Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Andrejus Dmitrijevičius Sacharovas rus Андрей Дмитриевич СахаровAndrejus SacharovasGimė 1921 m gegužės 21 d Maskvoje Sov
Andrejus Sacharovas
| Andrejus Dmitrijevičius Sacharovas rus. Андрей Дмитриевич Сахаров | |
|---|---|
| Andrejus Sacharovas | |
| Gimė | 1921 m. gegužės 21 d. Maskvoje, Sovietų Rusija |
| Mirė | 1989 m. gruodžio 14 d. (68 metai) Maskvoje, Sovietų Sąjunga |
| Veikla | sovietų branduolinės fizikos atstovas, disidentas ir žmogaus teisių aktyvistas. Sacharovas buvo civilinių teisių ir reformų Sovietų Sąjungoje šalininkas. |
| Žymūs apdovanojimai | |
| |
| Vikiteka | Andrejus Sacharovas |
Andrejus Dmitrijevičius Sacharovas (rus. Андрей Дмитриевич Сахаров, 1921 m. gegužės 21 d. – 1989 m. gruodžio 14 d.) – sovietų branduolinės fizikos atstovas, disidentas ir žmogaus teisių aktyvistas. Sacharovas buvo civilinių teisių ir reformų Sovietų Sąjungoje šalininkas. 1975 m. gavo Nobelio premiją.
Gyvenimas ir karjera
Gimė Maskvoje fiziko Dmitrijaus Sacharovo šeimoje. 1938 metais baigęs vidurinę mokyklą, įstojo į Maskvos valstybinio universiteto Fizikos fakultetą. Po evakuacijos 1941 m. Antrojo pasaulinio karo metu, mokslus baigė Ašchabade, šiandieniniame Turkmėnistane. Paskirtas laboratoriniams darbams Uljanovske. Į Maskvą sugrįžo 1945 m., studijoms FIAN’o (Sovietų mokslų akademijos Fizikos instituto) Teoretiniam departamente. 1947 metais gavo Filosofijos daktaro laipsnį.
Antrojo Pasaulinio karo pabaigoje Sacharovas tyrinėjo kosminius spindulius. 1948-ųjų viduryje jis dalyvavo Sovietų atominės bombos projekte, kuriam vadovavo Igoris Kurčiatovas. Pirmasis sovietinis atominis įrenginys buvo testuojamas 1949-ųjų rugpjūčio 29 dieną. 1950-aisiais Sacharovas ėmė vadovauti vandenilinės bombos kūrimui . Pirmasis sovietų įrenginys buvo testuojamas 1953-ųjų rugpjūčio 12 dieną. 1953 metais gavo Mokslų Daktaro laipsnį, buvo išrinktas Sovietų Mokslų akademijos nariu, ir buvo apdovanotas pirmuoju (iš jo gautų trijų) Socialistinio darbo didvyrio vardu. Sacharovas tęsė savo darbą Sarove, padėdamas kurti pirmąją tikrą sovietinę vandenilinę bombą, testuotą 1955-asiais, ir 1961-ųjų spalį 50MT Caro bombą, patį galingiausią kada nors sprogusį įrenginį.
Jis taip pat kūrė kontroliuojamos branduolinės sintezės reaktoriaus, tokamako, idėją, kas vis dar yra pagrindas daugumai vykdomų darbų. Sacharovas drauge su kūrė ypatingai karštos jonizuotos plazmos rato formos magnetiniame lauke sustabdymo, taip kontroliuojant termobranduolinę sintezę, idėją. Tai leido tobulinti tokomako įrenginį.
Sacharovas sukūrė priverstinės gravitacijos idėją kaip alternatyvą kvantinės gravitacijos teorijai.
Posūkis į aktyvizmą
1950-ųjų pabaigoje Sacharovas susirūpino jo darbo moralinėmis ir politinėmis reikšmėmis. Politiškai aktyvus 1960-aisiais, Sacharovas buvo prieš branduolinio arsenalo didinimą. Remdamas atmosferos testų pabaigimą, jis buvo svarbus asmuo 1963-ųjų Dalinio testų uždraudimo sutartyje, pasirašytoje Maskvoje. 1965-aisiais jis sugrįžo į fundamentaliuosius mokslus ir pradėjo dirbti kosmologijos srityje, bet ir toliau veikė kaip politinis disidentas.
Pagrindinis posūkis Sacharovo politinei veiklai atėjo 1967-aisiais, kai tapo pagrindine problema JAV ir Sovietų Sąjungos santykiuose. Slaptame išsamiame laiške sovietiniams lyderiams 1967-ųjų liepos 21, Sacharovas aiškina būtinybę „pagauti amerikiečius ant jų pačių žodžių“ ir priimti jų pasiūlymą "abipusiškai atsisakyti JAV ir Sovietų Sąjungoje vystyti priešraketinę gynybą“, nes kitaip šios, naujos technologijos varžybos padidins branduolinio karo galimybę. Jis taip pat prašė leidimo publikuoti jo rankraštį, išsiųstą su laišku, spaudoje, tam, kad paaiškintų apie šios gynybos klastingą pavojų. Valdžia ignoravo jo laišką ir atsisakė jam leisti inicijuoti viešą diskusiją apie priešraketinę gynybą sovietų spaudoje.
1968-ųjų gegužę jis užbaigė esė, Apmąstymai apie Progresą, Taiki Koegzistencija, ir Intelektuali Laisvė, kur priešraketinė gynyba pavaizduota kaip pagrindinė galimybė pasauliniam branduoliniui karui kilti. Po šios esės paplitimo savilaidos (samizdat) būdu, o vėliau publikavimo už sovietų Sąjungos sienų, Sacharovui buvo uždrausta dirbti su susietuose tyrimuose ir jis sugrįžo į FIAN studijuoti fundamentaliosios teorinės fizikos. 1970-aisiais jis buvo vienas iš Maskvos Žmogaus Teisių komiteto įkūrėjų ir nugalėjo didėjantį režimo spaudimą. Jis vedė bendramintę, žmogaus teisių aktyvistę 1972-aisiais.
1973 Sacharovas buvo nominuotas Nobelio taikos premijai. Ją laimėjo 1975, tačiau jam nebuvo leista išvykti iš Sovietų Sąjungos į Premijų įteikimo ceremoniją. Sacharovo žmona perskaitė jo kalbą per įteikimo ceremoniją.
Sacharovo idėjos paskatino žmogaus teisių principo kaip politikos pagrindo įtvirtinimą. Jo darbuose yra deklaruojama, jog „principas „kas nėra uždrausta tas yra leistina“ turi būti suprastas pažodžiui“, neigiant teisėtumo visų neužrašytų įstatymuose moralinių ar kultūrinių normų svarbumą. Jis buvo suimtas 1980-ųjų sausio 22 dieną, po jo viešų protestų, nukreiptų prieš sovietų invaziją į Afganistaną 1979 metais, ir buvo ištremtas į Gorkio miestą (dabar Nižnij Novgorodas), kuris buvo neprieinamas užsieniečiams.
Tarp 1980-ų ir 1986-ų, Sacharovas buvo laikomas griežtoje sovietų priežiūroje. Savo užrašuose jis mini, kad jų apartamentai Gorkyje buvo dažnas vagių ir kratos vykdytojų taikinys. Jis liko izoliuotas, bet nepasidavęs iki 1986-ųjų gruodžio, kai jam buvo leista sugrįžti į Maskvą, kuomet Michailas Gorbačiovas pradėjo perestroiką ir viešumą.
Jis inicijavo pirmąsias nepriklausomas legalias politines organizacijas ir tapo žinomu Sovietų Sąjungos augančioje politinėje opozicijoje. 1989-ųjų balandį Sacharovas buvo išrinktas į naująjį parlamentą, Visasąjunginį Žmonių deputatų kongresą ir buvo vienas iš demokratinės opozicijos vadovų.
Sacharovas mirė nuo širdies smūgio 1989-aisiais, būdamas 68 metų, ir palaidotas Vostriakovo kapinėse Maskvoje.
2003 m. sausio 8 d. (po mirties) apdovanotas Lietuvos Vyčio Kryžiaus ordinu.
Poveikis
Šio disidento vardu pavadintaSacharovo premija įsteigta 1988-aisiais. Kasmet Europos Parlamentas skiria Sacharovo premiją asmeniui ar organizacijai už nuopelnus ginant žmogaus teises ir skatinant demokratiją.
Populiari grožinė literatūra
Sacharovas ir „sacharovo kelias“ buvo aprašyti Artūro C. Klarko novelėje „2010: antroji odisėja“. Vienas iš „Enterprice-D“ kosminių laivų „Star Trek: The Next Generation“ buvo taip pat pavadintas jo vardu.
Šaltiniai
- Sacharovo premija Archyvuota kopija 2006-11-27 iš Wayback Machine projekto.
- Sakharov, Andrei, „Facets of a Life“. 1991;
- Babenyshev, Alexander, „On Sakharov“. Russia, 1981;
- Lozansky, Edward D., „Andrei Sakharov and Peace“. 1985;
- Drell, Sidney D., and Sergei P. Kapitsa, „Sahkarov Remembered“. 1991;
- Gorelik, Gennady, with Antonina W. Bouis, „The World of Andrei Sakharov: A Russian Physicist's Path to Freedom“. Oxford University Press, 2005;
- Sacharovo premija – parama žmogaus teisėms pasaulyje Archyvuota kopija 2009-09-09 iš Wayback Machine projekto.. Europos Parlamentas, 2006.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Andrejus Sacharovas, Kas yra Andrejus Sacharovas? Ką reiškia Andrejus Sacharovas?
Andrejus Dmitrijevicius Sacharovas rus Andrej Dmitrievich SaharovAndrejus SacharovasGime 1921 m geguzes 21 d Maskvoje Sovietu RusijaMire 1989 m gruodzio 14 d 68 metai Maskvoje Sovietu SajungaVeikla sovietu branduolines fizikos atstovas disidentas ir zmogaus teisiu aktyvistas Sacharovas buvo civiliniu teisiu ir reformu Sovietu Sajungoje salininkas Zymus apdovanojimai1975 m Nobelio premija 2003 m Vycio Kryziaus ordino Didysis kryzius Vikiteka Andrejus Sacharovas Andrejus Dmitrijevicius Sacharovas rus Andrej Dmitrievich Saharov 1921 m geguzes 21 d 1989 m gruodzio 14 d sovietu branduolines fizikos atstovas disidentas ir zmogaus teisiu aktyvistas Sacharovas buvo civiliniu teisiu ir reformu Sovietu Sajungoje salininkas 1975 m gavo Nobelio premija Gyvenimas ir karjeraGime Maskvoje fiziko Dmitrijaus Sacharovo seimoje 1938 metais baiges vidurine mokykla įstojo į Maskvos valstybinio universiteto Fizikos fakulteta Po evakuacijos 1941 m Antrojo pasaulinio karo metu mokslus baige Aschabade siandieniniame Turkmenistane Paskirtas laboratoriniams darbams Uljanovske Į Maskva sugrįzo 1945 m studijoms FIAN o Sovietu mokslu akademijos Fizikos instituto Teoretiniam departamente 1947 metais gavo Filosofijos daktaro laipsnį Antrojo Pasaulinio karo pabaigoje Sacharovas tyrinejo kosminius spindulius 1948 uju viduryje jis dalyvavo Sovietu atomines bombos projekte kuriam vadovavo Igoris Kurciatovas Pirmasis sovietinis atominis įrenginys buvo testuojamas 1949 uju rugpjucio 29 diena 1950 aisiais Sacharovas eme vadovauti vandenilines bombos kurimui Pirmasis sovietu įrenginys buvo testuojamas 1953 uju rugpjucio 12 diena 1953 metais gavo Mokslu Daktaro laipsnį buvo isrinktas Sovietu Mokslu akademijos nariu ir buvo apdovanotas pirmuoju is jo gautu triju Socialistinio darbo didvyrio vardu Sacharovas tese savo darba Sarove padedamas kurti pirmaja tikra sovietine vandeniline bomba testuota 1955 asiais ir 1961 uju spalį 50MT Caro bomba patį galingiausia kada nors sprogusį įrenginį Jis taip pat kure kontroliuojamos branduolines sintezes reaktoriaus tokamako ideja kas vis dar yra pagrindas daugumai vykdomu darbu Sacharovas drauge su kure ypatingai karstos jonizuotos plazmos rato formos magnetiniame lauke sustabdymo taip kontroliuojant termobranduoline sinteze ideja Tai leido tobulinti tokomako įrenginį Sacharovas sukure priverstines gravitacijos ideja kaip alternatyva kvantines gravitacijos teorijai Posukis į aktyvizma 1950 uju pabaigoje Sacharovas susirupino jo darbo moralinemis ir politinemis reiksmemis Politiskai aktyvus 1960 aisiais Sacharovas buvo pries branduolinio arsenalo didinima Remdamas atmosferos testu pabaigima jis buvo svarbus asmuo 1963 uju Dalinio testu uzdraudimo sutartyje pasirasytoje Maskvoje 1965 aisiais jis sugrįzo į fundamentaliuosius mokslus ir pradejo dirbti kosmologijos srityje bet ir toliau veike kaip politinis disidentas Pagrindinis posukis Sacharovo politinei veiklai atejo 1967 aisiais kai tapo pagrindine problema JAV ir Sovietu Sajungos santykiuose Slaptame issamiame laiske sovietiniams lyderiams 1967 uju liepos 21 Sacharovas aiskina butinybe pagauti amerikiecius ant ju paciu zodziu ir priimti ju pasiulyma abipusiskai atsisakyti JAV ir Sovietu Sajungoje vystyti priesraketine gynyba nes kitaip sios naujos technologijos varzybos padidins branduolinio karo galimybe Jis taip pat prase leidimo publikuoti jo rankrastį issiusta su laisku spaudoje tam kad paaiskintu apie sios gynybos klastinga pavoju Valdzia ignoravo jo laiska ir atsisake jam leisti inicijuoti viesa diskusija apie priesraketine gynyba sovietu spaudoje 1968 uju geguze jis uzbaige ese Apmastymai apie Progresa Taiki Koegzistencija ir Intelektuali Laisve kur priesraketine gynyba pavaizduota kaip pagrindine galimybe pasauliniam branduoliniui karui kilti Po sios eses paplitimo savilaidos samizdat budu o veliau publikavimo uz sovietu Sajungos sienu Sacharovui buvo uzdrausta dirbti su susietuose tyrimuose ir jis sugrįzo į FIAN studijuoti fundamentaliosios teorines fizikos 1970 aisiais jis buvo vienas is Maskvos Zmogaus Teisiu komiteto įkureju ir nugalejo didejantį rezimo spaudima Jis vede bendraminte zmogaus teisiu aktyviste 1972 aisiais 1973 Sacharovas buvo nominuotas Nobelio taikos premijai Ja laimejo 1975 taciau jam nebuvo leista isvykti is Sovietu Sajungos į Premiju įteikimo ceremonija Sacharovo zmona perskaite jo kalba per įteikimo ceremonija Andrejus Sacharovas su JAV prezidentu Ronaldu Reiganu Baltuosiuose rumuose 1988 m Sacharovo idejos paskatino zmogaus teisiu principo kaip politikos pagrindo įtvirtinima Jo darbuose yra deklaruojama jog principas kas nera uzdrausta tas yra leistina turi buti suprastas pazodziui neigiant teisetumo visu neuzrasytu įstatymuose moraliniu ar kulturiniu normu svarbuma Jis buvo suimtas 1980 uju sausio 22 diena po jo viesu protestu nukreiptu pries sovietu invazija į Afganistana 1979 metais ir buvo istremtas į Gorkio miesta dabar Niznij Novgorodas kuris buvo neprieinamas uzsienieciams Tarp 1980 u ir 1986 u Sacharovas buvo laikomas grieztoje sovietu prieziuroje Savo uzrasuose jis mini kad ju apartamentai Gorkyje buvo daznas vagiu ir kratos vykdytoju taikinys Jis liko izoliuotas bet nepasidaves iki 1986 uju gruodzio kai jam buvo leista sugrįzti į Maskva kuomet Michailas Gorbaciovas pradejo perestroika ir viesuma Jis inicijavo pirmasias nepriklausomas legalias politines organizacijas ir tapo zinomu Sovietu Sajungos augancioje politineje opozicijoje 1989 uju balandį Sacharovas buvo isrinktas į naujajį parlamenta Visasajunginį Zmoniu deputatu kongresa ir buvo vienas is demokratines opozicijos vadovu Sacharovas mire nuo sirdies smugio 1989 aisiais budamas 68 metu ir palaidotas Vostriakovo kapinese Maskvoje 2003 m sausio 8 d po mirties apdovanotas Lietuvos Vycio Kryziaus ordinu PoveikisSio disidento vardu pavadintaSacharovo premija įsteigta 1988 aisiais Kasmet Europos Parlamentas skiria Sacharovo premija asmeniui ar organizacijai uz nuopelnus ginant zmogaus teises ir skatinant demokratija Populiari grozine literatura Sacharovas ir sacharovo kelias buvo aprasyti Arturo C Klarko noveleje 2010 antroji odiseja Vienas is Enterprice D kosminiu laivu Star Trek The Next Generation buvo taip pat pavadintas jo vardu SaltiniaiSacharovo premija Archyvuota kopija 2006 11 27 is Wayback Machine projekto Sakharov Andrei Facets of a Life 1991 Babenyshev Alexander On Sakharov Russia 1981 Lozansky Edward D Andrei Sakharov and Peace 1985 Drell Sidney D and Sergei P Kapitsa Sahkarov Remembered 1991 Gorelik Gennady with Antonina W Bouis The World of Andrei Sakharov A Russian Physicist s Path to Freedom Oxford University Press 2005 Sacharovo premija parama zmogaus teisems pasaulyje Archyvuota kopija 2009 09 09 is Wayback Machine projekto Europos Parlamentas 2006