Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka
Aleksandras Sulkevičius
| Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
| Aleksandras Sulkevičius lenk. Aleksander Sulkiewicz | |
|---|---|
| Gimė | 1867 m. gruodžio 8 d. Skersabaliai I, Kalvarijos savivaldybė, Rusijos imperija |
| Mirė | 1916 m. rugsėjo 18 d. (48 metai) prie Stochido, Rusijos imperija |
| Palaidotas (-a) | Povonzkų kapinėse |
| Tėvas | Matvejus Sulkevičius |
| Motina | Rozalija Kričinska |
| Sutuoktinis (-ė) | Jadvyga Babicka |
| Veikla | Kovotojas už Lenkijos nepriklausomybę, vienas iš Lenkijos socialistų partijos įkurėjų |
| Vikiteka | Aleksander Sulkiewicz |
Aleksandras Sulkevičius (lenk. Aleksander Sulkiewicz, tot. Iskander Mirza Huzman Beg Sulkiewicz) (1867 m. gruodžio 8 d. Skersabaliuose, Kalvarijos savivaldybė, Rusijos imperijoje - 1916 m. rugsėjo 18 d. prie Stochido, Rusijos imperija) – Lenkijos-Lietuvos totorių kilmės žymus kovotojas už Lenkijos nepriklausomybę, lenkų tautos nacionalinis didvyris, Lenkijos socialistas, vienas iš Lenkijos socialistų partijos įkurėjų. Slapyvardis Mykolas (Michał), kartais Juodasis Mykolas (Czarny Michał)
Biografija
Gimė 1867 m. gruodžio 8 d. Skersabaliuose. Jis buvo Matvejaus, Juozapo sūnaus, ir Rozalijos gimusios Kričinska, Aleksandro dukters, sūnus. Tėvas, buvęs Rusijos kariuomenės karininkas, išėjęs į pensiją su šeima persikėlė gyventi į Osmanų imperiją, kur Aleksandras lankė turkišką mokyklą Stambule. Stambule įsitraukė į lenkų emigrantų bendruomenės gyvenimą. 1877 m. mirė tėvas, apie 1880 m. grįžo gyventi į Suvalkus, vėliau 1881 m. į Seinus. Ketverius metus jis lankė vietos mokyklą, kurią baigęs turėjo teisę stoti į junkerių mokyklą, tačiau nuo jaunystės įsijungė į politinę veiklą.
1890 m. gavo darbą Suvalkų iždo departamente, o vėliau darbą muitinėje Kudirkos Naumiestyje ir Kybartuose. Darbą jam padėjo gauti totorius, Vilkaviškio pasienio brigados pulkininkas, o vėliau generolas Janas Vilčinskis. A. Sulkevičiaus dėka, ištisą dešimtmetį į aneksuotą Lenkijos bei Lietuvos teritoriją patekdavo dideli kiekiai draudžiamos literatūros. Taip padėjo ir Lietuvos knygnešiams pervežinėti lietuvišką spaudą. Ilgus metus niekas neįtarė jo užsiimant slapta veikla dėl jo islamiškos religijos, kuri buvo sunkiai suderinama su katalikišais Lenkijos aktyvistais.
Būdamas Vilniuje įsitraukė į pogrindinę socialistų bendruomenę ir tapo Proletariato partijos nariu. 1892 m. dalyvavo taip vadinamoje Paryžiaus konvencijoje, kurios metu buvo įkurta Užsienio Lenkijos socialistų organizacija. 1893 m. vasarą šalia Vilniaus esančiame miške, kartu su , , Józef Piłsudski ir dalyvavo socialistų susitikime, kuris įvardijamas kaip pirmasis Lenkijos socialistų partijos kongresas.
1895-1897 m. ir 1899-1902 m. buvo Lenkijos socialistų partijos komitete. 1900 m. baigė darbą muitinėje ir persikraustė gyventi į Lodzę, kur įkūrė spaustuvę, kurioje spausdino socialistinį laikraštį Darbininkas (Robotnik). Carinė valdžia greitai susekė ir uždarė spaustuvę. Pats Sulkevičius nebuvo suimtas, tačiau buvo suimtas Juzefas Pilsudskis, todėl Sulkevičius, kartu su kitais aktyvistais, pradėjo ruošti Pilsudskio išvadavimo planą. 1901 m. gegužės 14 d. Pilsudskiui pavyko pabėgti iš kalėjimo.
1903 m. tapo Kijevo skyriaus Lenkijos socialistų partijos komiteto nariu. Buvo suimtas policijos, tačiau po kelių mėnesių paleistas, dėka gerų rekomendacijų iš buvusių darboviečių. Tuo metu partijoje įvyko skilimas, kurio metu išsiskyrė pronepriklausomos Lenkijos socialistai ir intersocialistai. Sulkevičius pasirinko pronepriklausomos Lenkijos socialistus, kuriems vadovavo Pilsudskis. 1908 m. tapo komiteto nariu.
Prasidėjus I pasauliniam karui įstojo į Lenkų legioną. 1914 m. Pilsudskiui įkūrus tapo šios organizacijos Vilniaus skyriaus vadu. Diplomatiniais reikalais viešėjo Berlyne, Kopenhagoje, Švedijoje ir Kijeve. Vėliau atvyko į Galiciją, iš kur Pilsudskio buvo pasiųstas į Vokietijos imperijos užimtą Varšuvą. Varšuvoje aktyviai dalyvavo Lenkų karinės organizacijos veikloje.
1915 m. vokiečių buvo suimtas, bet greitai paleistas. Persikėlė į Austrijos-Vengrijos okupuotą Lenkijos dalį, kur toliau kovėsi Lenkijos legione. Nepaisydamas daugkartinių bendražygių prašymų pasilikti intendantūroje, išvyko į frontą. 1916 m. paskirtas Lenkijos legiono fronto linijos seržantu. 1916 m. rugsėjo 18 d. vykstant mūšiui kaime prie Stochido upės žuvo teikdamas pagalbą sužeistam draugui papulkininkiui A. Kocui. 1925 m. lapkričio 8 d. jo kūnas buvo pervežtas į Varšuvą, kur jis buvo iškilmingai perlaidotas . Po mirties apdovanotas bei Nepriklausomybės kryžiaus ordinais. Buvo vedęs Jadvygą Babicką, su kuria susilaukė trijų vaikų.
- 1916 metais
-
Nuorodos
- Biografija (lenk.) Archyvuota kopija 2015-04-28 iš Wayback Machine projekto..
Literatūra
- Krzesławski J., Aleksander Sulkiewicz, w: "Kronika Ruchu Rewolucyjnego w Polsce" Nr 3(11) lipiec - wrzesień 1937 r.
- Krzesławski J., Ze wspomnień o Aleksandrze Sulkiewiczu (tow. Michale), w: "Kronika Ruchu Rewolucyjnego w Polsce" Nr 4 październik - grudzień 1935 r.
- Andrzej Matusiewicz, Mistrz konspiracji, w: Biografie suwalskie, część II (redakcja Małgorzata Pawłowska), Regionalna Pracownia Krajoznawcza i Oddział PTTK "Jaćwież" w Suwałkach, Suwałki 1993, s. 81-83 (z wizerunkiem)
- Niezłomny Żołnierz o niepodległość Polski, Panteon Polski Nr. 11(15), Lwów 1 czerwca 1925, str.13-15
- Jerzy Kochański, "Gdyby nie ten litewski Tatar z Trok...?" (If it hadn't been for the Tatar from Troki), Kentaki, 10.11.2008, [9]
- Michael Palij, "The Ukrainian-Polish defensive alliance, 1919-1921: an aspect of the Ukrainian revolution", CIUS Press, 1995, pg. 26, [10]
- Michał Klimecki, "Pod rozkazami Piłsudskiego: bitwa pod Kostiuchnówka̜, 4-6 lipca 1916 r", Instytut Wydawniczy Zwia̜zków Zawodowych, 1990, pg. 53
- Polish Order of the Virtuti Militari Recipients 1792-1992 - S2
- Joshua D. Zimmerman, "Poles, Jews, and the politics of nationality: the Bund and the Polish Socialist Party in late Tsarist Russia, 1892-1914", Univ of Wisconsin Press, 2004, pg. 29
- Wacław Jędrzejewicz, Janusz Cisek, "Kalendarium życia Józefa Piłsudskiego, 1867-1935" (Calendar of the life of Józef Piłsudski, 1867-1935), Zakład Narodowy im. Ossolińskich, 1994, pg. 52
- Stanisław Wojciechowski, Maria Drozdowska, Marian Marek Drozdowski, "Wspomnienia, orędzia, artykuły", Bellona, 1995, pg. 95
- Bohdan Urbankowski, "Józef Piłsudski: marzyciel i strateg" (Józef Piłsudski: Dreamer and Strategist), ALFA, 1997, pg.86
- Friszke, Andrzej (1989). O kształt niepodległej. Warszawa: Biblioteka "Więzi". p. 24. ISBN 83-7006-014-5.
- Jan Dzięgielewski, Jacek Biernacki, "Encyklopedia historii Polski: N-Ż" (Encyclopedia of Polish History: N-Ż), Morex, 1995, pg. 432
- Związek Kulturalno-Oświatowy Tatarów Rzeczypospolitej Polskiej. (Cultural and Educational Organization of Tatars of the Republic of Poland), Rocznik Tatarski, 1932, pg. 228, 310
Šaltiniai
- ENCYCLOPEDIA LITUANICA I-VI, 1970-1978, Boston
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Aleksandras Sulkevičius, Kas yra Aleksandras Sulkevičius? Ką reiškia Aleksandras Sulkevičius?
Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius Aleksandras Sulkevicius lenk Aleksander SulkiewiczGime 1867 m gruodzio 8 d Skersabaliai I Kalvarijos savivaldybe Rusijos imperijaMire 1916 m rugsejo 18 d 48 metai prie Stochido Rusijos imperijaPalaidotas a Povonzku kapineseTevas Matvejus SulkeviciusMotina Rozalija KricinskaSutuoktinis e Jadvyga BabickaVeikla Kovotojas uz Lenkijos nepriklausomybe vienas is Lenkijos socialistu partijos įkurejuVikiteka Aleksander Sulkiewicz Aleksandras Sulkevicius lenk Aleksander Sulkiewicz tot Iskander Mirza Huzman Beg Sulkiewicz 1867 m gruodzio 8 d Skersabaliuose Kalvarijos savivaldybe Rusijos imperijoje 1916 m rugsejo 18 d prie Stochido Rusijos imperija Lenkijos Lietuvos totoriu kilmes zymus kovotojas uz Lenkijos nepriklausomybe lenku tautos nacionalinis didvyris Lenkijos socialistas vienas is Lenkijos socialistu partijos įkureju Slapyvardis Mykolas Michal kartais Juodasis Mykolas Czarny Michal Kapas Povonzku karininku kapineseBiografijaGime 1867 m gruodzio 8 d Skersabaliuose Jis buvo Matvejaus Juozapo sunaus ir Rozalijos gimusios Kricinska Aleksandro dukters sunus Tevas buves Rusijos kariuomenes karininkas isejes į pensija su seima persikele gyventi į Osmanu imperija kur Aleksandras lanke turkiska mokykla Stambule Stambule įsitrauke į lenku emigrantu bendruomenes gyvenima 1877 m mire tevas apie 1880 m grįzo gyventi į Suvalkus veliau 1881 m į Seinus Ketverius metus jis lanke vietos mokykla kuria baiges turejo teise stoti į junkeriu mokykla taciau nuo jaunystes įsijunge į politine veikla 1890 m gavo darba Suvalku izdo departamente o veliau darba muitineje Kudirkos Naumiestyje ir Kybartuose Darba jam padejo gauti totorius Vilkaviskio pasienio brigados pulkininkas o veliau generolas Janas Vilcinskis A Sulkeviciaus deka istisa desimtmetį į aneksuota Lenkijos bei Lietuvos teritorija patekdavo dideli kiekiai draudziamos literaturos Taip padejo ir Lietuvos knygnesiams pervezineti lietuviska spauda Ilgus metus niekas neįtare jo uzsiimant slapta veikla del jo islamiskos religijos kuri buvo sunkiai suderinama su katalikisais Lenkijos aktyvistais Budamas Vilniuje įsitrauke į pogrindine socialistu bendruomene ir tapo Proletariato partijos nariu 1892 m dalyvavo taip vadinamoje Paryziaus konvencijoje kurios metu buvo įkurta Uzsienio Lenkijos socialistu organizacija 1893 m vasara salia Vilniaus esanciame miske kartu su Jozef Pilsudski ir dalyvavo socialistu susitikime kuris įvardijamas kaip pirmasis Lenkijos socialistu partijos kongresas 1895 1897 m ir 1899 1902 m buvo Lenkijos socialistu partijos komitete 1900 m baige darba muitineje ir persikrauste gyventi į Lodze kur įkure spaustuve kurioje spausdino socialistinį laikrastį Darbininkas Robotnik Carine valdzia greitai suseke ir uzdare spaustuve Pats Sulkevicius nebuvo suimtas taciau buvo suimtas Juzefas Pilsudskis todel Sulkevicius kartu su kitais aktyvistais pradejo ruosti Pilsudskio isvadavimo plana 1901 m geguzes 14 d Pilsudskiui pavyko pabegti is kalejimo 1903 m tapo Kijevo skyriaus Lenkijos socialistu partijos komiteto nariu Buvo suimtas policijos taciau po keliu menesiu paleistas deka geru rekomendaciju is buvusiu darbovieciu Tuo metu partijoje įvyko skilimas kurio metu issiskyre pronepriklausomos Lenkijos socialistai ir intersocialistai Sulkevicius pasirinko pronepriklausomos Lenkijos socialistus kuriems vadovavo Pilsudskis 1908 m tapo komiteto nariu Prasidejus I pasauliniam karui įstojo į Lenku legiona 1914 m Pilsudskiui įkurus tapo sios organizacijos Vilniaus skyriaus vadu Diplomatiniais reikalais viesejo Berlyne Kopenhagoje Svedijoje ir Kijeve Veliau atvyko į Galicija is kur Pilsudskio buvo pasiustas į Vokietijos imperijos uzimta Varsuva Varsuvoje aktyviai dalyvavo Lenku karines organizacijos veikloje 1915 m vokieciu buvo suimtas bet greitai paleistas Persikele į Austrijos Vengrijos okupuota Lenkijos dalį kur toliau kovesi Lenkijos legione Nepaisydamas daugkartiniu bendrazygiu prasymu pasilikti intendanturoje isvyko į fronta 1916 m paskirtas Lenkijos legiono fronto linijos serzantu 1916 m rugsejo 18 d vykstant musiui kaime prie Stochido upes zuvo teikdamas pagalba suzeistam draugui papulkininkiui A Kocui 1925 m lapkricio 8 d jo kunas buvo perveztas į Varsuva kur jis buvo iskilmingai perlaidotas Po mirties apdovanotas bei Nepriklausomybes kryziaus ordinais Buvo vedes Jadvyga Babicka su kuria susilauke triju vaiku 1916 metaisNuorodosBiografija lenk Archyvuota kopija 2015 04 28 is Wayback Machine projekto LiteraturaKrzeslawski J Aleksander Sulkiewicz w Kronika Ruchu Rewolucyjnego w Polsce Nr 3 11 lipiec wrzesien 1937 r Krzeslawski J Ze wspomnien o Aleksandrze Sulkiewiczu tow Michale w Kronika Ruchu Rewolucyjnego w Polsce Nr 4 pazdziernik grudzien 1935 r Andrzej Matusiewicz Mistrz konspiracji w Biografie suwalskie czesc II redakcja Malgorzata Pawlowska Regionalna Pracownia Krajoznawcza i Oddzial PTTK Jacwiez w Suwalkach Suwalki 1993 s 81 83 z wizerunkiem Niezlomny Zolnierz o niepodleglosc Polski Panteon Polski Nr 11 15 Lwow 1 czerwca 1925 str 13 15 Jerzy Kochanski Gdyby nie ten litewski Tatar z Trok If it hadn t been for the Tatar from Troki Kentaki 10 11 2008 9 Michael Palij The Ukrainian Polish defensive alliance 1919 1921 an aspect of the Ukrainian revolution CIUS Press 1995 pg 26 10 Michal Klimecki Pod rozkazami Pilsudskiego bitwa pod Kostiuchnowka 4 6 lipca 1916 r Instytut Wydawniczy Zwia zkow Zawodowych 1990 pg 53 Polish Order of the Virtuti Militari Recipients 1792 1992 S2 Joshua D Zimmerman Poles Jews and the politics of nationality the Bund and the Polish Socialist Party in late Tsarist Russia 1892 1914 Univ of Wisconsin Press 2004 pg 29 Waclaw Jedrzejewicz Janusz Cisek Kalendarium zycia Jozefa Pilsudskiego 1867 1935 Calendar of the life of Jozef Pilsudski 1867 1935 Zaklad Narodowy im Ossolinskich 1994 pg 52 Stanislaw Wojciechowski Maria Drozdowska Marian Marek Drozdowski Wspomnienia oredzia artykuly Bellona 1995 pg 95 Bohdan Urbankowski Jozef Pilsudski marzyciel i strateg Jozef Pilsudski Dreamer and Strategist ALFA 1997 pg 86 Friszke Andrzej 1989 O ksztalt niepodleglej Warszawa Biblioteka Wiezi p 24 ISBN 83 7006 014 5 Jan Dziegielewski Jacek Biernacki Encyklopedia historii Polski N Z Encyclopedia of Polish History N Z Morex 1995 pg 432 Zwiazek Kulturalno Oswiatowy Tatarow Rzeczypospolitej Polskiej Cultural and Educational Organization of Tatars of the Republic of Poland Rocznik Tatarski 1932 pg 228 310SaltiniaiENCYCLOPEDIA LITUANICA I VI 1970 1978 Boston