Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Alvydas NikžentaitisGimė 1961 m spalio 18 d 63 metai Panemunėje Jurbarko raj Veikla istorikas humanitarinių mokslų habil

Alvydas Nikžentaitis

  • Pagrindinis puslapis
  • Alvydas Nikžentaitis
Alvydas Nikžentaitis
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Alvydas Nikžentaitis
Gimė 1961 m. spalio 18 d. (63 metai)
Panemunėje, Jurbarko raj.
Veikla istorikas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, Lietuvos nacionalinio istorikų komiteto prezidentas
Sritis viduramžių Baltijos regiono istorija, atminties kultūra ir politika Vidurio ir Rytų Europoje
Organizacijos Lietuvos istorijos institutas
Pareigos vyriausiasis mokslo darbuotojas
Alma mater Vilniaus universitetas
Doktorant. vadovas Edvardas Gudavičius
Vikiteka Alvydas Nikžentaitis

Alvydas Nikžentaitis (g. 1961 m. spalio 18 d. Panemunėje, Jurbarko raj.) – istorikas, Lietuvos istorijos instituto XX amžiaus istorijos skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras; nuo 2012 m. – Jerzy Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumo valdybos pirmininkas.

Biografija

1979–1984 m. Vilniaus universitete studijavo istoriją. Nuo 1984 m. dirbo Lietuvos istorijos instituto LDK istorijos skyriaus moksliniu bendradarbiu. 1992 m. kartu su Vladu Žulkumi prie Klaipėdos universiteto įkūrė Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centrą, tapo jo direktoriumi. 1993–1998 m. buvo Klaipėdos universiteto Istorijos katedros vedėjas, 1998–2004 m. – Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centro mokslinis bendradarbis (nuo 2000 m. nepagrindinėse pareigose). 2000 m. sugrįžo dirbti į Lietuvos istorijos institutą vyriausiuoju mokslo darbuotoju; 2000 m. rugsėjį – 2008 m. lapkritį buvo Lietuvos istorijos instituto direktorius. Iki 2009 m. nepagrindinėse profesoriaus pareigose dėstė Vilniaus Pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto Lietuvos istorijos katedroje.

1988 m. Lietuvos istorijos institute apgynė istorijos mokslo kandidato (dabar – daktaro) disertaciją „Lietuvių tautos kova prieš vokiečių feodalų agresiją XIV a. pirmojoje pusėje“, 1992 m. ji nostrifikuota. 1999 m. kovo 26 d. Vilniaus universitete apgynė humanitarinių mokslų habilitacinį darbą „Ikikrikščioniška Lietuvos visuomenė XIII–XIV a.“.

Moksliniai interesai keitėsi: pirma daugiausia tyrinėjo LDK ir Vokiečių ordino XIII–XV a. istoriją, vėliau susidomėjo vokiečių, lietuvių ir lenkų santykių istorija, nagrinėjo tautinio tapatumo problemą viduramžiais ir XX amžiuje, tautinių ir politinių stereotipų bei įvaizdžių kaitą nuo viduramžių iki XIX–XX a., rašė LDK politinės tautos klausimais. Pastarąjį dešimtmetį tiria atminties kultūrą ir politiką Lietuvoje.

A. Nikžentaitis buvo Lietuvos istorijos instituto mokslo tarybos narys (1992–2008 m.), Šiaurės Rytų Europos vokiečių kultūros ir istorijos instituto (Nordost-Institut Lüneburg) mokslo tarybos (1992–2001 m.) narys, Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje (Deutsches Historisches Institut Warschau) mokslo tarybos (1999–2008 m.) narys, Tarptautinės komisijos Vokiečių ordino istorijai tirti (Internationale Historische Kommission zur Erforschung des Deutschen Ordens), Vakarų ir Rytų Prūsijos istorijos komisijos (Historische Kommission für ost- und westpreußischer Landesforschung) narys, Baltijos istorikų komisijos (Baltische Historische Kommission) narys-korespondentas, 21st Century Trust fondo narys, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumo pirmininkas (1995–2000 m.), Lietuvos nacionalinio istorikų komiteto prezidentas (2004–2013 m.).

Jis yra 2005 m. įsteigto Lietuvos–Vokietijos forumo ir 2006 m. įsteigto Vokietijos–Lietuvos forumo valdybų narys, kelių Lietuvos ir tarptautinių istorijos mokslo žurnalų (tarp jų Zeitschrift für Ostmitteleuropaforschung (Herderio institutas Marburge), Zapiski Historyczne (Torunes universitetas), Acta Historica Universitatis Klaipedensis (Klaipėdos universitetas), Lithuanian Historical Studies (Lietuvos istorijos institutas)) redaktorių kolegijų narys, Lietuvos aukštojo mokslo institucijų istorijos krypties doktorantūros komitetų narys, Lietuvos ir tarptautinių mokslo projekto koordinatorius.

1999–2000 m. A. Nikžentaitis stažavosi Herderio institute, Marburge. Kelis kartus buvo Alexandro von Humboldto fondo stipendininkas.

A. Nikžentaitis buvo vienas iš 2012 m. birželio 30 d. Vilniuje steigiamajame suvažiavime Lietuvos intelektualų įkurto Jerzy Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumo iniciatorių ir nuo to laiko yra jo valdybos pirmininkas. Forumas veikia puoselėdamas J. Giedroyco idėjas Lietuvos ir Lenkijos santykiuose. 2019 m. liepos mėn. laimėjo Lietuvos istorijos instituto direktoriaus konkursą.

Bibliografija

Svarbiausios publikacijos

  • E. Gudavičius, A. Nikžentaitis, „M. Stryjkovskis ir Pilėnų siejimas su Punia“, Lietuvos istorijos metraštis 1981, Vilnius, 1982, p. 39–46.
  • A. Nikžentaitis, „1324 m. Lietuvos paliaubos su Vokiečių ordinu ir jų reikšmė“, Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai, serija A, 1986, t. 2 (95), p. 61–71.
  • A. Nikžentaitis, „Lietuvos diplomatinė kova su Vokiečių ordinu 1337–1342 m.“, Lietuvos istorijos metraštis 1985, Vilnius, 1986, p. 5–21.
  • A. Nikžentaitis, „Rašytiniai šaltiniai apie lietuvių pilių gynybinę sistemą XIII a. pabaigoje–XIV a. pradžioje“, Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai, serija A, 1986, t. 3 (96), p. 51–62.
  • A. Nikžentaitis, „Dar kartą apie tai „Kas žuvo prie Bajerburgo?““, Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai, serija A, 1987, t. 1 (98), p. 31–43.
  • A. Nikžentaitis, „Dėl Gedimino laiškų autentiškumo (1. Gedimino laiškai Hanzos miestams)“, Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai, serija A, 1987, t. 4 (101), p. 92–99.
  • Popiežių bulės dėl kryžiaus žygių prieš prūsus ir lietuvius XIII a., sud. P. Pakarklis, parengė, įvadą ir komentarus parašė E. Gudavičius, A. Nikžentaitis, Vilnius, 1987.
  • A. Kučinskas, Kęstutis, fotograf. leid., įvado autorius A. Nikžentaitis, Vilnius, 1988.
  • A. Nikžentaitis, „Dėl čekų feodalų vaidmens 1329 m. Vokiečių ordino žygyje į Lietuvą“, Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai, serija A, 1988, t. 3 (104), p. 52–57.
  • A. Nikžentaitis, „Dėl Gedimino laiškų autentiškumo (2. Gedimino laiškai popiežiui ir krikščionybės įvedimo Lietuvos klausimas 1323–1324 m.)“, Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai, serija A, 1988, t. 2 (103), p. 66–76.
  • A. Nikžentaitis, Gediminas, Vilnius, 1989.
  • A. Nikžentaitis, „Žalgirio mūšio vertinimas lietuvių visuomenėje XV–XVI a.“, Lietuvos istorijos metraštis, 1990, Vilnius, 1991, p. 5–13.
  • A. Nikžentaitis, „Friedliche Zeit in der Beziehungen Litauens mit dem Deutschen Orden“, Jahrbücher für Geschichte Osteuropas, 1993, Hf. 1, S. 1–23.
  • A. Nikžentaitis, „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pagrindinės užsienio politikos kryptys XIV a. vid. – XV a.“, Žalgirio laikų Lietuva ir jos kaimynai (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. I), sud. R. Čapaitė, A. Nikžentaitis, Vilnius, 1993, p. 170–177.
  • A. Nikžentaitis, „Pasikeitimai lietuvių kariuomenės taktikoje ir organizacijoje“, Karo archyvas, t. 13, Vilnius, 1993, p. 3–33.
  • A. Nikžentaitis, Pilėnų mįslė, Vilnius, 1993.
  • Klaipėdos miesto ir regiono istorijos problemos (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. II), sud. A. Nikžentaitis, V. Žulkus, Klaipėda, 1994.
  • A. Nikžentaitis, „Bitwa pod Grunwaldem w ocenie spoleczenstwa litewskiego XV–XVI stuliecia“, Studia Grunwaldzkie, 1994, t. 3, s. 7-15.
  • A. Nikžentaitis, „Changes in the organization and tactics of the Lithuanian army in the 13th, 14th and the first half of the 15 th century“, Fasciculi Archaeologiae Historicae, Fasciculus VII, Łódź, 1994, p. 45–53.
  • Z. Ivinskis, Lietuvos istorijos šaltiniai (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. III), sud. A. Nikžentaitis, S. Chr. Rowell, V. Žulkus, Klaipėda, 1995.
  • A. Nikžentaitis, „Litauisch-preussische Beziehungen im Mittelalter. Der litauische Forschungsstand“, Deutschland und Litauen. Bestandsaufnahmen und Aufgaben der historischen Forschung, hrsg. von N. Angermann, J. Tauber, Lüneburg, 1995, S. 21-31.
  • A. Nikžentaitis, „1323 m. gegužės 26 d. Gedimino laiškai Vokietijos miestams ir dominikonų ir pranciškonų ordinų vienuoliams: ekonominiai ir politiniai laiškų parašymo motyvai“, Metraščiai ir kunigaikščių laiškai (Senoji Lietuvos literatūra, Kn. 4), ats. red. M. Vaicekauskas, Vilnius, 1996, p. 124–134.
  • A. Nikžentaitis, „Das Bild von Deutschland und der Deutschen“, Annaberger Annalen, 1996, Nr. 4, S. 148–155.
  • A. Nikžentaitis, “Germany and the Memel Germans in the 1930s (on the basis of trials of Lithuanian agents before the Volksgerichthof, 1934-1945)“, The Historical Journal, 1996, Vol. 39, No. 3, p. 771–783.
  • A. Nikžentaitis, Nuo Daumanto iki Gedimino. Ikikrikščioniškos Lietuvos visuomenės bruožai (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. V), Klaipėda, 1996.
  • A. Nikžentaitis, „Die wirtschaftliche und politische Motive in den Briefen des Großfürsten Gedimin an die norddeutschen Städte sowie an die Orden der Dominikaner und Franziskaner (26. Mai 1323)“, Zwischen Lübeck und Novgorod. Wirtschaft, Politik und Kultur im Ostseeraum vom frühen Mittelalter bis ins 20. Jahrhundert. Norbert Angermann zum 60. Geburtstag, hrsg. von O. Pelc, G. Pickhan, Lüneburg, 1996, S. 121–131.
  • A. Butrimas, V. Žulkus, A. Nikžentaitis, V. Vaivada, E. Aleksandravičius, Žemaitijos istorija, sud. A. Nikžentaitis, Vilnius, 1997.
  • A. Nikžentaitis, „Belaisviai Lietuvoje ir Vokiečių ordino valstybėje (1283–1409)“, Lietuvos valstybė XII–XVIII a., Vilnius, 1997, p. 507–526.
  • A. Nikžentaitis, „Das Vytautaskult in Litauen (15.-20. Jahrhundert) und seine Widerspiegelung im Denkmal“ Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto., Das Denkmal im nördlichen Ostmitteleuropa im 20. Jahrhundert. Politischer Kontext und nationale Funktion (Nordost-Archiv, Bd. VI/1997, Hf. l), hrsg. von S. Ekdahl, Lüneburg, 1997, S. 131–145.
  • A. Nikžentaitis, „Das Bild der Deutschen und Deutschland in Litauen wahrend der Zwischenkriegzeit“, Die deutsche Volksgruppe in Litauen und im Memelland während der Zwischenkriegszeit und aktuelle Fragen des deutsch - litauischen Verhaltnisses, hrsg. von B. Meissner, S. Bamberger-Stemann, D. Henning, Hamburg, 1998, S. 237–253.
  • A. Nikžentaitis, „Das Deutschlandbild im heutigen Litauen“, „Der Fremde im Dorf“. Überlegungen zum Eigenen und zum Fremden in der Geschichte, hrsg. von H.-J. Bömelburg, B. Eschment, Lüneburg, 1998, S. 105–123.
  • A. Nikžentaitis, „LDK kultūrinės tradicijos praradimas: Vytauto Didžiojo kultas Lietuvoje XIX–XX a.“, Senosios raštijos ir tautosakos sąveika: kultūrinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės patirtis (Senoji Lietuvos literatūra, Kn. 6), Vilnius, 1998, p. 324–334.
  • A. Nikžentaitis, „Die litauische Gesellschaft der vorchristlichen Zeit (13.–14. Jahrhundert) zwischen Rom und Byzanz“, Rom und Byzanz im Norden. Mission und Glaubenswechsel im Ostseeraum während des 8.–14. Jahrhunderts, Bd. II, hrsg. von M. Müller-Wille, Stuttgart, 1998, S. 115–130.
  • M. Balčius, Z. Genienė, Z. Kiaupa, A. Nikžentaitis, V. Vareikis, V. Žulkus, Palangos istorija, sud. V. Žulkus, Klaipėda, 1999.
  • A. Nikžentaitis, „Prisoners of War in Lithuania and the Teutonic Order State (1283-1409)“, Der Deutsche Orden in der Zeit der Kalmarer Union, 1397–1521 (Ordines militares. Colloquia Torunensia Historica, X), hrsg. von Z. H. Nowak, R. Czaja, Toruń, 1999, S. 193–208.
  • A. Nikžentaitis, „Verloren und neu gefunden. Ein Blick auf die neue Heimat in Ostpreußen nach 1945: Einige einführende Bemerkungen über dieses Thema“, Annaberger Annalen, 1999, Nr. 7, S. 13–28.
  • A. Nikžentaitis, „Das Bild Litauens in Darstellungen der deutschen Presse über nationale Minderheiten“, Das Preußenland als Forschungsaufgabe: eine europäische Region in ihren geschichtlichen Bezügen. Festschrift für Udo Arnold zum 60. Geburtstag (Einzelschriften der Historischen Kommission für ost- und westpreußische Landesforschung, Bd. 20), hrsg. von B. Jähnig, G. Michels, Lüneburg, 2000, S. 191–207.
  • A. Nikžentaitis, Witold i Jagiełło: Polacy i Litwini we wzajemnej stereotypie, Poznań, 2000.
  • A. Nikžentaitis, „Das Bild des Deutschen Ordens in der litauischen Geschichtsschreibung und Publizistik“, Vergangenheit und Gegenwart der Ritterorden: Die Rezeption der Idee und die Wirklichkeit (Ordines militares. Colloquia Torunensia historica, XI), hrsg. von Z. H. Nowak, R. Czaja, Toruń, 2001, S. 115–131.
  • A. Nikžentaitis, „Rytprūsiai lietuvių istorinėje literatūroje“, Klaipėdos ir Karaliaučiaus kraštų XVI–XX a. istorijos problemos (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. VIII), ats. red. A. Nikžentaitis, Klaipėda, 2001, p. 159–169.
  • A. Nikžentaitis, "Lithuanian Settlement in East Prussia as Reflected in Lithuanian Historiography", Historiographical approaches to medieval colonization of East Central Europe: A comparative analysis against the background of other european inter-ethnic colonisation procesess in the Middle Ages (East European monographs, No. 611), ed. by J. M. Piskorski, New York, 2002, p. 357–371.
  • A. Nikžentaitis, Vytauto ir Jogailos įvaizdis Lietuvos ir Lenkijos visuomenėse, Vilnius, 2002.
  • H. Boockmann, Vokiečių Ordinas. XII jo istorijos skyrių, iš vokiečių k. vertė A. Nikžentaitis, Vilnius, 2003.
  • A. Nikžentaitis, „Auf der Suche nach der eigenen Geschichte: Litauen – Polen – Europa“, Auf der Suche nach einem Phantom? Widerspiegelungen Europas in der Geschichtswissenschaft (Schriften des Zentrum für Europäische Integrationsforschung, Bd. 42), hrsg. von G. Michels, Baden-Baden, 2003, S. 109–124.
  • A. Nikžentaitis, „Geschichtsschreibung in Litauen: 10 Jahre nach der Wende“, Klio ohne Fesseln?: Historiographie im östlichen Europa nach dem Zusammenbruch des Kommunismus (Österreichische Osthefte, 2002, 44. Jhg., Heft 1-2), hrsg. von A. Ivanis̆ević, A. Kappeler, W. Lukan, A. Suppan, Frankfurt am Main, Berlin, Bern, Bruxelles, New York, Oxford, Wien, 2003, S. 201–218.
  • A. Nikžentaitis, „Historische Tradition und Politik: Die Sowjetrepublik Litauen und das Kaliningrader Gebiet“, Die Zukunft Kaliningrads Konfliktschichten und Kooperationsfelder (Osteuropa, 2003, 53. Jhg., Heft 2-3), hrsg. von M. Sapper, V. Weichsel, M. Breuer, Lindau, 2003, S. 229–243.
  • A. Nikžentaitis, „Klaipėdos problemos sprendimo galimybės Lenkijos Respublikos diplomatų akimis“, Klaipėdos kraštas 1920–1924 m. archyviniuose dokumentuose (Acta Hictorica Universitatis Klaipedensis, t. IX), sud. S. Pocytė, Klaipėda, 2003, p. 6–22.
  • A. Nikžentaitis, „The „Imperial“ Diplomacy of Lithuania“[neveikianti nuoroda], Lithuanian Foreign Policy Review, 2004, No. 1–2 (13–14), p. 41–47.
  • A. Nikžentaitis, „Rytų Lietuva lietuvių atminties kultūroje ir politikoje: istoriko ir atminties kūrėjo santykio problema“, Kultūros barai, 2004, Nr. 10 (479), p. 15–19 (žr. tekstą Archyvuota kopija 2012-09-08 iš Wayback Machine projekto. Europos kultūros žurnalų tinklo „Eurozine“ svetainėje).
  • The Vanished World of Lithuanian Jews (On the Boundary of Two Worlds – Identity, Freedom and Moral Imagination in the Baltics, Vol. 1), ed. by A. Nikžentaitis, S. Schreiner, D. Staliūnas. Amsterdam and New York, 2004.
  • A. Nikžentaitis, „Litauen unter den Grossfürsten Gedimin (1316-1341) und Olgerd (1345-1377)“[neveikianti nuoroda], Die „Blüte“ der Staaten des östlichen Europa im 14. Jahrhundert (Deutsches Historisches Institut Warschau. Quellen und Studien, Bd. 14), hrsg. von M. Löwener, Wiesbaden, 2005, S. 65-76.
  • A. Nikžentaitis, „Žalgiris: Zur Bedeutung und Funktionsweise eines litauischen Nationalmythos“, Mare Balticum. Begegnungen zu Heimat, Geschichte, Kultur an der Ostsee (Colloquia Baltica, 1), hrsg. von D. Albrecht, M. Thoemmes, München, 2005, S. 98–110.
  • A. Nikžentaitis, „Gestürzte und neu errichtete Denkmäler: Geschichte im Transformationsprozess Litauens“, GegenErinnerung. Geschichte als politisches Argument im Transformationsprozeß Ost-, Ostmittel- und Südosteuropas (Schriften des Historischen Kollegs. Kolloquien; 61), hrsg. von H. Altrichter, München, 2006, S. 67-78.
  • A. Nikžentaitis, "Jak można podzielić wspólną jistorię? Dzieje Rzeczypospolitej Obojga Narodów w historiografii i świadomości Litwinó", ”O nas bez nas”. Historia Polski w historiografiach obcojęzycznych, moderatorzy sympozjum W. Molik, H. Żaliński, Poznań, 2007. s. 123–134.
  • A. Nikžentaitis, „Kampf um die Erinnerung: Memel/Klaipėda im 20. Jahrhundert“, Die Aneignung fremder Vergangenheiten in Nordosteuropa am Beispiel plurikultureller Städte (20. Jahrhundert) (Nordost-Archiv, Bd. XV/ 2006), Lüneburg, 2007, S. 148–159.
  • A. Nikžentatis, „Kryžiaus karų epocha Lietuvos kultūrinėje atmintyje“, Kryžiaus karų epocha Baltijos regiono tautų istorinėje sąmonėje, sud. R. R. Trimonienė, R. Jurgaitis, Šiauliai, 2007, p. 236–249.
  • A. Nikžentaitis, „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinės tautos specifika ir santykis su moderniąja tauta“, Praeities pėdsakais: skiriama profesoriaus daktaro Zigmanto Kiaupos 65-mečiui, Vilnius, 2007, p. 135–154.
  • A. Nikžentaitis, „Die Epoche der Diktaturen Erinnerungskonkurrenz in Litauen“, Geschichtspolitik und Gegenerinnerung. Krieg, Gewalt und Trauma im Osten Europas (Osteuropa, 2008, 58. Jhg., Heft 6), hrsg. von M. Sapper, V. Weichsel, Berlin, 2008, S. 159–166.
  • A. Nikžentaitis, "Historia i współczesne pojęcie narodu politycznego Wielkiego Księstwa Litewskiego", Pamieć. Wyzwanie dla nowoczesnej Europy, red. R. Traba, Olsztyn, 2008, s. 99-108.
  • A. Nikžentaitis, "Nauka historii na Litwie między tradycją a wyzwaniami nowoczesności", Zapiski historyczne, 2008, T. LXXIII, zeszyt 2-3, s. 7-16.
  • А. Нікжэнтайціс, "Другая сусветная вайна ў культурнай памяці жыхароў Цэнтральна-усходняй Еўропы: дамінантная і дыскрымінаваная памяцi", Homo Historicus 2008: Гадавiк антрапалагічнай гісторыі, пад. рэд. А. Смаленчука з удзелам I. Дубянецкай, Вiльня, 2008, c. 361–369.
  • A. Nikžentaitis, „Laikinosios ir Lietuvos Respublikos sostinių kultūrinės atmintys: lyginamosios analizės bandymas“, Acta Humanitarica Universitatis Saulensis. Mokslo darbai, 2009, t. 9: Kultūrinės atminties kaita ir lokalinė istorija, p. 235–246.
  • A. Nikžentaitis, „Nuo Vytauto Didžiojo iki Molotovo-Ribbentropo: kultūrinės atminties politika Lietuvoje“, Lietuvių-lenkų santykiai amžių tėkmėje. Istorinė atmintis/ Stosunki polsko-litewskie na przestrzeni wieków. Pamięć historyczna, moksl. red. J. Volkonovski, R. Gaidis, Vilnius, 2009, p. 363–374.
  • A. Nikžentaitis, "Die Möglichkeiten der alternativen Geschichte. Das Alltagsleben im Baltikum des 13. und 14. Jahrhunderts", The Reception of Medieval Europe in the Baltic Sea Region: papers of the XIIth Visby Symposium held at Gotland University, Visby (Acta Visbyensia, XII), ed. by J. Staecker, Visby 2009, p. 397–420.
  • А. Смаленчук, A. Нікжэнтайціс, "Вiльня як месца памяці многіх народаў (разважанні з нагоды даследчага праекту)", Гістарыяграфія і крыніцы па гісторыі гарадоў і працэсаў урбанізацыі ў Беларусі, Гродна, 2009, с. 363–367.
  • D. Mačiulis, A. Nikžentaitis, V. Safronovas, "L’appropriation symbolique d’une ville multiculturelle: les cas Kaunas, Klaipėda et Vilnius", Villes baltiques. Une mémoire partagée (Revue Germanique Internationale, 11/2010), Paris, 2010, p. 41–60.
  • A. Нікжэнтайціс, "Нацыянальны сімвал у шматкультурным горадзе", Homo historicus 2009: Гадавiк антрапалагічнай гісторыі, пад. рэд. А.Ф. Смаленчука, Вiльня, 2010, с.306-320.
  • A. Nikžentaitis, „Znaczenie Unii Lubelskiej po 440 latach dla Europy XXI w.“, Miscellanea Historico-Iuridica, T. 9, pod redakcją A. Lityńskiego, P. Fiedorczyka, Białystok, 2010, s. 9-14.
  • Nuo Basanavičiaus, Vytauto Didžiojo iki Molotovo ir Ribbentropo: atminties ir atminimo kultūrų transformacijos XX–XXI amžiuje, sud. A. Nikžentaitis, Vilnius, 2011.
  • A. Nikžentaitis, I. Šutinienė, „Baltijos kelio dvidešimtmetis: eilinis jubiliejus ar kultūrinės atminties transformacijos pradžia?“, Lietuvos istorijos metraštis 2010/1, Vilnius, 2011, p. 71-84.

Išnašos

  1. https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/naujasis-istorijos-institutas-direktorius-a-nikzentaitis-nori-keisti-istoriku-supratima-apie-ju-funkcijas-56-1170064

Nuorodos

  • Alvydo Nikžentaičio biografija ir bibliografija Archyvuota kopija 2012-12-09 iš archive.today

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 16 Lie, 2025 / 18:43

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Alvydas Nikžentaitis, Kas yra Alvydas Nikžentaitis? Ką reiškia Alvydas Nikžentaitis?

Alvydas NikzentaitisGime 1961 m spalio 18 d 63 metai Panemuneje Jurbarko raj Veikla istorikas humanitariniu mokslu habilituotas daktaras Lietuvos nacionalinio istoriku komiteto prezidentasSritis viduramziu Baltijos regiono istorija atminties kultura ir politika Vidurio ir Rytu EuropojeOrganizacijos Lietuvos istorijos institutasPareigos vyriausiasis mokslo darbuotojasAlma mater Vilniaus universitetasDoktorant vadovas Edvardas GudaviciusVikiteka Alvydas Nikzentaitis Alvydas Nikzentaitis g 1961 m spalio 18 d Panemuneje Jurbarko raj istorikas Lietuvos istorijos instituto XX amziaus istorijos skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas humanitariniu mokslu habilituotas daktaras nuo 2012 m Jerzy Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumo valdybos pirmininkas Biografija1979 1984 m Vilniaus universitete studijavo istorija Nuo 1984 m dirbo Lietuvos istorijos instituto LDK istorijos skyriaus moksliniu bendradarbiu 1992 m kartu su Vladu Zulkumi prie Klaipedos universiteto įkure Vakaru Lietuvos ir Prusijos istorijos centra tapo jo direktoriumi 1993 1998 m buvo Klaipedos universiteto Istorijos katedros vedejas 1998 2004 m Vakaru Lietuvos ir Prusijos istorijos centro mokslinis bendradarbis nuo 2000 m nepagrindinese pareigose 2000 m sugrįzo dirbti į Lietuvos istorijos instituta vyriausiuoju mokslo darbuotoju 2000 m rugsejį 2008 m lapkritį buvo Lietuvos istorijos instituto direktorius Iki 2009 m nepagrindinese profesoriaus pareigose deste Vilniaus Pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto Lietuvos istorijos katedroje 1988 m Lietuvos istorijos institute apgyne istorijos mokslo kandidato dabar daktaro disertacija Lietuviu tautos kova pries vokieciu feodalu agresija XIV a pirmojoje puseje 1992 m ji nostrifikuota 1999 m kovo 26 d Vilniaus universitete apgyne humanitariniu mokslu habilitacinį darba Ikikrikscioniska Lietuvos visuomene XIII XIV a Moksliniai interesai keitesi pirma daugiausia tyrinejo LDK ir Vokieciu ordino XIII XV a istorija veliau susidomejo vokieciu lietuviu ir lenku santykiu istorija nagrinejo tautinio tapatumo problema viduramziais ir XX amziuje tautiniu ir politiniu stereotipu bei įvaizdziu kaita nuo viduramziu iki XIX XX a rase LDK politines tautos klausimais Pastarajį desimtmetį tiria atminties kultura ir politika Lietuvoje A Nikzentaitis buvo Lietuvos istorijos instituto mokslo tarybos narys 1992 2008 m Siaures Rytu Europos vokieciu kulturos ir istorijos instituto Nordost Institut Luneburg mokslo tarybos 1992 2001 m narys Vokietijos istorijos instituto Varsuvoje Deutsches Historisches Institut Warschau mokslo tarybos 1999 2008 m narys Tarptautines komisijos Vokieciu ordino istorijai tirti Internationale Historische Kommission zur Erforschung des Deutschen Ordens Vakaru ir Rytu Prusijos istorijos komisijos Historische Kommission fur ost und westpreussischer Landesforschung narys Baltijos istoriku komisijos Baltische Historische Kommission narys korespondentas 21st Century Trust fondo narys Thomo Manno kulturos centro kuratoriumo pirmininkas 1995 2000 m Lietuvos nacionalinio istoriku komiteto prezidentas 2004 2013 m Jis yra 2005 m įsteigto Lietuvos Vokietijos forumo ir 2006 m įsteigto Vokietijos Lietuvos forumo valdybu narys keliu Lietuvos ir tarptautiniu istorijos mokslo zurnalu tarp ju Zeitschrift fur Ostmitteleuropaforschung Herderio institutas Marburge Zapiski Historyczne Torunes universitetas Acta Historica Universitatis Klaipedensis Klaipedos universitetas Lithuanian Historical Studies Lietuvos istorijos institutas redaktoriu kolegiju narys Lietuvos aukstojo mokslo instituciju istorijos krypties doktoranturos komitetu narys Lietuvos ir tarptautiniu mokslo projekto koordinatorius 1999 2000 m A Nikzentaitis stazavosi Herderio institute Marburge Kelis kartus buvo Alexandro von Humboldto fondo stipendininkas A Nikzentaitis buvo vienas is 2012 m birzelio 30 d Vilniuje steigiamajame suvaziavime Lietuvos intelektualu įkurto Jerzy Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumo iniciatoriu ir nuo to laiko yra jo valdybos pirmininkas Forumas veikia puoseledamas J Giedroyco idejas Lietuvos ir Lenkijos santykiuose 2019 m liepos men laimejo Lietuvos istorijos instituto direktoriaus konkursa BibliografijaSvarbiausios publikacijos E Gudavicius A Nikzentaitis M Stryjkovskis ir Pilenu siejimas su Punia Lietuvos istorijos metrastis 1981 Vilnius 1982 p 39 46 A Nikzentaitis 1324 m Lietuvos paliaubos su Vokieciu ordinu ir ju reiksme Lietuvos TSR Mokslu akademijos darbai serija A 1986 t 2 95 p 61 71 A Nikzentaitis Lietuvos diplomatine kova su Vokieciu ordinu 1337 1342 m Lietuvos istorijos metrastis 1985 Vilnius 1986 p 5 21 A Nikzentaitis Rasytiniai saltiniai apie lietuviu piliu gynybine sistema XIII a pabaigoje XIV a pradzioje Lietuvos TSR Mokslu akademijos darbai serija A 1986 t 3 96 p 51 62 A Nikzentaitis Dar karta apie tai Kas zuvo prie Bajerburgo Lietuvos TSR Mokslu akademijos darbai serija A 1987 t 1 98 p 31 43 A Nikzentaitis Del Gedimino laisku autentiskumo 1 Gedimino laiskai Hanzos miestams Lietuvos TSR Mokslu akademijos darbai serija A 1987 t 4 101 p 92 99 Popieziu bules del kryziaus zygiu pries prusus ir lietuvius XIII a sud P Pakarklis parenge įvada ir komentarus parase E Gudavicius A Nikzentaitis Vilnius 1987 A Kucinskas Kestutis fotograf leid įvado autorius A Nikzentaitis Vilnius 1988 A Nikzentaitis Del ceku feodalu vaidmens 1329 m Vokieciu ordino zygyje į Lietuva Lietuvos TSR Mokslu akademijos darbai serija A 1988 t 3 104 p 52 57 A Nikzentaitis Del Gedimino laisku autentiskumo 2 Gedimino laiskai popieziui ir krikscionybes įvedimo Lietuvos klausimas 1323 1324 m Lietuvos TSR Mokslu akademijos darbai serija A 1988 t 2 103 p 66 76 A Nikzentaitis Gediminas Vilnius 1989 A Nikzentaitis Zalgirio musio vertinimas lietuviu visuomeneje XV XVI a Lietuvos istorijos metrastis 1990 Vilnius 1991 p 5 13 A Nikzentaitis Friedliche Zeit in der Beziehungen Litauens mit dem Deutschen Orden Jahrbucher fur Geschichte Osteuropas 1993 Hf 1 S 1 23 A Nikzentaitis Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes pagrindines uzsienio politikos kryptys XIV a vid XV a Zalgirio laiku Lietuva ir jos kaimynai Acta Historica Universitatis Klaipedensis t I sud R Capaite A Nikzentaitis Vilnius 1993 p 170 177 A Nikzentaitis Pasikeitimai lietuviu kariuomenes taktikoje ir organizacijoje Karo archyvas t 13 Vilnius 1993 p 3 33 A Nikzentaitis Pilenu mįsle Vilnius 1993 Klaipedos miesto ir regiono istorijos problemos Acta Historica Universitatis Klaipedensis t II sud A Nikzentaitis V Zulkus Klaipeda 1994 A Nikzentaitis Bitwa pod Grunwaldem w ocenie spoleczenstwa litewskiego XV XVI stuliecia Studia Grunwaldzkie 1994 t 3 s 7 15 A Nikzentaitis Changes in the organization and tactics of the Lithuanian army in the 13th 14th and the first half of the 15 th century Fasciculi Archaeologiae Historicae Fasciculus VII Lodz 1994 p 45 53 Z Ivinskis Lietuvos istorijos saltiniai Acta Historica Universitatis Klaipedensis t III sud A Nikzentaitis S Chr Rowell V Zulkus Klaipeda 1995 A Nikzentaitis Litauisch preussische Beziehungen im Mittelalter Der litauische Forschungsstand Deutschland und Litauen Bestandsaufnahmen und Aufgaben der historischen Forschung hrsg von N Angermann J Tauber Luneburg 1995 S 21 31 A Nikzentaitis 1323 m geguzes 26 d Gedimino laiskai Vokietijos miestams ir dominikonu ir pranciskonu ordinu vienuoliams ekonominiai ir politiniai laisku parasymo motyvai Metrasciai ir kunigaiksciu laiskai Senoji Lietuvos literatura Kn 4 ats red M Vaicekauskas Vilnius 1996 p 124 134 A Nikzentaitis Das Bild von Deutschland und der Deutschen Annaberger Annalen 1996 Nr 4 S 148 155 A Nikzentaitis Germany and the Memel Germans in the 1930s on the basis of trials of Lithuanian agents before the Volksgerichthof 1934 1945 The Historical Journal 1996 Vol 39 No 3 p 771 783 A Nikzentaitis Nuo Daumanto iki Gedimino Ikikrikscioniskos Lietuvos visuomenes bruozai Acta Historica Universitatis Klaipedensis t V Klaipeda 1996 A Nikzentaitis Die wirtschaftliche und politische Motive in den Briefen des Grossfursten Gedimin an die norddeutschen Stadte sowie an die Orden der Dominikaner und Franziskaner 26 Mai 1323 Zwischen Lubeck und Novgorod Wirtschaft Politik und Kultur im Ostseeraum vom fruhen Mittelalter bis ins 20 Jahrhundert Norbert Angermann zum 60 Geburtstag hrsg von O Pelc G Pickhan Luneburg 1996 S 121 131 A Butrimas V Zulkus A Nikzentaitis V Vaivada E Aleksandravicius Zemaitijos istorija sud A Nikzentaitis Vilnius 1997 A Nikzentaitis Belaisviai Lietuvoje ir Vokieciu ordino valstybeje 1283 1409 Lietuvos valstybe XII XVIII a Vilnius 1997 p 507 526 A Nikzentaitis Das Vytautaskult in Litauen 15 20 Jahrhundert und seine Widerspiegelung im Denkmal Archyvuota kopija 2016 03 06 is Wayback Machine projekto Das Denkmal im nordlichen Ostmitteleuropa im 20 Jahrhundert Politischer Kontext und nationale Funktion Nordost Archiv Bd VI 1997 Hf l hrsg von S Ekdahl Luneburg 1997 S 131 145 A Nikzentaitis Das Bild der Deutschen und Deutschland in Litauen wahrend der Zwischenkriegzeit Die deutsche Volksgruppe in Litauen und im Memelland wahrend der Zwischenkriegszeit und aktuelle Fragen des deutsch litauischen Verhaltnisses hrsg von B Meissner S Bamberger Stemann D Henning Hamburg 1998 S 237 253 A Nikzentaitis Das Deutschlandbild im heutigen Litauen Der Fremde im Dorf Uberlegungen zum Eigenen und zum Fremden in der Geschichte hrsg von H J Bomelburg B Eschment Luneburg 1998 S 105 123 A Nikzentaitis LDK kulturines tradicijos praradimas Vytauto Didziojo kultas Lietuvoje XIX XX a Senosios rastijos ir tautosakos saveika kulturine Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes patirtis Senoji Lietuvos literatura Kn 6 Vilnius 1998 p 324 334 A Nikzentaitis Die litauische Gesellschaft der vorchristlichen Zeit 13 14 Jahrhundert zwischen Rom und Byzanz Rom und Byzanz im Norden Mission und Glaubenswechsel im Ostseeraum wahrend des 8 14 Jahrhunderts Bd II hrsg von M Muller Wille Stuttgart 1998 S 115 130 M Balcius Z Geniene Z Kiaupa A Nikzentaitis V Vareikis V Zulkus Palangos istorija sud V Zulkus Klaipeda 1999 A Nikzentaitis Prisoners of War in Lithuania and the Teutonic Order State 1283 1409 Der Deutsche Orden in der Zeit der Kalmarer Union 1397 1521 Ordines militares Colloquia Torunensia Historica X hrsg von Z H Nowak R Czaja Torun 1999 S 193 208 A Nikzentaitis Verloren und neu gefunden Ein Blick auf die neue Heimat in Ostpreussen nach 1945 Einige einfuhrende Bemerkungen uber dieses Thema Annaberger Annalen 1999 Nr 7 S 13 28 A Nikzentaitis Das Bild Litauens in Darstellungen der deutschen Presse uber nationale Minderheiten Das Preussenland als Forschungsaufgabe eine europaische Region in ihren geschichtlichen Bezugen Festschrift fur Udo Arnold zum 60 Geburtstag Einzelschriften der Historischen Kommission fur ost und westpreussische Landesforschung Bd 20 hrsg von B Jahnig G Michels Luneburg 2000 S 191 207 A Nikzentaitis Witold i Jagiello Polacy i Litwini we wzajemnej stereotypie Poznan 2000 A Nikzentaitis Das Bild des Deutschen Ordens in der litauischen Geschichtsschreibung und Publizistik Vergangenheit und Gegenwart der Ritterorden Die Rezeption der Idee und die Wirklichkeit Ordines militares Colloquia Torunensia historica XI hrsg von Z H Nowak R Czaja Torun 2001 S 115 131 A Nikzentaitis Rytprusiai lietuviu istorineje literaturoje Klaipedos ir Karaliauciaus krastu XVI XX a istorijos problemos Acta Historica Universitatis Klaipedensis t VIII ats red A Nikzentaitis Klaipeda 2001 p 159 169 A Nikzentaitis Lithuanian Settlement in East Prussia as Reflected in Lithuanian Historiography Historiographical approaches to medieval colonization of East Central Europe A comparative analysis against the background of other european inter ethnic colonisation procesess in the Middle Ages East European monographs No 611 ed by J M Piskorski New York 2002 p 357 371 A Nikzentaitis Vytauto ir Jogailos įvaizdis Lietuvos ir Lenkijos visuomenese Vilnius 2002 H Boockmann Vokieciu Ordinas XII jo istorijos skyriu is vokieciu k verte A Nikzentaitis Vilnius 2003 A Nikzentaitis Auf der Suche nach der eigenen Geschichte Litauen Polen Europa Auf der Suche nach einem Phantom Widerspiegelungen Europas in der Geschichtswissenschaft Schriften des Zentrum fur Europaische Integrationsforschung Bd 42 hrsg von G Michels Baden Baden 2003 S 109 124 A Nikzentaitis Geschichtsschreibung in Litauen 10 Jahre nach der Wende Klio ohne Fesseln Historiographie im ostlichen Europa nach dem Zusammenbruch des Kommunismus Osterreichische Osthefte 2002 44 Jhg Heft 1 2 hrsg von A Ivanis evic A Kappeler W Lukan A Suppan Frankfurt am Main Berlin Bern Bruxelles New York Oxford Wien 2003 S 201 218 A Nikzentaitis Historische Tradition und Politik Die Sowjetrepublik Litauen und das Kaliningrader Gebiet Die Zukunft Kaliningrads Konfliktschichten und Kooperationsfelder Osteuropa 2003 53 Jhg Heft 2 3 hrsg von M Sapper V Weichsel M Breuer Lindau 2003 S 229 243 A Nikzentaitis Klaipedos problemos sprendimo galimybes Lenkijos Respublikos diplomatu akimis Klaipedos krastas 1920 1924 m archyviniuose dokumentuose Acta Hictorica Universitatis Klaipedensis t IX sud S Pocyte Klaipeda 2003 p 6 22 A Nikzentaitis The Imperial Diplomacy of Lithuania neveikianti nuoroda Lithuanian Foreign Policy Review 2004 No 1 2 13 14 p 41 47 A Nikzentaitis Rytu Lietuva lietuviu atminties kulturoje ir politikoje istoriko ir atminties kurejo santykio problema Kulturos barai 2004 Nr 10 479 p 15 19 zr teksta Archyvuota kopija 2012 09 08 is Wayback Machine projekto Europos kulturos zurnalu tinklo Eurozine svetaineje The Vanished World of Lithuanian Jews On the Boundary of Two Worlds Identity Freedom and Moral Imagination in the Baltics Vol 1 ed by A Nikzentaitis S Schreiner D Staliunas Amsterdam and New York 2004 A Nikzentaitis Litauen unter den Grossfursten Gedimin 1316 1341 und Olgerd 1345 1377 neveikianti nuoroda Die Blute der Staaten des ostlichen Europa im 14 Jahrhundert Deutsches Historisches Institut Warschau Quellen und Studien Bd 14 hrsg von M Lowener Wiesbaden 2005 S 65 76 A Nikzentaitis Zalgiris Zur Bedeutung und Funktionsweise eines litauischen Nationalmythos Mare Balticum Begegnungen zu Heimat Geschichte Kultur an der Ostsee Colloquia Baltica 1 hrsg von D Albrecht M Thoemmes Munchen 2005 S 98 110 A Nikzentaitis Gesturzte und neu errichtete Denkmaler Geschichte im Transformationsprozess Litauens GegenErinnerung Geschichte als politisches Argument im Transformationsprozess Ost Ostmittel und Sudosteuropas Schriften des Historischen Kollegs Kolloquien 61 hrsg von H Altrichter Munchen 2006 S 67 78 A Nikzentaitis Jak mozna podzielic wspolna jistorie Dzieje Rzeczypospolitej Obojga Narodow w historiografii i swiadomosci Litwino O nas bez nas Historia Polski w historiografiach obcojezycznych moderatorzy sympozjum W Molik H Zalinski Poznan 2007 s 123 134 A Nikzentaitis Kampf um die Erinnerung Memel Klaipeda im 20 Jahrhundert Die Aneignung fremder Vergangenheiten in Nordosteuropa am Beispiel plurikultureller Stadte 20 Jahrhundert Nordost Archiv Bd XV 2006 Luneburg 2007 S 148 159 A Nikzentatis Kryziaus karu epocha Lietuvos kulturineje atmintyje Kryziaus karu epocha Baltijos regiono tautu istorineje samoneje sud R R Trimoniene R Jurgaitis Siauliai 2007 p 236 249 A Nikzentaitis Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes politines tautos specifika ir santykis su moderniaja tauta Praeities pedsakais skiriama profesoriaus daktaro Zigmanto Kiaupos 65 meciui Vilnius 2007 p 135 154 A Nikzentaitis Die Epoche der Diktaturen Erinnerungskonkurrenz in Litauen Geschichtspolitik und Gegenerinnerung Krieg Gewalt und Trauma im Osten Europas Osteuropa 2008 58 Jhg Heft 6 hrsg von M Sapper V Weichsel Berlin 2008 S 159 166 A Nikzentaitis Historia i wspolczesne pojecie narodu politycznego Wielkiego Ksiestwa Litewskiego Pamiec Wyzwanie dla nowoczesnej Europy red R Traba Olsztyn 2008 s 99 108 A Nikzentaitis Nauka historii na Litwie miedzy tradycja a wyzwaniami nowoczesnosci Zapiski historyczne 2008 T LXXIII zeszyt 2 3 s 7 16 A Nikzhentajcis Drugaya susvetnaya vajna y kulturnaj pamyaci zhyharoy Centralna ushodnyaj Eyropy daminantnaya i dyskryminavanaya pamyaci Homo Historicus 2008 Gadavik antrapalagichnaj gistoryi pad red A Smalenchuka z udzelam I Dubyaneckaj Vilnya 2008 c 361 369 A Nikzentaitis Laikinosios ir Lietuvos Respublikos sostiniu kulturines atmintys lyginamosios analizes bandymas Acta Humanitarica Universitatis Saulensis Mokslo darbai 2009 t 9 Kulturines atminties kaita ir lokaline istorija p 235 246 A Nikzentaitis Nuo Vytauto Didziojo iki Molotovo Ribbentropo kulturines atminties politika Lietuvoje Lietuviu lenku santykiai amziu tekmeje Istorine atmintis Stosunki polsko litewskie na przestrzeni wiekow Pamiec historyczna moksl red J Volkonovski R Gaidis Vilnius 2009 p 363 374 A Nikzentaitis Die Moglichkeiten der alternativen Geschichte Das Alltagsleben im Baltikum des 13 und 14 Jahrhunderts The Reception of Medieval Europe in the Baltic Sea Region papers of the XIIth Visby Symposium held at Gotland University Visby Acta Visbyensia XII ed by J Staecker Visby 2009 p 397 420 A Smalenchuk A Nikzhentajcis Vilnya yak mesca pamyaci mnogih naroday razvazhanni z nagody dasledchaga praektu Gistaryyagrafiya i krynicy pa gistoryi garadoy i pracesay urbanizacyi y Belarusi Grodna 2009 s 363 367 D Maciulis A Nikzentaitis V Safronovas L appropriation symbolique d une ville multiculturelle les cas Kaunas Klaipeda et Vilnius Villes baltiques Une memoire partagee Revue Germanique Internationale 11 2010 Paris 2010 p 41 60 A Nikzhentajcis Nacyyanalny simval u shmatkulturnym goradze Homo historicus 2009 Gadavik antrapalagichnaj gistoryi pad red A F Smalenchuka Vilnya 2010 s 306 320 A Nikzentaitis Znaczenie Unii Lubelskiej po 440 latach dla Europy XXI w Miscellanea Historico Iuridica T 9 pod redakcja A Litynskiego P Fiedorczyka Bialystok 2010 s 9 14 Nuo Basanaviciaus Vytauto Didziojo iki Molotovo ir Ribbentropo atminties ir atminimo kulturu transformacijos XX XXI amziuje sud A Nikzentaitis Vilnius 2011 A Nikzentaitis I Sutiniene Baltijos kelio dvidesimtmetis eilinis jubiliejus ar kulturines atminties transformacijos pradzia Lietuvos istorijos metrastis 2010 1 Vilnius 2011 p 71 84 Isnasoshttps www 15min lt naujiena aktualu lietuva naujasis istorijos institutas direktorius a nikzentaitis nori keisti istoriku supratima apie ju funkcijas 56 1170064NuorodosAlvydo Nikzentaicio biografija ir bibliografija Archyvuota kopija 2012 12 09 is archive today

Naujausi straipsniai
  • Liepa 17, 2025

    Sauli Niinistö

  • Liepa 17, 2025

    Saturday Night Live

  • Liepa 17, 2025

    Satpuros kalnagūbris

  • Liepa 16, 2025

    Satkūnų palivarkas

  • Liepa 17, 2025

    Satbajevas

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje