Alytaus apskritis (1915–1950)

Alytaus apskritis – Lietuvos Respublikos administracinis vienetas, egzistavęs 1915–1950 m.

←

1915 – 1950

→

→

→

Administracinis centras

Alytus

Valsčiai

26 (1919), 20 (1923), 8 (1949)

1915–1918 m.

Oberostas

1918–1939 m.

Lietuva

1939–1944 m.

Kauno krašto apygarda

1944–1950 m.

Lietuvos TSR

Gyventojų

109 678 (1923), 124 147 (1930), 116 900 (1942)

Plotas

2 849 km² (1923), 1 737 km² (1949)

Istorija

redaguoti

Apskritį 1915 m. rugsėjį sudarė vokiečių okupacinė valdžia (vok. Kreis Alita), čia įsikūrė apskrities viršininko (vok. Kreishauptmann) įstaiga ir žandarmerijos nuovada. 1915–1916 m. ji priklausė Oberosto Suvalkų sričiai, 1916–1917 m. Vilniaus-Suvalkų sričiai, 1917–1918 m. Lietuvos sričiai. 1917 m. prijungta Merkinės apskritis. Vokiečių valdžia išsilaikė iki 1918 m. spalio.

1919 m. įstatymu Lietuvoje įkurtos naujos apskritys, į Alytaus apskritį įėjo 22 valsčiai. 1920–1939 m. pietrytinę apskrities dalį buvo okupavusi Lenkija, ji grąžinta Lietuvai 1939 ir 1940 m. Toje dalyje 1941 m. sausio 15 d. atkurti Druskininkų, Marcinkonių ir Rudnios valsčiai, perduoti iš Gudijos TSR Pariečės rajono ir Rodūnios rajono žemių.

1941–1942 m. Alytaus apskritis įėjo į Ostlando Lietuvos generalinės apygardos Vilniaus krašto apygardą, čia buvo 12 valsčių. 1942–1944 m. priklausė Kauno krašto apygardai.

1945 m. Lietuvoje vėl įkurta 41 apskritis, tarp jų ir Alytaus. 1946 m. Birštono, Jiezno ir Stakliškių valsčiai perduoti naujai Prienų apskričiai, o Druskininkų, Marcinkonių, Merkinės, Rudnios ir Varėnos valsčiai – Varėnos apskričiai. 1950 m. birželio 20 d. apskritis per administracinę reformą apskritis pertvarkyta į Alytaus rajoną (23 apylinkės), dalis teritorijos atiteko Daugų rajonui (14 apylinkių), Jiezno rajonui (6 apylinkės), Lazdijų rajonui (8 apylinkės), Simno rajonui (16 apylinkių) ir Veisiejų rajonui (2 apylinkės).

1995 m. apskritis buvo atkurta su kita teritorija kaip Alytaus apskritis.

Apskrities istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1919 m.			26 valsčiai: Alytaus valsčius, Alovės valsčius, Antnemunio valsčius, Birštono valsčius, Butrimonių valsčius, Daugų valsčius, Druskininkų valsčius, Jiezno valsčius, Kabelių valsčius, Krokialaukio valsčius, Liškiavos valsčius, Marcinkonių valsčius, Merkinės valsčius, Metelių valsčius, Miroslavo valsčius, Nemajūnų valsčius, Nemunaičio valsčius, Perlojos valsčius, Pivašiūnų valsčius, Punios valsčius, Rudnios valsčius, Seirijų valsčius, Simno valsčius, Stakliškių valsčius, Ūdrijos valsčius, Varėnos valsčius	1 miestas: Alytus 13 miestelių: Birštonas, Butrimonys, Daugai, Druskininkai, Krokialaukis, Marcinkonys, Merkinė, Nemunaitis, Rudnia, Seirijai, Simnas, Stakliškės, Varėna
1923-09 (išsamiau)	2849	109 678	20 valsčių: Alytaus valsčius, Antnemunio valsčius, Alovės valsčius, Butrimonių valsčius, Daugų valsčius, Jiezno valsčius, Krokialaukio valsčius, Liškiavos valsčius, Merkinės valsčius, Miroslavo valsčius, Metelių valsčius, Nemunaičio valsčius, Nedzingės valsčius, Nemajūnų valsčius, Pivašiūnų valsčius, Seirijų valsčius, Stakliškių valsčius, Simno valsčius, Ūdrijos valsčius, Varėnos valsčius, 1 miestas: Alytus	1078 gyvenvietės:^[1] 1 miestas (Alytus), 15 miestelių, 658 kaimai, 6 bažnytkaimiai, 159 dvarai ir palivarkai, 208 vienkiemiai, 31 kita gyvenvietė
1930 m.	2828	124 147
1932 m.	1903	108 618	18 valsčių ir 192 seniūnijos ^[2]
1939 m.		152 726	13 valsčių	1 miestas
1940 m.			12 valsčių:^[3]Alytaus valsčius, Alovės valsčius, Birštono valsčius, Butrimonių valsčius, Daugų valsčius, Jėzno valsčius, Merkinės valsčius, Miroslavo valsčius, Seirijų valsčius, Simno valsčius, Stakliškių valsčius, Varėnos valsčius
1942 m.		116 900
1944 m.	1747		12 valsčių
1949-01-01 (suskirstymas)	1737		8 valsčiai ir 69 apylinkės ^[4]	1 miestas
1950-01-19			69 apylinkės ^[5]

Valsčiai

redaguoti

Apskrityje 1919–1950 m. buvo šie valsčiai:

Valsčius	Laikotarpis	Centras
Alytaus valsčius	1919–1950	Alytus
Alovės valsčius	1919–1950	Alovė
Antnemunio valsčius	1919–1933	Rumbonys, Dubėnai
Birštono valsčius	1919–1924, 1933–1946	Birštonas
Butrimonių valsčius	1919–1950	Butrimonys
Daugų valsčius	1919–1950	Daugai
Druskininkų valsčius	1919, 1941–1946	Druskininkai
Jiezno valsčius	1919–1946	Jieznas
Kabelių valsčius	1919	Kabeliai
Krokialaukio valsčius	1919–1933, 1947–1950	Krokialaukis
Liškiavos valsčius	1919–1933	Liškiava
Marcinkonių valsčius	1919, 1941–1946	Marcinkonys
Merkinės valsčius	1919–1946	Merkinė
Metelių valsčius	1919–1933	Meteliai
Miroslavo valsčius	1919–1947	Miroslavas
Nedingės valsčius	1924–1933	Nedingė
Nemajūnų valsčius	1919–1933	Nemajūnai
Nemunaičio valsčius	1919–1931	Nemunaitis
Perlojos valsčius	1919	Perloja
Pivašiūnų valsčius	1919–1933	Pivašiūnai
Punios valsčius	1919	Punia
Rudnios valsčius	1919, 1941–1946	Rudnia
Seirijų valsčius	1919–1950	Seirijai
Simno valsčius	1919–1950	Simnas
Stakliškių valsčius	1919–1946	Stakliškės
Ūdrijos valsčius	1919–1939	Ūdrija
Varėnos valsčius	1919–1946	Varėna

Tautinė sudėtis

redaguoti

Pagal 1923 m. surašymo duomenis apskrityje gyveno 109 678 žmonės, kurių tautinė sudėtis buvo pasiskirsčiusi taip:^[6]

Lietuviai – 87,2 % (95 648);
Žydai – 7,04 % (7 729);
Lenkai – 3,62 % (3 974);
Rusai – 0,69 % (757);
Vokiečiai – 0,38 % (419);
Baltarusiai – 0,17 % (190);
Kiti – 0,87 % (961).

Viršininkai

redaguoti

Stasys Čiurlionis, 1918–1919 m.
Vaclovas Runta, 1922–1927 m.
Petras Aravičius, 1927–1929 m.
Bronius Stosiūnas, 1937–1940 m.

Literatūra

redaguoti

Alytaus apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 44
Alytaus apskritis (1915–1950). Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 34–35
Alytaus apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija (internetinė versija).

Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 1
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546–557 psl.
Savivaldybių žinynas (Lietuvos miestų sąjungos ir „Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Vilniaus spaustuvė, 1940. // psl. 48–51
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 9
LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 1–10
1923 m. surašymo duomenys 2011-07-22 iš Wayback Machine projekto.

[1] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 1

[2] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546–557 psl.

[3] Savivaldybių žinynas (Lietuvos miestų sąjungos ir „Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Vilniaus spaustuvė, 1940. // psl. 48–51

[4] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 9

[5] LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 1–10

[6] 1923 m. surašymo duomenys 2011-07-22 iš Wayback Machine projekto.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]