Ameša Spenta

Ameša Spenta (av. Aməša Spəṇta „nemirtingieji šventieji“) – šiuo žodžiu vadinamos šešios ar septynios dievybės, supančios Ahūra Mazdą. Ankstyvieji tekstai juos vaizduoja esant belyčius, vėlesni – ir vyriškos, ir moteriškos, arba tik vyriškos lyties. Ankstyvaisiais viduramžiais Ameša Spenta imta laikyti vienu mitiniu veikėju. Dažnai tyrinėtojai Ameša Spentą laiko ne savarankiškais dievais, o skirtingomis Ahūra Mazdos savybėmis (). Kita vertus, bent penki Ameša Spentai turi atitikmenis indų mitologijoje, todėl indoiranėnų bendrybės laikais turėjo būti atskiromis dievybėmis.

Išskiriami šie Ameša Spentai:

• Spenta Manju (Spəṇta Mainyu, „šventoji sąmonė, šventoji dvasia“)
• (Vohu Manah, „geroji mintis“)
• (Aṣ̌a Vahišta, „tikriausioji tiesa/tvarka“)
• (Xšaθra Vairya, „trokštama viešpatystė“)
• Spenta (Spəṇta Ārmaiti, „šventasis atsidavimas“)
• (Haurvatāt, „pilnatvė“)
• (Amərətāt, „nemarumas“)

Iki susiklostant zoroastrizmui ir jo ortodoksiniuose mokymuose Armaiti laikyta žemės deive ir Ahūra Mazdos sutuoktine arba seserimi. Vėliau Ameša Spentai laikyti atskirų gaivalų ir gyvūnų globėjais – Vohu Manahas (Vahmanas) – gyvulių, Aša Vahišta (Ardvahištas) – ugnies, Chšatra Vairja (Šahrevaras) – metalų, Armaiti (Spandarmad) – žemės, Hauruvatatas (Hordadas) – vandens, Amertatas (Amurdadas) – augalų. Žinomas pasakojimas apie tai, kaip Zaratustra skirtingose Irano vietose bendravęs su skirtingais Ameša Spentais. Jie padėję pranašui pasaulyje įtvirtinti jo mokymą. Pasak teksto, kiekvienas Ameša Spenta turi save simbolizuojančias skirtingas gėles.

Šaltiniai

1. Мифы народов мира. АМЕША СПЕНТА , Л. А. Лелеков – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.