Amalvo palios

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

54°32′1.26″ š. pl. 23°32′51.54″ r. ilg. / 54.5336833°š. pl. 23.5476500°r. ilg. / 54.5336833; 23.5476500

Amalvo palios − pelkė Marijampolės apskrityje, 11 km į rytus nuo Marijampolės; Dovinės baseino šiaurės rytuose.

Pietryčiuose Amalvo palias nuo Žuvinto palių skiria moreninis gūbrys. Į pelkę įsiterpęs skiria jas į 2 dalis. Pelkės šiaurės rytuose telkšo Amalvo ežeras. Per pelkę teka Dovinė, jos intakas Amalvė ir Šlavanta. Šie upeliai dalija Amalvos palias į 4 dalis: Ringovėlės palias, Amalviškių palias, Plynių palias ir Panausupio palias.

Toje vietoje, kur dabar Amalvo palios, poledynmečiu telkšojo vienas iš trijų Dovinės baseine buvusių ežerų. Vėliau šio ežero vietoje susiformavo didesnis nei 4000 ha vientisas pelkinis masyvas, sudarytas iš žemapelkinio ir aukštapelkinio tipo pelkių.

Dar XX a. pradžioje šis masyvas buvo beveik nepažeistas (natūralus hidrografinis tinklas), tačiau beveik visa pelkė jau buvo užaugusi sumedėjusia augalija. Amalvo pelkę sudarė vientisa 3414 ha teritorija su durpiniais dirvožemiais. Ištyrus durpės klodą jis buvo pripažintas neperspektyviu kasybai, vėliau buvo pasiūlyta šias teritorijas naudoti žemės ūkyje.

Amalvo kraštovaizdį pakeitė:

• apypelkio drenažo sistemos;
• atskirų pelkės dalių drenažo sistemos ir žemėnaudos pakeitimai;
• klimato kaita.

Pagrindiniai pelkinio masyvo pertvarkymai pradėti tik XX a. viduryje. Pritaikant teritoriją žemės ūkiui buvo nusausinta apie 60 % pelkės.

Dabar Amalvo pelke vadinama tik dalis (1439 ha) buvusio pelkinio masyvo − . Kitos nusausintos dalys paverstos žemės ūkio naudmenomis (pievos, ganyklos, ariama žemė) arba apaugusios pasausėjusiais miškais.

Amalvo paliose dabar yra 4 kultūros paveldo objektai:

• Varnupių piliakalnis su gyvenviete,
• Senkapis (1),
• Senkapis (2),
• Amalviškių kaimo senosios kapinės