Alytaus apskrities istorija

Alytaus apskritis – teritorinis vienetas pietinėje Lietuvoje, kurio istorija siekia 1915 m. ir tęsiasi iki šių dienų. Skirtingu metu apskritis priklausė Vokietijai, Lietuvai, TSRS. Dabartinė apskritis įkurta 1994–1995 m.

Alytaus apskritis
1915 – iki dabar
Apskritis XX a. tarpukariu
Administracinis centras	Alytus
1915–1918 m.	Oberostas
1918–1939 m.	Lietuva
1939–1944 m.	Kauno krašto apygarda
1944–1950 m.	Lietuvos TSR
nuo 1994 m.	Lietuva

Istorija

Viduramžiais dabartinės apskrities teritorija priklausė Trakų kunigaikštystei, nuo 1413 m. – Trakų vaivadijai. Apskričių, kaip atskirų teritorinių vienetų, bruožai Lietuvoje pradėjo ryškėti XV a., kai pagal Lenkijos pavyzdį analogiški administraciniai vienetai pavadinti pavietais. Po 1564–1566 m. teismų ir administracinės reformos iki XVIII a. pabaigos Dzūkijos ribos beveik sutapo su Trakų pavieto ribomis. Istoriniuose šaltiniuose Alytaus pavieto su visomis pavietui būdingomis įstaigomis vardas paminėtas 1775 m., kai iš Merkinės ir Trakų į Alytų buvo perkelti pavieto teismai.

1795 m. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystės teritorijoje sudarytos Rusijos imperijos gubernijos buvo suskirstytos į apskritis. Tuometinė Alytaus apskrities teritorija įėjo į Trakų apskrities sudėtį ir iki 1801 m. vadinosi Alytaus valsčiumi, o 1801 m. tapo viena iš 8 Vilniaus gubernijos apskričių, bet greitai panaikinta ir įėjo į Trakų apskritį. Kaip ir visoje Rusijos imperijoje, apskričių pareigūnai vykdė gyventojų policinę priežiūrą, kontroliavo mokesčių rinkimą. Po baudžiavos panaikinimo 1861 m., apskritys ilgą laiką buvo bajorų luominės savivaldos institucijos, čia vykdavo apskrities bajorų suvažiavimai, vadovaujami apskrities vadovo.

Pirmoji apskritis

Pagrindinis straipsnis – Alytaus apskritis (1915–1950).

Pirmą kartą Alytaus apskritį (vok. Kreis Alita) su administraciniu centru Alytuje 1915 m. rugsėjį sudarė vokiečių okupacinė valdžia. Tai buvo dabartinės Alytaus apskrities pirmtakė. Alytuje įsikūrė apskrities viršininko įstaiga (vok. Kreishauptmann) ir žandarmerijos nuovada. 1915–1916 m. ji priklausė Oberosto Suvalkų sričiai, 1916–1917 m. Vilniaus-Suvalkų sričiai, 1917–1918 m. Lietuvos sričiai. 1917 m. prijungta Merkinės apskritis. Vokiečių valdžia išsilaikė iki 1918 m. spalio.

1919 m. įstatymu Lietuvoje įkurtos naujos apskritys, į Alytaus apskritį įėjo 22 valsčiai. 1920–1939 m. pietrytinę apskrities dalį buvo okupavusi Lenkija, ji grąžinta Lietuvai 1939 ir 1940 m. Toje dalyje 1941 m. sausio 15 d. atkurti Druskininkų, Marcinkonių ir Rudnios valsčiai, perduoti iš Gudijos TSR Pariečės rajono ir Rodūnios rajono žemių.

1941–1942 m. Alytaus apskritis įėjo į Ostlando Lietuvos generalinės apygardos Vilniaus krašto apygardą, čia buvo 12 valsčių. 1942–1944 m. priklausė Kauno krašto apygardai.

1945 m. Lietuvoje vėl įkurta 41 apskritis, tarp jų ir Alytaus. 1946 m. Birštono, Jiezno ir Stakliškių valsčiai perduoti naujai Prienų apskričiai, o Druskininkų, Marcinkonių, Merkinės, Rudnios ir Varėnos valsčiai – Varėnos apskričiai.

Su įvairiais teritoriniais pakeitimais ji egzistavo iki 1950 m., kuomet pertvarkyta į Alytaus rajoną (23 apylinkės), dalis teritorijos atiteko Daugų rajonui (14 apylinkių), Jiezno rajonui (6 apylinkės), Lazdijų rajonui (8 apylinkės), Simno rajonui (16 apylinkių) ir Veisiejų rajonui (2 apylinkės).

Apskrities istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1919 m.			26 valsčiai: Alytaus valsčius, Alovės valsčius, Antnemunio valsčius, Birštono valsčius, Butrimonių valsčius, Daugų valsčius, Druskininkų valsčius, Jiezno valsčius, Kabelių valsčius, Krokialaukio valsčius, Liškiavos valsčius, Marcinkonių valsčius, Merkinės valsčius, Metelių valsčius, Miroslavo valsčius, Nemajūnų valsčius, Nemunaičio valsčius, Perlojos valsčius, Pivašiūnų valsčius, Punios valsčius, Rudnios valsčius, Seirijų valsčius, Simno valsčius, Stakliškių valsčius, Ūdrijos valsčius, Varėnos valsčius	1 miestas: Alytus 13 miestelių: Birštonas, Butrimonys, Daugai, Druskininkai, Krokialaukis, Marcinkonys, Merkinė, Nemunaitis, Rudnia, Seirijai, Simnas, Stakliškės, Varėna
1923-09 (išsamiau)	2849	109 678	20 valsčių: Alytaus valsčius, Antnemunio valsčius, Alovės valsčius, Butrimonių valsčius, Daugų valsčius, Jiezno valsčius, Krokialaukio valsčius, Liškiavos valsčius, Merkinės valsčius, Miroslavo valsčius, Metelių valsčius, Nemunaičio valsčius, Nedzingės valsčius, Nemajūnų valsčius, Pivašiūnų valsčius, Seirijų valsčius, Stakliškių valsčius, Simno valsčius, Ūdrijos valsčius, Varėnos valsčius, 1 miestas: Alytus	1078 gyvenvietės: 1 miestas (Alytus), 15 miestelių, 658 kaimai, 6 bažnytkaimiai, 159 dvarai ir palivarkai, 208 vienkiemiai, 31 kita gyvenvietė
1930 m.	2828	124 147
1932 m.	1903	108 618	18 valsčių ir 192 seniūnijos
1939 m.		152 726	13 valsčių	1 miestas
1940 m.			12 valsčių:Alytaus valsčius, Alovės valsčius, Birštono valsčius, Butrimonių valsčius, Daugų valsčius, Jėzno valsčius, Merkinės valsčius, Miroslavo valsčius, Seirijų valsčius, Simno valsčius, Stakliškių valsčius, Varėnos valsčius
1942 m.		116 900
1944 m.	1747		12 valsčių
1949-01-01 (suskirstymas)	1737		8 valsčiai ir 69 apylinkės	1 miestas
1950-01-19			69 apylinkės

Dabartinė apskritis

Pagrindinis straipsnis – Alytaus apskritis.

1994 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu Nr. I-558 įkurta 10 naujų apskričių. Alytaus apskričiai priskirti Alytaus rajonas, Lazdijų rajonas, Varėnos rajonas, Alytaus miestas ir Druskininkų miestas (1999 m. savivaldybių reforma šioje apskrityje suformavo Druskininkų savivaldybę).

1995 m. kovo 1 d. pradėta formuoti apskrities valdytojo administracija. Apskrities administracijos struktūra suformuota atsižvelgiant į Apskrities valdymo Įstatymo numatytas funkcijas ir keliamus uždavinius: įgyvendinti valstybės politiką regioninės plėtros, socialinio aprūpinimo, švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, teritorijos planavimo, žemės naudojimo ir apsaugos, aplinkos apsaugos, civilinės saugos ir kitose srityse, rengti valstybines ir tarpregionines programas, numatant prioritetines apskrities raidos kryptis. Lietuvos Respublikos Prezidento 2004 m. patvirtintas Alytaus apskrities herbas.

2010 m. liepos 1 d. panaikinta apskrities administracija, jos funkcijos perduotos savivaldybėms ir ministerijoms, o pati apskritis liko kaip teritorinis vienetas.

Apskrities istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
2001 m.	5425	187 769	5 savivaldybės, 33 kaimiškosios seniūnijos	7 miestai, 12 miestelių, 1105 kaimai, 13 viensėdžių, 1 gel. stoties gyvenvietė, 40 kaimų dalių
2011 m.		157 766	35 seniūnijos	7 miestai, 12 miestelių, 1101 kaimas, 11 viensėdžių
2021 m.		137 741	32 seniūnijos	7 miestai, 13 miestelių, 979 kaimai, 6 viensėdžiai

Valsčiai

Apskrityje 1919–1950 m. buvo šie valsčiai:

Valsčius	Laikotarpis	Centras
Alytaus valsčius	1919–1950	Alytus
Alovės valsčius	1919–1950	Alovė
Antnemunio valsčius	1919–1933	Rumbonys, Dubėnai
Birštono valsčius	1919–1924, 1933–1946	Birštonas
Butrimonių valsčius	1919–1950	Butrimonys
Daugų valsčius	1919–1950	Daugai
Druskininkų valsčius	1919, 1941–1946	Druskininkai
Jiezno valsčius	1919–1946	Jieznas
Kabelių valsčius	1919	Kabeliai
Krokialaukio valsčius	1919–1933, 1947–1950	Krokialaukis
Liškiavos valsčius	1919–1933	Liškiava
Marcinkonių valsčius	1919, 1941–1946	Marcinkonys
Merkinės valsčius	1919–1946	Merkinė
Metelių valsčius	1919–1933	Meteliai
Miroslavo valsčius	1919–1947	Miroslavas
Nedzingės valsčius	1924–1933	Nedzingė
Nemajūnų valsčius	1919–1933	Nemajūnai
Nemunaičio valsčius	1919–1931	Nemunaitis
Perlojos valsčius	1919	Perloja
Pivašiūnų valsčius	1919–1933	Pivašiūnai
Punios valsčius	1919	Punia
Rudnios valsčius	1919, 1941–1946	Rudnia
Seirijų valsčius	1919–1950	Seirijai
Simno valsčius	1919–1950	Simnas
Stakliškių valsčius	1919–1946	Stakliškės
Ūdrijos valsčius	1919–1939	Ūdrija
Varėnos valsčius	1919–1946	Varėna

Gyventojai

Tautinė sudėtis

Pagal 1923 m. surašymo duomenis apskrityje gyveno 109 678 žmonės, kurių tautinė sudėtis buvo pasiskirsčiusi taip:

• Lietuviai – 87,2 % (95 648);
• Žydai – 7,04 % (7 729);
• Lenkai – 3,62 % (3 974);
• Rusai – 0,69 % (757);
• Vokiečiai – 0,38 % (419);
• Baltarusiai – 0,17 % (190);
• Kiti – 0,87 % (961).

Viršininkai

• Stasys Čiurlionis, 1918–1919 m.
• Vaclovas Runta, 1922–1927 m.
• Petras Aravičius, 1927–1929 m.
• Bronius Stosiūnas, 1937–1940 m.

---

• Vydas Baravykas, 1995–1997 m.
• Ignas Aleškevičius, 1997–2001 m.
• Raimundas Markauskas, 2001–2004 m.
• Robertas Graudinis, 2004–2006 m.
• Eugenijus Palavinskas, 2006–2009 m.
• Algimantas Bražionis, 2009–2010 m.

Žemėlapiai

• Apskritis 1918 m. Oberoste
• Apskritis XX a. tarpukariu
• Dabartinė apskritis

Literatūra

• Alytaus apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 44
• Alytaus apskritis. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 34–35
• Alytaus apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija (internetinė versija).