Andalūzija

Šis straipsnis – apie Ispanijos regioną. Apie Islamo pasaulio regioną, egzistavusį Pirėnuose VIII–XV a., žiūrėkite straipsnį Al-Andalusija

Andalūzija
Andalucía
Valstybė Ispanija
Administracinis centrasSevilija
Provincijų skaičius8
PrezidentasSusana Díaz
Gyventojų (2021 m.)8 484 804[1]
Plotas87 598 km²
Tankumas (2021 m.)97 žm./km²
ISO 3166-2AN
TinklalapisOficiali svetainė
VikitekaAndalūzijaVikiteka

Andalūzija (isp. Andalucía) – autonominis Ispanijos regionas. Tai daugiausia gyventojų turintis ir antras pagal dydį iš septyniolikos Ispanijos regionų. Sostinė – Sevilija.

Šiaurėje Andalūzija ribojasi su 3 kitais Ispanijos regionais: Kastilija-La Manča, Mursija, Estremadūra bei vakaruose su Portugalija. Pietvakariuose šį regioną skalauja Atlanto vandenynas, pietuose yra Gibraltaro sąsiauris ir Viduržemio jūra, o pietryčiuose – taip pat Viduržemio jūra. Pietuose Andalūzija ribojasi su Jungtinės karalystės kolonija Gibraltaru.

Geografija

redaguoti

Didesniąją Andalūzijos dalį užima Andalūzijos kalnai ir Andalūzijos žemuma. Šiaurėje iškilę Siera Morenos kalnai.

Klimatas mediteraninis. Sevilijoje ir Málagoje sausio vidutinė temperatūra siekia +10,5 ir 12 °C, liepos +29 ir 25 °C; vidutinis metinis kritulių kiekis – 485 ir 475 mm. Sevilijoje užregistruota aukščiausia Europoje oro temperatūra (+52 °C).

Per Andalūziją teka Gvadalkivyras ir jo intakai (Gvadalimaras, Mažoji Gvadiana ir kt.), Segura. Sudaryta daug tvenkinių. 50 % Andalūzijos teritorijos apaugusi miškais ir krūmynais. Saugomos teritorijos užima 17 % Andalūzijos ploto. Donjanos nacionaliniame parke saugomi į Afriką migruojantys paukščiai, Siera de Kasorlos nacionaliniame parke – ąžuolynai, šernai, stirnos, Ispanijos ožiai, plėšrieji paukščiai, Fuente de la Piedros lagūnoje – flamingai, Barbatėje – stačios uolos.

Ekonomika

redaguoti

Andalūzija – vienas skurdžiausių Ispanijos regionų. Pagrindinė ūkio šaka – turizmas (pajūrio kurortai, viešbučiai, maurų ir senasis ispanų architektūros paveldas). Viduržemio jūros pakrantėje (Saulėtajame krante) daug kurortų; žymiausi: Marbelja, Toremolinosas, Estepona.

Kasamos alavo, švino, vario, mangano, geležies, urano, cinko ir stroncio rūdos, piritas, marmuras, valgomoji druska, akmens anglys, auksas, sidabras, siera. Apdirbamosios pramonės svarbiausios šakos: maisto (aliejaus, vyno, konservų, tabako), chemijos, tekstilės pramonė. Laivų statyba, metalo dirbinių, žemės ūkio mašinų gamyba, metalurgija. Pramonės svarbiausi centrai – Sevilija, Kadisas, Huelva ir gretimi miestai. Huelvoje ir Alchesirase perdirbama nafta.

Andalūzija – viena svarbiausių pasaulyje alyvmedžių auginimo sričių (tiekiamos alyvuogės, spaudžiamas alyvų aliejus. Taip pat gausiai auginamos vynuogės, cukranendrės, sojos, vilnamedžiai, saulėgrąžos, daržovės, citrusiniai augalai, kviečiai, kukurūzai, ryžiai, tabakas, kamštiniai ąžuolai. Veisiami galvijai, ožkos, kiaulės. Andalūzija garsi arabų ristūnais ir koridos buliais.[2]

Istorija

redaguoti

Pavadinimo kilmė

redaguoti

Regionas pavadintas pagal germanų gentį vandalus, kurie V a. užėmė Pirėnų pusiasalio pietus. Vėliau šį kraštą užkariavę arabai šaknyje vandal- atmetė pirmąją raidę.

Provincijos

redaguoti
  • Almerijos provincija
  • Chaeno provincija
  • Granados provincija
  • Huelvos provincija
  • Kadiso provincija
  • Kordobos provincija
  • Malagos provincija
  • Sevilijos provincija
  1. SPAIN: Administrative Division, citypopulation.de
  2. Andalūzija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Andalūzija, Kas yra Andalūzija? Ką reiškia Andalūzija?