Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Alytaus apskritis Lietuvos Respublikos administracinis vienetas egzistavęs 1915 1950 m Alytaus apskritis 1915 1950 1915
Alytaus apskritis (1915–1950)
Alytaus apskritis – Lietuvos Respublikos administracinis vienetas, egzistavęs 1915–1950 m.
| Alytaus apskritis (1915–1950) | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
| Administracinis centras | Alytus | |||
| Valsčiai | 26 (1919), 20 (1923), 8 (1949) | |||
| 1915–1918 | Oberostas | |||
| 1918–1939 | Lietuva | |||
| 1939–1944 | Kauno krašto apygarda | |||
| 1944–1950 | Lietuvos TSR | |||
| Gyventojų | 109 678 (1923), 124 147 (1930), 116 900 (1942) | |||
| Plotas | 2 849 km² (1923), 1 737 km² (1949) | |||
Istorija
Apskritį 1915 m. rugsėjį sudarė vokiečių okupacinė valdžia (pavadino Kreis Alita), čia įsikūrė Kreishauptmann – apskrities viršininko įstaiga ir žandarmerijos nuovada. 1915–1916 m. ji priklausė Oberosto , 1916–1917 m. , 1917–1918 m. Lietuvos sričiai. 1917 m. prijungta Merkinės apskritis. Vokiečių valdžia išsilaikė iki 1918 m. spalio.
1919 m. įstatymu Lietuvoje įkurtos naujos apskritys, į Alytaus apskritį įėjo 22 valsčiai. 1920–1939 m. pietrytinę apskrities dalį buvo okupavusi Lenkija, ji grąžinta Lietuvai 1939 ir 1940 m. Toje dalyje 1941 m. sausio 15 d. atkurti Druskininkų, Marcinkonių ir Rudnios valsčiai, perduoti iš Gudijos TSR Pariečės rajono ir Rodūnios rajono žemių.
1941–1942 m. Alytaus apskritis įėjo į Ostlando Lietuvos generalinės apygardos Vilniaus krašto apygardą, čia buvo 12 valsčių. 1942–1944 m. priklausė Kauno krašto apygardai.
1945 m. Lietuvoje vėl įkurta 41 apskritis, tarp jų ir Alytaus. 1946 m. Birštono, Jiezno ir Stakliškių valsčiai perduoti naujai Prienų apskričiai, o Druskininkų, Marcinkonių, Merkinės, Rudnios ir Varėnos valsčiai – Varėnos apskričiai. 1950 m. birželio 20 d. apskritis per administracinę reformą apskritis pertvarkyta į Alytaus rajoną (23 apylinkės), dalis teritorijos atiteko Daugų rajonui (14 apylinkių), Jiezno rajonui (6 apylinkės), Lazdijų rajonui (8 apylinkės), Simno rajonui (16 apylinkių) ir Veisiejų rajonui (2 apylinkės).
1995 m. apskritis buvo atkurta su kita teritorija kaip Alytaus apskritis.
| Apskrities istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1919 m. | 26 valsčiai: Alytaus valsčius, Alovės valsčius, Antnemunio valsčius, Birštono valsčius, Butrimonių valsčius, Daugų valsčius, Druskininkų valsčius, Jiezno valsčius, Kabelių valsčius, Krokialaukio valsčius, Liškiavos valsčius, Marcinkonių valsčius, Merkinės valsčius, Metelių valsčius, Miroslavo valsčius, Nemajūnų valsčius, Nemunaičio valsčius, Perlojos valsčius, Pivašiūnų valsčius, Punios valsčius, Rudnios valsčius, Seirijų valsčius, Simno valsčius, Stakliškių valsčius, Ūdrijos valsčius, Varėnos valsčius |
| ||
| 1923-09 (išsamiau) | 2849 | 109 678 | 20 valsčių: Alytaus valsčius, Antnemunio valsčius, Alovės valsčius, Butrimonių valsčius, Daugų valsčius, Jiezno valsčius, Krokialaukio valsčius, Liškiavos valsčius, Merkinės valsčius, Miroslavo valsčius, Metelių valsčius, Nemunaičio valsčius, Nedzingės valsčius, Nemajūnų valsčius, Pivašiūnų valsčius, Seirijų valsčius, Stakliškių valsčius, Simno valsčius, Ūdrijos valsčius, Varėnos valsčius, 1 miestas: Alytus | 1078 gyvenvietės:
|
| 1930 m. | 2828 | 124 147 | ||
| 1932 m. | 1903 | 108 618 | 18 valsčių ir 192 seniūnijos | |
| 1939 m. | 152 726 | 13 valsčių |
| |
| 1940 m. | 12 valsčių:Alytaus valsčius, Alovės valsčius, Birštono valsčius, Butrimonių valsčius, Daugų valsčius, Jėzno valsčius, Merkinės valsčius, Miroslavo valsčius, Seirijų valsčius, Simno valsčius, Stakliškių valsčius, Varėnos valsčius | |||
| 1942 m. | 116 900 | |||
| 1944 m. | 1747 | 12 valsčių | ||
| 1949-01-01 (suskirstymas) | 1737 | 8 valsčiai ir 69 apylinkės |
| |
| 1950-01-19 | 69 apylinkės | |||
Valsčiai
Apskrityje 1919–1950 m. buvo šie valsčiai:
| Valsčius | Laikotarpis | Centras |
| Alytaus valsčius | 1919–1950 | Alytus |
| Alovės valsčius | 1919–1950 | Alovė |
| Antnemunio valsčius | 1919–1933 | ??? |
| Birštono valsčius | 1919–1924, 1933–1946 | Birštonas |
| Butrimonių valsčius | 1919–1950 | Butrimonys |
| Daugų valsčius | 1919–1950 | Daugai |
| Druskininkų valsčius | 1919, 1941–1946 | Druskininkai |
| Jiezno valsčius | 1919–1946 | Jieznas |
| Kabelių valsčius | 1919 | Kabeliai |
| Krokialaukio valsčius | 1919–1933, 1947–1950 | Krokialaukis |
| Liškiavos valsčius | 1919–1933 | Liškiava |
| Marcinkonių valsčius | 1919, 1941–1946 | Marcinkonys |
| Merkinės valsčius | 1919–1946 | Merkinė |
| Metelių valsčius | 1919–1933 | Meteliai |
| Miroslavo valsčius | 1919–1947 | Miroslavas |
| Nedingės valsčius | 1924–1933 | Nedingė |
| Nemajūnų valsčius (Nemaniūnų valsčius) | 1919–1933 | Nemajūnai |
| Nemunaičio valsčius | 1919–1931 | Nemunaitis |
| Perlojos valsčius | 1919 | Perloja |
| Pivašiūnų valsčius | 1919–1933 | Pivašiūnai |
| Punios valsčius | 1919 | Punia |
| Rudnios valsčius | 1919, 1941–1946 | Rudnia |
| Seirijų valsčius | 1919–1950 | Seirijai |
| Simno valsčius | 1919–1950 | Simnas |
| Stakliškių valsčius | 1919–1946 | Stakliškės |
| Ūdrijos valsčius | 1919–1939 | Ūdrija |
| Varėnos valsčius | 1919–1946 | Varėna |
Tautinė sudėtis
Pagal 1923 m. surašymo duomenis apskrityje gyveno 109 678 žmonės, kurių tautinė sudėtis buvo pasiskirsčiusi taip:
- Lietuviai – 87,2 % (95 648);
- Žydai – 7,04 % (7 729);
- Lenkai – 3,62 % (3 974);
- Rusai – 0,69 % (757);
- Vokiečiai – 0,38 % (419);
- Baltarusiai – 0,17 % (190);
- Kiti – 0,87 % (961).
Viršininkai
- 1918–1919 m. – Stasys Čiurlionis
- 1922–1927 m. m. –
- 1927–1929 m. – Petras Aravičius
- 1937-1940 m. – Bronius Stosiūnas
Šaltiniai
- Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 1
- Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546–557 psl.
- Savivaldybių žinynas (Lietuvos meistų sąjungos ir „Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Vilniaus spaustuvė, 1940. // psl. 48–51
- Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 9
- LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 1–10
- 1923 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2011-07-22 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Alytaus apskritis (1915–1950), Kas yra Alytaus apskritis (1915–1950)? Ką reiškia Alytaus apskritis (1915–1950)?
Alytaus apskritis Lietuvos Respublikos administracinis vienetas egzistaves 1915 1950 m Alytaus apskritis 1915 1950 1915 1950 Administracinis centras AlytusValsciai 26 1919 20 1923 8 1949 1915 1918 Oberostas1918 1939 Lietuva1939 1944 Kauno krasto apygarda1944 1950 Lietuvos TSRGyventoju 109 678 1923 124 147 1930 116 900 1942 Plotas 2 849 km 1923 1 737 km 1949 IstorijaAlytaus apskrities zemelapis apie 1933 m Apskritį 1915 m rugsejį sudare vokieciu okupacine valdzia pavadino Kreis Alita cia įsikure Kreishauptmann apskrities virsininko įstaiga ir zandarmerijos nuovada 1915 1916 m ji priklause Oberosto 1916 1917 m 1917 1918 m Lietuvos sriciai 1917 m prijungta Merkines apskritis Vokieciu valdzia issilaike iki 1918 m spalio 1919 m įstatymu Lietuvoje įkurtos naujos apskritys į Alytaus apskritį įejo 22 valsciai 1920 1939 m pietrytine apskrities dalį buvo okupavusi Lenkija ji grazinta Lietuvai 1939 ir 1940 m Toje dalyje 1941 m sausio 15 d atkurti Druskininku Marcinkoniu ir Rudnios valsciai perduoti is Gudijos TSR Parieces rajono ir Rodunios rajono zemiu 1941 1942 m Alytaus apskritis įejo į Ostlando Lietuvos generalines apygardos Vilniaus krasto apygarda cia buvo 12 valsciu 1942 1944 m priklause Kauno krasto apygardai 1945 m Lietuvoje vel įkurta 41 apskritis tarp ju ir Alytaus 1946 m Birstono Jiezno ir Stakliskiu valsciai perduoti naujai Prienu apskriciai o Druskininku Marcinkoniu Merkines Rudnios ir Varenos valsciai Varenos apskriciai 1950 m birzelio 20 d apskritis per administracine reforma apskritis pertvarkyta į Alytaus rajona 23 apylinkes dalis teritorijos atiteko Daugu rajonui 14 apylinkiu Jiezno rajonui 6 apylinkes Lazdiju rajonui 8 apylinkes Simno rajonui 16 apylinkiu ir Veisieju rajonui 2 apylinkes 1995 m apskritis buvo atkurta su kita teritorija kaip Alytaus apskritis Apskrities istorijaMetai Plotas km Gyventoju sk Suskirstymas Gyvenvietes1919 m 26 valsciai Alytaus valscius Aloves valscius Antnemunio valscius Birstono valscius Butrimoniu valscius Daugu valscius Druskininku valscius Jiezno valscius Kabeliu valscius Krokialaukio valscius Liskiavos valscius Marcinkoniu valscius Merkines valscius Meteliu valscius Miroslavo valscius Nemajunu valscius Nemunaicio valscius Perlojos valscius Pivasiunu valscius Punios valscius Rudnios valscius Seiriju valscius Simno valscius Stakliskiu valscius udrijos valscius Varenos valscius 1 miestas Alytus 13 miesteliu Birstonas Butrimonys Daugai Druskininkai Krokialaukis Marcinkonys Merkine Nemunaitis Rudnia Seirijai Simnas Stakliskes Varena1923 09 issamiau 2849 109 678 20 valsciu Alytaus valscius Antnemunio valscius Aloves valscius Butrimoniu valscius Daugu valscius Jiezno valscius Krokialaukio valscius Liskiavos valscius Merkines valscius Miroslavo valscius Meteliu valscius Nemunaicio valscius Nedzinges valscius Nemajunu valscius Pivasiunu valscius Seiriju valscius Stakliskiu valscius Simno valscius udrijos valscius Varenos valscius 1 miestas Alytus 1078 gyvenvietes 1 miestas Alytus 15 miesteliu 658 kaimai 6 baznytkaimiai 159 dvarai ir palivarkai 208 vienkiemiai 31 kita gyvenviete1930 m 2828 124 1471932 m 1903 108 618 18 valsciu ir 192 seniunijos1939 m 152 726 13 valsciu 1 miestas1940 m 12 valsciu Alytaus valscius Aloves valscius Birstono valscius Butrimoniu valscius Daugu valscius Jezno valscius Merkines valscius Miroslavo valscius Seiriju valscius Simno valscius Stakliskiu valscius Varenos valscius1942 m 116 9001944 m 1747 12 valsciu1949 01 01 suskirstymas 1737 8 valsciai ir 69 apylinkes 1 miestas1950 01 19 69 apylinkesValsciaiApskrityje 1919 1950 m buvo sie valsciai Valscius Laikotarpis CentrasAlytaus valscius 1919 1950 AlytusAloves valscius 1919 1950 AloveAntnemunio valscius 1919 1933 Birstono valscius 1919 1924 1933 1946 BirstonasButrimoniu valscius 1919 1950 ButrimonysDaugu valscius 1919 1950 DaugaiDruskininku valscius 1919 1941 1946 DruskininkaiJiezno valscius 1919 1946 JieznasKabeliu valscius 1919 KabeliaiKrokialaukio valscius 1919 1933 1947 1950 KrokialaukisLiskiavos valscius 1919 1933 LiskiavaMarcinkoniu valscius 1919 1941 1946 MarcinkonysMerkines valscius 1919 1946 MerkineMeteliu valscius 1919 1933 MeteliaiMiroslavo valscius 1919 1947 MiroslavasNedinges valscius 1924 1933 NedingeNemajunu valscius Nemaniunu valscius 1919 1933 NemajunaiNemunaicio valscius 1919 1931 NemunaitisPerlojos valscius 1919 PerlojaPivasiunu valscius 1919 1933 PivasiunaiPunios valscius 1919 PuniaRudnios valscius 1919 1941 1946 RudniaSeiriju valscius 1919 1950 SeirijaiSimno valscius 1919 1950 SimnasStakliskiu valscius 1919 1946 Stakliskesudrijos valscius 1919 1939 udrijaVarenos valscius 1919 1946 VarenaTautine sudetisPagal 1923 m surasymo duomenis apskrityje gyveno 109 678 zmones kuriu tautine sudetis buvo pasiskirsciusi taip Lietuviai 87 2 95 648 Zydai 7 04 7 729 Lenkai 3 62 3 974 Rusai 0 69 757 Vokieciai 0 38 419 Baltarusiai 0 17 190 Kiti 0 87 961 Virsininkai1918 1919 m Stasys Ciurlionis 1922 1927 m m 1927 1929 m Petras Aravicius 1937 1940 m Bronius StosiunasSaltiniaiLietuvos apgyventos vietos pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventoju 1923 m surasymo duomenys Kaunas Centralinis Statistikos Biuras 1925 psl 1 Savivaldybiu zinynas Savivaldybes redakcijos leidinys Kaunas Spindulys 1932 546 557 psl Savivaldybiu zinynas Lietuvos meistu sajungos ir Savivaldybes redakcijos leidinys Kaunas Vilniaus spaustuve 1940 psl 48 51 Lietuvos TSR administratyvinis teritorinis padalinimas pagal 1949 m sausio 1 d padetį Lietuvos TSR Auksciausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos statistikos skyrius Vilnius Lietuvos TSR Auksciausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys 1949 psl 9 LTSR Auksciausiosios Tarybos zinios 1950 m Nr 10 11 109 110 Vilnius 1950 01 19 Psl 1 10 1923 m surasymo duomenys Archyvuota kopija 2011 07 22 is Wayback Machine projekto