Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Anaksagoras gr ἈναξαγόραςAnaksagorasGimė 500 m pr m e Klazomenai JonijaMirė 428 m pr m e Lampsakas GraikijaVeikla graikų
Anaksagoras
| Anaksagoras gr. Ἀναξαγόρας | |
|---|---|
| Anaksagoras | |
| Gimė | ~ 500 m. pr. m. e. Klazomenai, Jonija |
| Mirė | ~ 428 m. pr. m. e. Lampsakas, Graikija |
| Veikla | graikų filosofas. |
| Sritis | Fizika |
| Vikiteka | Anaksagoras |
Anaksagoras Klazomenietis (apie 500 m. pr. m. e. – apie 428 m. pr. m. e.) – senovės graikų filosofas.
Nors pagal kilmę jis nebuvo atėnietis (gimė , Jonijoje), didesnę gyvenimo dalį praleido Atėnuose.
Savo filosofijoje jis sukūrė panašią teoriją į tą, kurią beveik tuo pat metu skelbė Empedoklis. Tačiau jis buvo visiškai kitokio tipo žmogus nei Empedoklis.
Jis norėjo būti vien tik tyrinėtojas. Gyveno savanoriškai pasirinktame skurde, nevertindamas kitų gėrybių, išskyrus protines.
Buvo apkaltintas ir nuteistas mirti dėl savo astronominių ir religinių pažiūrų. Mirė .
Pažiūros
Medžiagos teorija
Anaksagorui aksioma buvo teiginys, kad visa, kas yra, negali liautis buvę. Jis šį teiginį derino su daiktų kintamumo faktu: pasaulio dėmenys yra nekintami, bet susijungdami ir išsiskirdami jie sudaro įvairias struktūras. Anaksagoras skiriasi savąja pastovių dėmenų samprata nuo kitų filosofų. Jis manė, kad jokia kokybė negali atsirasti iš kitų kokybių derinių. „Kaipgi galėtų, - sakydavo jis, - plaukas atsirasti iš to, kas nėra plaukas, o mėsa iš to, kas nėra mėsa?“ Vadinasi jis skelbė ne tik pirminių elementų, bet ir visų kokybių pastovumą. Anaksagoro nuomone, dėmenų yra tiek, kiek yra reiškinių rūšių. Tuos dėmenis Anaksagoras vadino „gemalais“.
Anaksagoro gamtos teorija buvo kokybinė. Visa, kas yra, sudaryta iš įvairiausių „gemalų“.
Jei valgydami duoną, pamaitiname ja savo organizmą, t. y. raumenis, kraują, mėsą, kaulus, tai ir duonoje turi būti raumenys, kraujas, kaulai ir mėsa; duona yra pagaminta iš augalų, tad visi jos dėmenys turi būti augale: augalas maitinasi stichijomis – žeme, vandeniu, saule, oru. Vadinasi visi dėmenys turi slypėti stichijose. Todėl stichijos yra tokios pat sudėtingos, kaip ir kiti daiktai. Viskas yra sudėta: „kiekviename daikte yra kiekvieno kito dalis“, „ visuose yra dalis visų“, „ visi daiktai yra vienu ir tuo pačiu metu“.
Net mažiausios medžiagos dalelės, yra sudėtinės, net pačioje mažiausioje yra „įvairūs kūnai ir visų daiktų gemalai su visomis formomis, spalvomis ir kvapais. Jau senovėje Anaksagorui buvo priekaištauta, kad pasak jo teorijos, trenkus akmenį į akmenį, turėtų iš jo bėgti kraujas, o įdrėskus augalą turėtų sunktis pienas. Pats Anaksagoras svarstė taip: kiekviename daikte yra visi dėmenys, bet nevienodomis porcijomis. Juntame tik tuos dėmenis, kurie tame daikte vyrauja, o kitų neįmanoma suvokti, panašiai, kaip negalima išgirsti tylaus balso minios triukšme, ar pamatyti lašo vyno vandens statinėje. Mūsų juslės negali fiksuoti begalinės įvairovės ir dalumo. Nors mūsų juslės yra silpnos, bet jos teisingos. Pasaulis yra toks, kokį suvokiame.
Dvasios koncepcija
Anaksagoras skyrė jėgą nuo medžiagos. Čia buvo Parmenido įtaka: medžiaga iš prigimties yra inertiška: todėl judėjimą ji galėjo gauti tik iš šalies. Iš ko ji gavo? Anaksagoras įsivaizdavo, kad kažkoks impulsas sukėlė medžiagoje sūkurį, plėsdamasis tas sūkurys mechaniškai įtraukė visą medžiagą. Bet iš kur buvo pirmas impulsas? Jis atsakė taip: Jį suteikė dvasia. Jis atmetė mintį, kad pradžią galėjo tiems įvykiams padaryti . Anaksagoras padarė prielaidą, kad pasaulį išjudino dvasia. Jis sugalvojo, kad dvasia yra virš ir anapus gamtos, nes ji privalo būti anapus gamtos, kad galėtų gamtą išjudinti. Niekas iki jo nebuvo sugalvojęs anapus gamtinio pasaulio esančios būties savokos.
Vis dėlto Anaksagoro dvasios samprata labai skyrėsi nuo dabartinės. Dvasia jam buvo materiali: jis ją laikė esant medžiaga, tik pačia subtiliausia ir nesusimaišiusia su kitų rūšių medžiagomis. Jis nelaikė dvasios asmeniu. Dvasios poveikį jis apribojo pasaulio išjudinimu: kai pasaulis buvo išjudintas, dvasia nustojo veikusi.
Suvokimo teorija
Anaksagoro prielaida suvokimo klausimu buvo tikra priešingybė Empedoklio prielaidai: suvokiame ne tai, kas į mus panašu, o tai, kas priešinga. Ši prielaida rėmėsi tam tikrais pastebėjimais: juk „tas, kas toks pat šaltas, ar toks pat šiltas kaip mes, mūsų nešildo ir nešaldo, kai jį paliečiame“. Anaksgoras vadovavosi „sąmonės slenksčio“ principu, kad skirtingoms rūšims ir įvairiems jutimo organams tas slenkstis yra skirtingas. Jis pastebėjo suvokimo priklausomybę nuo jutimo organo prigimties, nors ją suprato naiviai (dideles ir skaidrias akis turintys gyvūnai mato didelius ir tolimus daiktus, o tie, kurių akys mažos, mato mažus). Jam buvo žinomas suvokimo ryšys su jausmais: jis manė, kad bet koks suvokimas susijęs su skausmu („ryškios spalvos ir didelis triukšmas sukelia tokį skausmą, jog negalime jo ilgai kęsti“).
Reikšmė filosofijai
- Anapus pasaulio esančios ir pasaulį išjudinančios dvasios teorija
- Nuosekli kokybinė gamtos teorija
- Suvokimo teorija
Reikšmė mokslui
- Pirmasis priėjo išvadą, jog Mėnulis atspindi Saulės šviesą, o ne pats ją spinduliuoja.
Šaltiniai
- Martynas Yčas. Apie biologiją. Kaunas: Candela, 1994, 40 p. ISBN 9986-400-03-1.
Vikicitatos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Anaksagoras, Kas yra Anaksagoras? Ką reiškia Anaksagoras?
Anaksagoras gr Ἀna3agorasAnaksagorasGime 500 m pr m e Klazomenai JonijaMire 428 m pr m e Lampsakas GraikijaVeikla graiku filosofas Sritis FizikaVikiteka Anaksagoras Anaksagoras Klazomenietis apie 500 m pr m e apie 428 m pr m e senoves graiku filosofas Nors pagal kilme jis nebuvo atenietis gime Jonijoje didesne gyvenimo dalį praleido Atenuose Savo filosofijoje jis sukure panasia teorija į ta kuria beveik tuo pat metu skelbe Empedoklis Taciau jis buvo visiskai kitokio tipo zmogus nei Empedoklis Jis norejo buti vien tik tyrinetojas Gyveno savanoriskai pasirinktame skurde nevertindamas kitu gerybiu isskyrus protines Buvo apkaltintas ir nuteistas mirti del savo astronominiu ir religiniu paziuru Mire PaziurosMedziagos teorija Anaksagorui aksioma buvo teiginys kad visa kas yra negali liautis buve Jis sį teiginį derino su daiktu kintamumo faktu pasaulio demenys yra nekintami bet susijungdami ir issiskirdami jie sudaro įvairias strukturas Anaksagoras skiriasi savaja pastoviu demenu samprata nuo kitu filosofu Jis mane kad jokia kokybe negali atsirasti is kitu kokybiu deriniu Kaipgi galetu sakydavo jis plaukas atsirasti is to kas nera plaukas o mesa is to kas nera mesa Vadinasi jis skelbe ne tik pirminiu elementu bet ir visu kokybiu pastovuma Anaksagoro nuomone demenu yra tiek kiek yra reiskiniu rusiu Tuos demenis Anaksagoras vadino gemalais Anaksagoro gamtos teorija buvo kokybine Visa kas yra sudaryta is įvairiausiu gemalu Jei valgydami duona pamaitiname ja savo organizma t y raumenis krauja mesa kaulus tai ir duonoje turi buti raumenys kraujas kaulai ir mesa duona yra pagaminta is augalu tad visi jos demenys turi buti augale augalas maitinasi stichijomis zeme vandeniu saule oru Vadinasi visi demenys turi slypeti stichijose Todel stichijos yra tokios pat sudetingos kaip ir kiti daiktai Viskas yra sudeta kiekviename daikte yra kiekvieno kito dalis visuose yra dalis visu visi daiktai yra vienu ir tuo paciu metu Net maziausios medziagos daleles yra sudetines net pacioje maziausioje yra įvairus kunai ir visu daiktu gemalai su visomis formomis spalvomis ir kvapais Jau senoveje Anaksagorui buvo priekaistauta kad pasak jo teorijos trenkus akmenį į akmenį turetu is jo begti kraujas o įdreskus augala turetu sunktis pienas Pats Anaksagoras svarste taip kiekviename daikte yra visi demenys bet nevienodomis porcijomis Juntame tik tuos demenis kurie tame daikte vyrauja o kitu neįmanoma suvokti panasiai kaip negalima isgirsti tylaus balso minios triuksme ar pamatyti laso vyno vandens statineje Musu jusles negali fiksuoti begalines įvairoves ir dalumo Nors musu jusles yra silpnos bet jos teisingos Pasaulis yra toks kokį suvokiame Dvasios koncepcija Anaksagoras skyre jega nuo medziagos Cia buvo Parmenido įtaka medziaga is prigimties yra inertiska todel judejima ji galejo gauti tik is salies Is ko ji gavo Anaksagoras įsivaizdavo kad kazkoks impulsas sukele medziagoje sukurį plesdamasis tas sukurys mechaniskai įtrauke visa medziaga Bet is kur buvo pirmas impulsas Jis atsake taip Jį suteike dvasia Jis atmete mintį kad pradzia galejo tiems įvykiams padaryti Anaksagoras padare prielaida kad pasaulį isjudino dvasia Jis sugalvojo kad dvasia yra virs ir anapus gamtos nes ji privalo buti anapus gamtos kad galetu gamta isjudinti Niekas iki jo nebuvo sugalvojes anapus gamtinio pasaulio esancios buties savokos Vis delto Anaksagoro dvasios samprata labai skyresi nuo dabartines Dvasia jam buvo materiali jis ja laike esant medziaga tik pacia subtiliausia ir nesusimaisiusia su kitu rusiu medziagomis Jis nelaike dvasios asmeniu Dvasios poveikį jis apribojo pasaulio isjudinimu kai pasaulis buvo isjudintas dvasia nustojo veikusi Suvokimo teorija Anaksagoro prielaida suvokimo klausimu buvo tikra priesingybe Empedoklio prielaidai suvokiame ne tai kas į mus panasu o tai kas priesinga Si prielaida remesi tam tikrais pastebejimais juk tas kas toks pat saltas ar toks pat siltas kaip mes musu nesildo ir nesaldo kai jį palieciame Anaksgoras vadovavosi samones slenkscio principu kad skirtingoms rusims ir įvairiems jutimo organams tas slenkstis yra skirtingas Jis pastebejo suvokimo priklausomybe nuo jutimo organo prigimties nors ja suprato naiviai dideles ir skaidrias akis turintys gyvunai mato didelius ir tolimus daiktus o tie kuriu akys mazos mato mazus Jam buvo zinomas suvokimo rysys su jausmais jis mane kad bet koks suvokimas susijes su skausmu ryskios spalvos ir didelis triuksmas sukelia tokį skausma jog negalime jo ilgai kesti Reiksme filosofijaiAnapus pasaulio esancios ir pasaulį isjudinancios dvasios teorija Nuosekli kokybine gamtos teorija Suvokimo teorijaReiksme moksluiPirmasis priejo isvada jog Menulis atspindi Saules sviesa o ne pats ja spinduliuoja SaltiniaiMartynas Ycas Apie biologija Kaunas Candela 1994 40 p ISBN 9986 400 03 1 VikicitatosWikiquote logo Puslapis Vikicitatose Anaksagoras