzų kalba, bei ingevonų kalbomis, kalbėjo tarpusavyje bendraujančios tautos. Nors tai yra laikoma pagrindine priežastimi, kodėl senoji saksų kalba ir senoji anglų kalba bei senoji fryzų kalba turi daug panašumų,^[2] vis dėlto, nėra laikoma, jog anglų-fryzų kalbos tarpusavyje yra lingvistiškai genetiškai susijusios, nepaisant to, jog visos priklauso ingevonų kalbų šeimai. Tiesą sakant, dėl ingevonų ir vakarų germanų kalbų priskyrimo vienai kalbų šeimai kyla daug diskusijų. Kai kurie mokslininkai laiko anglų-fryzų prokalbę neegzistuojančia.^[2] Nepaisant to, glaudūs anglų ir fryzų kalbų ryšiai yra mokslinio susitarimo dalis.^[2]^[3]

Didžiosios Britanijos naujakuriai buvo geografiškai atskirti nuo žemyninės Europos gyventojų. Salyno gyventojai daugiausiai bendravo su bendruomenėmis, gebėjusiomis plaukioti atviruose vandenyse. Dėl tos priežasties naujosios anglų kalbos vystymuisi didelę įtaką darė senovės skandinavų bei normandų kalbos. O šiuolaikinės fryzų kalbos vystėsi sąveikaudamos su pietų germanų tautomis.

Klasifikacija

redaguoti

Anglų-fryzų kalbų šeimos medis:

Anglų-fryzų kalbos
- Anglų kalbos
  - Anglų kalba
  - Škotų kalba
  - Jolos kalba (išnykusi)
  - Fingalų kalba (išnykusi)
- Fryzų kalba
  - Vakarų fryzų kalba
  - Rytų fryzų kalba
  - Šiaurės fryzų kalba

Anglų kalbos

redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Anglų kalbos.

Anglų kalbos (angl. Anglic languages,^[4]^[5] taip pat English languages,^[6]^[7] arba Insular Germanic languages^[8]) – kalbinių variantų grupė, apimanti senąją anglų kalbą ir iš jos kilusias kalbas.^[9]

Grupė apima:

viduriniąją anglų kalbą (Middle English),
ankstyvąją naująją anglų kalbą (Early Modern English),
anglų kalbą (English language);

taip pat:

ankstyvąją škotų kalbą (Early Scots),
viduriniąją škotų kalbą (Middle Scots),
naująją škotų kalbą (Modern Scots);

taip pat dabar išnykusias Airijoje:

jolos kalbą (Yola language),
fingalų kalbą (Fingallian language).

Anglų kalba grįstos kreolų kalbos paprastai neįtraukiamos, nes iš anglų kalbos kilusi tik jų leksika, o ne kalbinė struktūra.

Proto-senoji anglų kalba
Nortumbrijos		Mersijos ir Kento		Vesekso
Ankstyvoji šiaurės Vidurinioji anglų kalba		Ankstyvoji Midlandso ir pietryčių Vidurinioji anglų kalba		Ankstyvoji pietų ir pietvakarių Vidurinioji anglų kalba
Ankstyvoji škotų kalba	Šiaurės Vidurinioji anglų kalba	Midlandso Vidurinioji anglų kalba	Pietryčių Vidurinioji anglų kalba	Pietų Vidurinioji anglų kalba	Pietvakarių Vidurinioji anglų kalba
Vidurinioji škotų kalba	Šiaurės Ankstyvoji naujoji anglų kalba	Midlandso Ankstyvoji naujoji anglų kalba	Metropolijos (sostinės) Ankstyvoji naujoji anglų kalba	Pietų Ankstyvoji naujoji anglų kalba	Pietvakarių Ankstyvoji naujoji anglų kalba, Jola, fingalų kalba
Naujoji škotų kalba	Šiaurės naujoji anglų kalba	Rytų vakarų naujoji anglų kalba	Standartinė naujoji anglų kalba	Pietų naujoji anglų kalba	Vakarų krašto naujoji anglų kalba

Fryzų kalbos

redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Fryzų kalba.

Fryzų kalbos – kalbinių variantų grupė, kuria Šiaurės jūros pietiniuose pakraščiuose Nyderlanduose ir Vokietijoje kalba maždaug 500 000 fryzų. Vakarų fryzų kalba, kuria kalba daugiausiai žmonių iš visų trijų fryzų kalbų, yra oficiali kalba Nyderlandų Fryzijos provincijoje ir dviejose Vakarų Fryzų salose. Šiaurės fryzų kalba kalbama šiauriausioje Vokietijos Nordfryzlando apskrityje, Šiaurės Fryzijoje ir kai kuriose Šiaurės Fryzų salose. Rytų fryzų kalba yra kalbama Zaterlande, Vokietijoje.

Palyginimai

redaguoti

Skaičiai anglų-fryzų kalbomis

redaguoti

Lentelėje pateikiami skaičiai nuo vieno iki dvylikos anglų-fryzų kalbomis. Palyginimui įtrauktos olandų bei vokiečių kalbos:

Kalba	1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12
Anglų	one	two	three	four	five	six	seven	eight	nine	ten	eleven	twelve
Škotų	ane ae yin	twa	three	fower	five	sax	seiven	aicht	nine	ten	eleiven	twal
Jolos	oan	twye	dhree	vour	veeve	zeese	zeven	ayght	neen	dhen
Vakarų fryzų	ien	twa	trije	fjouwer	fiif	seis	sân	acht	njoggen	tsien	alve	tolve
Rytų fryzų	aan	twäi twäin twoo	träi	fjauwer	fieuw	säks	soogen	oachte	njugen	tjoon	alwen	tweelich
Šiaurės fryzų	iinj ån	tou tuu	trii tra	fjouer	fiiw	seeks	soowen	oocht	nüügen	tiin	alwen	tweelwen
Olandų	een	twee	drie	vier	vijf	zes	zeven	acht	negen	tien	elf	twaalf
Vokiečių	eins	zwei	drei	vier	fünf	sechs	sieben	acht	neun	zehn	elf	zwölf

Žodžiai anglų, škotų, vakarų fryzų, olandų ir vokiečių kalbomis

redaguoti

Lietuvių	Anglų	Škotų	Vakarų fryzų	Olandų	Vokiečių
diena	day	day	dei	dag	Tag
lietus	rain	rain	rein	regen	Regen
vienintelis	alone	alane	allinne	alleen	allein
akmuo	stone	stane	stien	steen	Stein
sniegas	snow	snaw	snie	sneeuw	Schnee
vasara	summer	simmer	simmer	zomer	Sommer
kelias	way	wey	wei	weg	Weg
visagalis	almighty	awmichtie	almachtich	almachtig	allmächtig
laivas	ship	ship	skip	schip	Schiff
vinis	nail	nail	neil	nagel	Nagel
senas	old	auld	âld	oud	alt
sviestas	butter	butter	bûter	boter	Butter
sūris	cheese	cheese	tsiis	kaas	Käse
obuolys	apple	aiple	apel	appel	Apfel
bažnyčia	church	kirk	tsjerke	kerk	Kirche
sūnus	son	son	soan	zoon	Sohn
durys	door	door	doar	deur	Tür
geras	good	guid	goed	goed	gut
šakutė	fork	fork	foarke	vork	Gabel Forke (pasenęs žodis)
brolis arba sesuo	sibling	sib	sibbe	sibbe (pasenęs žodis)	Sippe
kartu	together	thegither	tegearre	samen tezamen	zusammen
rytas	morn(ing)	morn(in)	moarn	morgen	Morgen
iki kol	until, till	until, till	oant	tot	bis
kur	where	whaur	wêr	waar	wo
raktas	key	key	kaai	sleutel	Schlüssel
buvo	have been (was)	wis	ha west	ben geweest	bin gewesen
dvi avys	two sheep	twa sheep	twa skiep	twee schapen	zwei Schafe
turėti	have	hae	hawwe	hebben	haben
mus	us	us	ús	ons	uns
arklys	horse	horse	hynder hoars (retai vartojamas)	paard ros (pasenęs žodis)	Pferd Ross (pasenęs žodis)
duona	bread	breid	brea	brood	Brot
plaukai	hair	hair	hier	haar	Haar
širdis	heart	hert	hert	hart	Herz
barzda	beard	beard	burd	baard	Bart
ausis	ear	ear, lug (šnekamąja kalba)	ear	oor	Ohr
žalias	green	green	grien	groen	grün
raudonas	red	reid	read	rood	rot
saldus	sweet	sweet	swiet	zoet	süß
per	through	throu	troch	door	durch
šlapias	wet	weet	wiet	nat	nass
akis	eye	ee	each	oog	Auge
sapnas	dream	dream	dream	droom	Traum
pelė	mouse	moose	mûs	muis	Maus
namas	house	hoose	hûs	huis	Haus
tęsiasi	it goes on	it gaes/gangs on	it giet oan	het gaat door	es geht weiter/los
laba diena	good day	guid day	goeie (dei)	goedendag	guten Tag

„History & Evolution“.
Faltings, Volkert (1995 m. sausio mėn.). Friesische Studien II. Beiträge des Föhrer Symposiums zur Friesischen Philologie vom 7.–8. April 1994. ISBN 9789027272843.
Hines, John (2017). Frisians and their North Sea Neighbours. Boydell & Brewer. ISBN 1-78744-063-X. OCLC 1013723499.
Hammarström, Harald; Forkel, Robert; Haspelmath, Martin, eds. (2017). "Anglic". Glottolog 3.0. Jena, Germany: Max Planck Institute for the Science of Human History.
Woolf, Alex (2007). From Pictland to Alba, 789–1070. The New Edinburgh History of Scotland. Edinburgh: Edinburgh University Press. ISBN 978-0-7486-1234-5., p. 336
J. Derrick McClure Scots its range of Uses in A. J. Aitken, Tom McArthur, Languages of Scotland, W. and R. Chambers, 1979. p.27
Thomas Burns McArthur, The English Languages, Cambridge University Press, 1998. p.203
Woolf, Alex (2007). "From Pictland to Alba, 789–1070". The New Edinburgh History of Scotland. Edinburgh: Edinburgh University Press. ISBN 978-0-7486-1234-5. , p. 336
„Indo-European, Germanic, West, English“. Ethnologue.com. Nuoroda tikrinta 2010-09-10.

[1] „History & Evolution“.

[studien-2] Faltings, Volkert (1995 m. sausio mėn.). Friesische Studien II. Beiträge des Föhrer Symposiums zur Friesischen Philologie vom 7.–8. April 1994. ISBN 9789027272843.

[3] Hines, John (2017). Frisians and their North Sea Neighbours. Boydell & Brewer. ISBN 1-78744-063-X. OCLC 1013723499.

[4] Hammarström, Harald; Forkel, Robert; Haspelmath, Martin, eds. (2017). "Anglic". Glottolog 3.0. Jena, Germany: Max Planck Institute for the Science of Human History.

[5] Woolf, Alex (2007). From Pictland to Alba, 789–1070. The New Edinburgh History of Scotland. Edinburgh: Edinburgh University Press. ISBN 978-0-7486-1234-5., p. 336

[6] J. Derrick McClure Scots its range of Uses in A. J. Aitken, Tom McArthur, Languages of Scotland, W. and R. Chambers, 1979. p.27

[7] Thomas Burns McArthur, The English Languages, Cambridge University Press, 1998. p.203

[8] Woolf, Alex (2007). "From Pictland to Alba, 789–1070". The New Edinburgh History of Scotland. Edinburgh: Edinburgh University Press. ISBN 978-0-7486-1234-5. , p. 336

[9] „Indo-European, Germanic, West, English“. Ethnologue.com. Nuoroda tikrinta 2010-09-10.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]