Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Alkūnkaulis lot ulna vienas iš dviejų dilbio kaulų antrasis stipinkaulis Priglaudus delnus prie šlaunų dilbio kaulai būn
Alkūnkaulis
Alkūnkaulis (lot. ulna) – vienas iš dviejų dilbio kaulų (antrasis – stipinkaulis). Priglaudus delnus prie šlaunų, dilbio kaulai būna susikryžiavę, o atsukus delnus į priekį, jie išsidėsto lygiagrečiai. Tada alkūnkaulis yra vidinėje (medialinėje) dilbio pusėje. Kaip ir visų ilgųjų kaulų, jo vidurinė dalis vadinama kūnu, corpus ulnae, kuris pereina į masyvesnį artimąjį galą, extremitas proximalis, ir laibesnį tolimąjį galą, extremitas distalis.
Keturkojams gyvūnams alkūnkaulis tarnauja daugiausia raumenų prisitvirtinimui, tuo tarpu didesnė kūno svorio dalis tenka stipinkauliui. Nemažos dalies žinduolių alkūnkaulis ir stipinkaulis dalinai ar visiškai susilieję (pvz., arklys).
Alkūnkaulio kūnas
Kūnas tuščiavidurės prizmės formos, jo trys paviršiai ir juos skiriantys kraštai vadinami pagal tai, į kur jie atsigręžę. Paviršiai – priekinis, facies anterior, užpakalinis, facies posterior, ir vidinis, facies medialis. Kraštai – priekinis, margo anterior, užpakalinis, margo posterior, ir tarpkaulinis, margo interosseus. Pastarasis yra aštriausias, atsigręžęs į kitą dilbio kaulą – stipinkaulį, iš šono prie jo tvirtinasi abu dilbio kaulus jungianti tarpkaulinė jungiamojo audinio plėvė. Viršutinė tarpkaulinio krašto dalis prie pat proksimalinio galo stipininės įlankos vadinama atgręžiamojo raumens skiautere, crista musculi supinatoris.
Artimasis alkūnkaulio galas
Artimajame alkūnkaulio gale, extremitas proximalis ulnae, matyti gili, į priekį atsigręžusi skridininė įlanka, incisura trochlearis, kuri sudaro sąnarį su žastikaulio skridiniu. Iš viršaus ir užpakalinės pusės įlanką užtveria alkūnė, olecranon, kurios pamatas gyvam žmogui lengvai apčiuopiamas žasto ir dilbio paribio užpakalinėje pusėje. Iš apačios skridininę įlanką riboja aštroka vainikinė atauga, processus coronoideus, kurios pamato priekyje yra ryški alkūnkaulio šiurkštuma, tuberositas ulnae, žasto raumenims tvirtinintis. Žemiau skridininės įlankos atsigręžusi į šoną matyti sekloka stipinkaulinė įlanka, incisura radialis, į kurią remiasi stipinkaulio sąnarinis apvadas.
Tolimasis alkūnkaulio galas
Tolimasis alkūnkaulio galas, extremitas distalis ulnae, baigiasi alkūnkaulio galva, caput ulnae, kurią juosia sąnarinis apvadas, circumferentia articularis, susijungti su stipinkauliu. Medialinėje pusėje ir kiek atgal nuo distalinio galo kyšo alkūnkaulio ylinė atauga, processus styloideus ulnae. Ją galima apčiuopti ir net matyti riešo paribio dorsomedialinėje pusėje.
Kaulo pusės nustatymas
Lengviausia nustatyti, kurios pusės kaulas, jeigu jį laikysime taip, kad masyvesnis artimasis galas būtų viršuje, skridininė įlanka atsigręžusi į priekį, o aštrus tarpkaulinis kraštas – į išorę, stipinkaulio pusę.
Alkūnkaulio kaulėjimas
Alkūnkaulio kūno kremzlinio modelio kaulėjimo centras užsimezga gemalo antrojo mėnesio pabaigoje ir greitai plinta į galus. Distalinio galo kaulėjimas prasideda ketvirtaisiais metais, o proksimalinio – apie devintuosiuos gyvenimo metus. Esti dar nedideli kaulėjimo centrai ylinėje ataugoje ir alkūnėje. Anksčiau (14 – 16 metais) priauga proksimalinis galas, vėliau (17 – 18 metais) – distalinis galas.
| Eil. Nr. | Pavadinimas (lotyniškai) | Paaiškinimas |
|---|---|---|
| 1. | Olecranon | Iš viršaus ir užpakalinės pusės užtveria skridininę įlanką. |
| 2. | Incisura trochlearis | Sudaro sąnarį su žastikaulio skridiniu |
| 3. | Processus coronoideus | Riboja skridininę įlanką iš apačios |
| 4. | Tuberositas ulnae | Šiurkštuma žasto raumenims tvirtintis |
| 5. | Margo interosseus | Tvirtinasi abu dilbio kaulus jungianti tarpkaulinė jungiamojo audinio plėvė |
| 6. | Caput ulnae | Galvą juosia sąnarinis apvadas susijungti su stipinkauliu |
| 7. | Processus styloideus | Alkūnkaulio ylinė atauga |
| 8. | Incisura radialis | Remiasi stipinkaulio sąnarinis apvadas |
| 9. | Foramen nutricium | Kaulo maitinamoji anga |
Literatūra
- Vilniaus Universiteto, Medicinos fakulteto, anatomijos, histologijos ir antrapologijos katedros „Žmogaus anatomijos pratybos“.
- „Žmogaus anatomija“ G. Česnys, J. Tutkuvienė, A. Barkus, V. Gedrimas, R. Jankauskas, R. Rizgelienė, J. Žukienė.
- Žastikaulis - Dilbis - Stipinkaulis - Alkūnkaulis - Plaštaka - Riešakauliai - Delnakauliai - Pirštakauliai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Alkūnkaulis, Kas yra Alkūnkaulis? Ką reiškia Alkūnkaulis?
Alkunkaulis lot ulna vienas is dvieju dilbio kaulu antrasis stipinkaulis Priglaudus delnus prie slaunu dilbio kaulai buna susikryziave o atsukus delnus į priekį jie issidesto lygiagreciai Tada alkunkaulis yra vidineje medialineje dilbio puseje Kaip ir visu ilguju kaulu jo vidurine dalis vadinama kunu corpus ulnae kuris pereina į masyvesnį artimajį gala extremitas proximalis ir laibesnį tolimajį gala extremitas distalis Alkunkaulis pazymetas raudonai Keturkojams gyvunams alkunkaulis tarnauja daugiausia raumenu prisitvirtinimui tuo tarpu didesne kuno svorio dalis tenka stipinkauliui Nemazos dalies zinduoliu alkunkaulis ir stipinkaulis dalinai ar visiskai susilieje pvz arklys Alkunkaulio kunasKunas tusciavidures prizmes formos jo trys pavirsiai ir juos skiriantys krastai vadinami pagal tai į kur jie atsigreze Pavirsiai priekinis facies anterior uzpakalinis facies posterior ir vidinis facies medialis Krastai priekinis margo anterior uzpakalinis margo posterior ir tarpkaulinis margo interosseus Pastarasis yra astriausias atsigrezes į kita dilbio kaula stipinkaulį is sono prie jo tvirtinasi abu dilbio kaulus jungianti tarpkauline jungiamojo audinio pleve Virsutine tarpkaulinio krasto dalis prie pat proksimalinio galo stipinines įlankos vadinama atgreziamojo raumens skiautere crista musculi supinatoris Artimasis alkunkaulio galasArtimajame alkunkaulio gale extremitas proximalis ulnae matyti gili į priekį atsigrezusi skridinine įlanka incisura trochlearis kuri sudaro sanarį su zastikaulio skridiniu Is virsaus ir uzpakalines puses įlanka uztveria alkune olecranon kurios pamatas gyvam zmogui lengvai apciuopiamas zasto ir dilbio paribio uzpakalineje puseje Is apacios skridinine įlanka riboja astroka vainikine atauga processus coronoideus kurios pamato priekyje yra ryski alkunkaulio siurkstuma tuberositas ulnae zasto raumenims tvirtinintis Zemiau skridinines įlankos atsigrezusi į sona matyti sekloka stipinkauline įlanka incisura radialis į kuria remiasi stipinkaulio sanarinis apvadas Tolimasis alkunkaulio galasTolimasis alkunkaulio galas extremitas distalis ulnae baigiasi alkunkaulio galva caput ulnae kuria juosia sanarinis apvadas circumferentia articularis susijungti su stipinkauliu Medialineje puseje ir kiek atgal nuo distalinio galo kyso alkunkaulio yline atauga processus styloideus ulnae Ja galima apciuopti ir net matyti rieso paribio dorsomedialineje puseje Kaulo puses nustatymasLengviausia nustatyti kurios puses kaulas jeigu jį laikysime taip kad masyvesnis artimasis galas butu virsuje skridinine įlanka atsigrezusi į priekį o astrus tarpkaulinis krastas į isore stipinkaulio puse Alkunkaulio kaulejimasAlkunkaulio kuno kremzlinio modelio kaulejimo centras uzsimezga gemalo antrojo menesio pabaigoje ir greitai plinta į galus Distalinio galo kaulejimas prasideda ketvirtaisiais metais o proksimalinio apie devintuosiuos gyvenimo metus Esti dar nedideli kaulejimo centrai ylineje ataugoje ir alkuneje Anksciau 14 16 metais priauga proksimalinis galas veliau 17 18 metais distalinis galas Eil Nr Pavadinimas lotyniskai Paaiskinimas1 Olecranon Is virsaus ir uzpakalines puses uztveria skridinine įlanka 2 Incisura trochlearis Sudaro sanarį su zastikaulio skridiniu3 Processus coronoideus Riboja skridinine įlanka is apacios4 Tuberositas ulnae Siurkstuma zasto raumenims tvirtintis5 Margo interosseus Tvirtinasi abu dilbio kaulus jungianti tarpkauline jungiamojo audinio pleve6 Caput ulnae Galva juosia sanarinis apvadas susijungti su stipinkauliu7 Processus styloideus Alkunkaulio yline atauga8 Incisura radialis Remiasi stipinkaulio sanarinis apvadas9 Foramen nutricium Kaulo maitinamoji angaLiteraturaVilniaus Universiteto Medicinos fakulteto anatomijos histologijos ir antrapologijos katedros Zmogaus anatomijos pratybos Zmogaus anatomija G Cesnys J Tutkuviene A Barkus V Gedrimas R Jankauskas R Rizgeliene J Zukiene v rZmogaus organu sistemos Griauciai Virsutines galunes Zastikaulis Dilbis Stipinkaulis Alkunkaulis Plastaka Riesakauliai Delnakauliai Pirstakauliai