Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Amarnos laiškai Amarnos lentelės grupė akadų dantiraščiu užrašytų molio lentelių iš Senovės Egipto Amarnos laikotarpio r
Amarnos laiškai
Amarnos laiškai (Amarnos lentelės) − grupė akadų dantiraščiu užrašytų molio lentelių iš Senovės Egipto Amarnos laikotarpio, rastų Amarnoje. Tai korespondencija tarp faraonų Amenchotepo III, Echnatono ir Egipto vasalų Palestinoje, Sirijoje bei kitų Artimųjų Rytų valstybių valdovų.
Pirmoji Amarnos lentelė rasta 1887 m. vietinei moteriai kasinėjant Amarnos archeologinėje vietovėje. Po to vietinių buvo iškastos kitos lentelės, kurios pasirodė pardavimui senienų turguose. Iš pradžių buvo nesuprasta jų vertė. Wallis Budge iš Britų muziejaus tikėjo jų originalumu ir daugelį nupirko muziejui. Jo spėjimą apie lentelių originalumą patvirtino A. H. Sayce. Kasinėjant vokiečių archeologinei misijai rasta daugiau lentelių senovėje buvusiame pastate, kuris pramintas „faraono raštine“. Dabar yra žinomos 382 lentelės, kurios saugomos Britų muziejuje, (200 vnt), Luvre ir Kairo Egipto muziejuje.
Lentelių turinys apima iki 30 metų laikotarpį, kuris prasideda Amenchotepo III valdymo trisdešimtaisiais metais (apie 1360 m. pr. m. e.) ir baigiasi ne vėliau Tutanchamono valdymo pirmųjų metų (apie 1336 m. pr. m. e.). Daugiausiai yra iš Echnatono valdymo metų. Dauguma lentelių užrašytos akadišku dialektu, yra užrašytų hetitų, asirų ir huritų kalbomis. Visos lentelės, išskyrus trisdešimt dvi, yra faraonų korespondencija su Artimųjų Rytų valstybių − Asirijos, Babilonijos, Mitanijos, hetitų ir Egipto vasalinių valstybėlių Palestinoje ir Sirijoje valdovais. Yra keletas laiškų, kurių autoriai yra Amenchotepas III ir Echnatonas. Neaišku, ar šie laiškai yra juodraštiniai variantai, tikrų laiškų kopijos, o gal nebuvo išsiųsti. Laiškai leidžia pažvelgti į diplomatinius to meto senovės galingųjų valstybių santykius. Apie 300 lentelių yra iš Egipto vasalų Palestinoje ir Sirijoje. Jos įdomios lingvistiškai tuo, kad leidžia tyrinėti ikihebrajinės Palestinos dialektus. Pažymėtini tarp jų yra laiškai, gauti iš Biblo karaliaus Rib Adi arba jam išsiųsti, kurių yra net 67 ir kuriuose jis raportuoja apie įvykius Egipto ir Hetitų imperijos pasienio valstybėlėse bei nesustodamas prašo faraono karinės pagalbos. Atrodo, kad Echnatonui jis buvo įkyrėjęs, nes viename iš laiškų jis klausė Rib Adi, kodėl anas taip daug jam rašo.
Šaltiniai
- Ian Shaw, Paul Nicholson. The British Museum Dictionary of Ancient Egypt. The American University in Cairo Press., 2002, p. 27
- The Oxford Encyclopedia of Ancient Egypt. Tomas I. Red. Donald B. Redford. Oxford University Press, − 2001, p. 65−66
- Encyclopedia Britannica
- Michael D. Coogan. The Oxford History of the Biblical World. Oxford University Press, 2001, p. 49
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Amarnos laiškai, Kas yra Amarnos laiškai? Ką reiškia Amarnos laiškai?
Amarnos laiskai Amarnos lenteles grupe akadu dantirasciu uzrasytu molio lenteliu is Senoves Egipto Amarnos laikotarpio rastu Amarnoje Tai korespondencija tarp faraonu Amenchotepo III Echnatono ir Egipto vasalu Palestinoje Sirijoje bei kitu Artimuju Rytu valstybiu valdovu Viena is Amarnos lenteliu Pirmoji Amarnos lentele rasta 1887 m vietinei moteriai kasinejant Amarnos archeologineje vietoveje Po to vietiniu buvo iskastos kitos lenteles kurios pasirode pardavimui senienu turguose Is pradziu buvo nesuprasta ju verte Wallis Budge is Britu muziejaus tikejo ju originalumu ir daugelį nupirko muziejui Jo spejima apie lenteliu originaluma patvirtino A H Sayce Kasinejant vokieciu archeologinei misijai rasta daugiau lenteliu senoveje buvusiame pastate kuris pramintas faraono rastine Dabar yra zinomos 382 lenteles kurios saugomos Britu muziejuje 200 vnt Luvre ir Kairo Egipto muziejuje Lenteliu turinys apima iki 30 metu laikotarpį kuris prasideda Amenchotepo III valdymo trisdesimtaisiais metais apie 1360 m pr m e ir baigiasi ne veliau Tutanchamono valdymo pirmuju metu apie 1336 m pr m e Daugiausiai yra is Echnatono valdymo metu Dauguma lenteliu uzrasytos akadisku dialektu yra uzrasytu hetitu asiru ir huritu kalbomis Visos lenteles isskyrus trisdesimt dvi yra faraonu korespondencija su Artimuju Rytu valstybiu Asirijos Babilonijos Mitanijos hetitu ir Egipto vasaliniu valstybeliu Palestinoje ir Sirijoje valdovais Yra keletas laisku kuriu autoriai yra Amenchotepas III ir Echnatonas Neaisku ar sie laiskai yra juodrastiniai variantai tikru laisku kopijos o gal nebuvo issiusti Laiskai leidzia pazvelgti į diplomatinius to meto senoves galinguju valstybiu santykius Apie 300 lenteliu yra is Egipto vasalu Palestinoje ir Sirijoje Jos įdomios lingvistiskai tuo kad leidzia tyrineti ikihebrajines Palestinos dialektus Pazymetini tarp ju yra laiskai gauti is Biblo karaliaus Rib Adi arba jam issiusti kuriu yra net 67 ir kuriuose jis raportuoja apie įvykius Egipto ir Hetitu imperijos pasienio valstybelese bei nesustodamas praso faraono karines pagalbos Atrodo kad Echnatonui jis buvo įkyrejes nes viename is laisku jis klause Rib Adi kodel anas taip daug jam raso SaltiniaiVikiteka Amarnos laiskai vaizdine ir garsine medziagaIan Shaw Paul Nicholson The British Museum Dictionary of Ancient Egypt The American University in Cairo Press 2002 p 27 The Oxford Encyclopedia of Ancient Egypt Tomas I Red Donald B Redford Oxford University Press 2001 p 65 66 Encyclopedia Britannica Michael D Coogan The Oxford History of the Biblical World Oxford University Press 2001 p 49