Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Anatolijus ŠenderovasGimė 1945 m rugpjūčio 21 d Uljanovskas Rusijos TFSR TSRSMirė 2019 m kovo 25 d 73 metai Naujasis Dže

Anatolijus Šenderovas

  • Pagrindinis puslapis
  • Anatolijus Šenderovas
Anatolijus Šenderovas
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Anatolijus Šenderovas
Gimė 1945 m. rugpjūčio 21 d.
Uljanovskas, Rusijos TFSR, TSRS
Mirė 2019 m. kovo 25 d. (73 metai)
Naujasis Džersis, JAV
Tėvas Michailas Šenderovas
Motina Ila Šenderova
Sutuoktinis (-ė) Marina Šenderova (Lazarina) v.1967 - s. 1976
Veikla kompozitorius.
Žymūs apdovanojimai
  • 1996 Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinas (Riterio kryžius)
  • 2006 m. - ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius
  • 1997 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija

Anatolijus Šenderovas (1945 m. rugpjūčio 21 d. Uljanovske, Rusijos TFSR, TSRS – 2019 m. kovo 25 d. Naujajame Džersyje, JAV) – žydų kilmės lietuvių kompozitorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos bei kitų apdovanojimų laureatas. Laikomas vienu garsiausių šiuolaikinių Lietuvos kompozitorių. Kūrė tiek kamerinę, tiek simfoninę muziką, kuri atliekama koncertų salėse įvairiose pasaulio šalyse.

Biografija

Mokėsi Nacionalinėje M.K. Čiurlionio menų mokykloje. 1967 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją (prof. Eduardo Balsio kompozicijos klasę). 1990 m. išvyko stažuotis į Tel Avivo S. Rubino muzikos akademiją. 1995 m. – 1997 m. studijavo kompoziciją Sankt Peterburgo N. Rimskio–Korsakovo konservatorijoje pas prof. O. Evlachovą.

Mirė 2019 m. kovo 25 d. netikėtai po ligos, gydydamasis Naujojo Džersio valstijoje, JAV. Palaidotas Sudervės kapinėse.

Kūryba

Vienas iš žymiausių šių laikų Lietuvos kompozitorių. Dalyvavo daugiau kaip 30 tarptautinių muzikos festivalių. Pastatė tris baletus („Mergaitė ir Mirtis“ 1982 m. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre – „Mary Stuart“ 1987 m., „Vanemuine“ teatre, Tartu, Estijoje, „Dezdemona“ 2005 m.). Taip pat A. Šenderovas sukūrė muziką trims simfonijoms, dviem koncertams violončelei, koncertui gitarai ir kameriniam orkestrui. 1990 m. Izraelio kompozitoriaus, profesoriaus J. Dorfmano apsilankymo Lietuvoje proga tuometiniuose Menininkų rūmuose Vilniuje pirmą kartą Lietuvoje atlieka viešai Izraelio himną. 1992 m. 1 – ojo Tarptautinio profesionaliosios žydų muzikos festivalio Vilniuje vienas iš organizatorių. 1992 m. pagal „Giesmių giesmės“ tekstą hebrajų kalba sukuria simfoninį kūrinį „Prispauskit prie širdies mane kaip antspaudą“ sopranui, bosui, mušamiesiems solo ir simfoniniam orkestrui. 1995 m. panaudojant Elijo Ben Solomono Kremerio (Vilniaus Gaono) tekstus parašo simfoninį kūrinį „Shma Israel“ kantoriui, berniukų ir vyrų chorams ir simfoniniam orkestrui. Kompozitorius sukuria daugelį kitų kūrinių: 1996 m. „Jokūbo regėjimas“ saksofonui ir mušamųjų ansambliui, 2001 m. „Cantus in memoriam Jascha Heifetz“ smuikui solo, 2004 m. „Iš užmirštos knygos“ pagal senąsias Vilniaus krašto žydų dainas simfoninis kūrinys mecosopranui ir kameriniam orkestrui, 2004 m. „Exodus“ saksofonui, akordeonui, styginių kvartetui ir fonogramai, Cantus 1, Cantus 2 violončelei solo, muziką Lietuvos – Vokietijos vaidybiniam filmui „Vilniaus getas“. pripažintam geriausiu 2006 metų Lietuvos filmu. Anatolijaus Šenderovo muzika išsiskiria ekspresyvumu, tembro, dinamikos, faktūros įvairove. Joje stipri dramaturginė tėkmė, ekspansyvus laiko pojūtis. Kompozitorius nėra prisirišęs prie konkrečios komponavimo sistemos: didžiajai jo kūrybos daliai būdinga nuosaikiai moderni muzikinė kalba su įvairių šiuolaikinių technikų elementais.

Apdovanojimai

1996 metais apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordinu (Riterio kryžiumi), 2006 m. – ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi. 1997 metų Lietuvos Nacionalinės premijos laureatas. Kompozitorius yra kelių tarptautinių konkursų laureatas: 1993 metais už kūrinį "Der tiefe Brunnen… " apdovanotas II premija tarptautiniame konkurse Prahoje; 1994 metais už kūrinį „Mikalojaus Konstantino Čiurlionio eskizai“ – garbės diplomu tarptautiniame Witoldo Lutosławskio kompozicijos konkurse Kilyje (Švedijoje), 2002 metais už koncertą violončelei ir simfoniniam orkestrui „Concerto in Do“ – Europos kompozitoriaus premija „young.euro.classic“ festivalyje Berlyne. 2005 m. Anatolijus Šenderovas laimėjo prizą už geriausią sceninį kūrinį (baletą „Dezdemona“) Lietuvos kompozitorių sąjungos surengtame geriausių metų kūrinių konkurse. 2008 m. kompozitorius pelnė Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) apdovanojimą.

Literatūra

  • XX a. Lietuvos žydų enciklopedinis žinynas. Vilnius, 2007.

Šaltiniai

  1. Mirė kompozitorius A. Šenderovas, bernardinai.lt, 2019.03.26
  2. Mirė kompozitorius Anatolijus Šenderovas, LRT, 2019.03.26
  3. Kompozitorius A. Šenderovas išlydėtas anapilin, Kauno Diena, 2019-03-29

Nuorodos

  • Apie A. Šenderovą
  • Živilė Ramoškaitė, Veronika Janatjeva. Anatolijus Šenderovas ir jo „Dezdemona“


Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 18 Lie, 2025 / 11:47

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Anatolijus Šenderovas, Kas yra Anatolijus Šenderovas? Ką reiškia Anatolijus Šenderovas?

Anatolijus SenderovasGime 1945 m rugpjucio 21 d Uljanovskas Rusijos TFSR TSRSMire 2019 m kovo 25 d 73 metai Naujasis Dzersis JAVTevas Michailas SenderovasMotina Ila SenderovaSutuoktinis e Marina Senderova Lazarina v 1967 s 1976Veikla kompozitorius Zymus apdovanojimai1996 Lietuvos didziojo kunigaikscio Gedimino ordinas Riterio kryzius 2006 m ordino Uz nuopelnus Lietuvai Lietuvos didziojo kunigaikscio Gedimino ordino Karininko kryzius 1997 m Lietuvos nacionaline kulturos ir meno premija Anatolijus Senderovas 1945 m rugpjucio 21 d Uljanovske Rusijos TFSR TSRS 2019 m kovo 25 d Naujajame Dzersyje JAV zydu kilmes lietuviu kompozitorius Lietuvos nacionalines kulturos ir meno premijos bei kitu apdovanojimu laureatas Laikomas vienu garsiausiu siuolaikiniu Lietuvos kompozitoriu Kure tiek kamerine tiek simfonine muzika kuri atliekama koncertu salese įvairiose pasaulio salyse BiografijaMokesi Nacionalineje M K Ciurlionio menu mokykloje 1967 m baige Lietuvos valstybine konservatorija prof Eduardo Balsio kompozicijos klase 1990 m isvyko stazuotis į Tel Avivo S Rubino muzikos akademija 1995 m 1997 m studijavo kompozicija Sankt Peterburgo N Rimskio Korsakovo konservatorijoje pas prof O Evlachova Mire 2019 m kovo 25 d netiketai po ligos gydydamasis Naujojo Dzersio valstijoje JAV Palaidotas Suderves kapinese KurybaVienas is zymiausiu siu laiku Lietuvos kompozitoriu Dalyvavo daugiau kaip 30 tarptautiniu muzikos festivaliu Pastate tris baletus Mergaite ir Mirtis 1982 m Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre Mary Stuart 1987 m Vanemuine teatre Tartu Estijoje Dezdemona 2005 m Taip pat A Senderovas sukure muzika trims simfonijoms dviem koncertams violoncelei koncertui gitarai ir kameriniam orkestrui 1990 m Izraelio kompozitoriaus profesoriaus J Dorfmano apsilankymo Lietuvoje proga tuometiniuose Menininku rumuose Vilniuje pirma karta Lietuvoje atlieka viesai Izraelio himna 1992 m 1 ojo Tarptautinio profesionaliosios zydu muzikos festivalio Vilniuje vienas is organizatoriu 1992 m pagal Giesmiu giesmes teksta hebraju kalba sukuria simfoninį kurinį Prispauskit prie sirdies mane kaip antspauda sopranui bosui musamiesiems solo ir simfoniniam orkestrui 1995 m panaudojant Elijo Ben Solomono Kremerio Vilniaus Gaono tekstus paraso simfoninį kurinį Shma Israel kantoriui berniuku ir vyru chorams ir simfoniniam orkestrui Kompozitorius sukuria daugelį kitu kuriniu 1996 m Jokubo regejimas saksofonui ir musamuju ansambliui 2001 m Cantus in memoriam Jascha Heifetz smuikui solo 2004 m Is uzmirstos knygos pagal senasias Vilniaus krasto zydu dainas simfoninis kurinys mecosopranui ir kameriniam orkestrui 2004 m Exodus saksofonui akordeonui styginiu kvartetui ir fonogramai Cantus 1 Cantus 2 violoncelei solo muzika Lietuvos Vokietijos vaidybiniam filmui Vilniaus getas pripazintam geriausiu 2006 metu Lietuvos filmu Anatolijaus Senderovo muzika issiskiria ekspresyvumu tembro dinamikos fakturos įvairove Joje stipri dramaturgine tekme ekspansyvus laiko pojutis Kompozitorius nera prisirises prie konkrecios komponavimo sistemos didziajai jo kurybos daliai budinga nuosaikiai moderni muzikine kalba su įvairiu siuolaikiniu techniku elementais Apdovanojimai1996 metais apdovanotas Lietuvos Didziojo Kunigaikscio Gedimino ordinu Riterio kryziumi 2006 m ordinu Uz nuopelnus Lietuvai Lietuvos didziojo kunigaikscio Gedimino ordino Karininko kryziumi 1997 metu Lietuvos Nacionalines premijos laureatas Kompozitorius yra keliu tarptautiniu konkursu laureatas 1993 metais uz kurinį Der tiefe Brunnen apdovanotas II premija tarptautiniame konkurse Prahoje 1994 metais uz kurinį Mikalojaus Konstantino Ciurlionio eskizai garbes diplomu tarptautiniame Witoldo Lutoslawskio kompozicijos konkurse Kilyje Svedijoje 2002 metais uz koncerta violoncelei ir simfoniniam orkestrui Concerto in Do Europos kompozitoriaus premija young euro classic festivalyje Berlyne 2005 m Anatolijus Senderovas laimejo priza uz geriausia sceninį kurinį baleta Dezdemona Lietuvos kompozitoriu sajungos surengtame geriausiu metu kuriniu konkurse 2008 m kompozitorius pelne Pasaulines intelektines nuosavybes organizacijos WIPO apdovanojima LiteraturaXX a Lietuvos zydu enciklopedinis zinynas Vilnius 2007 SaltiniaiMire kompozitorius A Senderovas bernardinai lt 2019 03 26 Mire kompozitorius Anatolijus Senderovas LRT 2019 03 26 Kompozitorius A Senderovas islydetas anapilin Kauno Diena 2019 03 29NuorodosApie A Senderova Zivile Ramoskaite Veronika Janatjeva Anatolijus Senderovas ir jo Dezdemona

Naujausi straipsniai
  • Liepa 18, 2025

    Latvijos nacionalinė opera

  • Liepa 18, 2025

    Latvijos moterų futbolo rinktinė

  • Liepa 18, 2025

    Latvijos institutas

  • Liepa 19, 2025

    Latvijos civilinis kodeksas

  • Liepa 19, 2025

    Late Registration

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje