Aldona Vladislava Pajedaitė-Vasiliauskienė (1945 m. liepos 23 d. Galvydžiuose, Svėdasų valsčiuje – 2025 m. liepos 12 d. Vilniuje)[1] – lietuvių istorikė, pedagogė, visuomenės veikėja.
Galvydžiai, Svėdasų valsčius
Vilnius
Vilniaus universitetas
Šiaulių universitetas
Vilniaus pedagoginis universitetas
Kunigaikštienės Olgos 3 laipsnio ordinas; Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius
Biografija
redaguotiGimė 1945 m. liepos 23 d. Galvydžių kaime (Rokiškio apskritis). Sovietų valdžiai persekiojant šeimą, nuo 1948 metų augo Skapiškio miestelyje pas tetą Viktoriją Žiogūnaitę (mamos seserį).[2]
Mokėsi Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos technikume, įgijo kanklininkės specialybę. 1964–1975 m. dirbo įvairiose mokyklose Vilniuje. 1974 m. neakivaizdiniu būdu, su pagyrimu, baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą.[2]
1975–2006 m. dirbo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete vyresniąja darbuotoja, vėliau tapo pagrindine moksline darbuotoja Religinių tyrimų centre. 2004–2010 metais buvo vyresnioji mokslinė darbuotoja Šiaulių universitete, 2006–2008 metais – docentė Katalikų teologijos katedroje, Vilniaus pedagoginiame universitete.[2]
Nuo 1992 m. tapo pirmąja intelektualinio katalikų judėjimo tyrėja Lietuvoje, ypač Lietuvių katalikų mokslo akademijos veikloje. Jos iniciatyva buvo sukurta istorijos mokslų sekcija Akademijoje, kuriai ji vadovavo 1992–2007 m.[3]
Nuo 2001 m. užsiėmė ukrainistikos studijomis – tyrė istorinius ir kultūrinius ryšius tarp lietuvių ir ukrainiečių, Šventojo Bazilijaus Didžiojo ordino istoriją ir veiklą Lietuvoje bei Ukrainoje. Lietuvos ir Ukrainos istorikų asociacijos prezidentė (nuo 2000 m.), vyriausioji mokslo darbuotoja Lenkijos nacionaliniame Ivano Franco universitete.[2]
Pagrindiniai darbai
redaguotiAutorė ir daugiau nei 20 knygų sudarytoja, įskaitant:[2]
- Kai akademikas kunigas Antanas Liuima SJ prabyla… (1995)
- Stasio Antano Bačkio gyvenimo ir veiklos bruožai (1996)
- Arkivyskupas Juozapas Jonas Skvireckas. Gyvenimas ir veikla (1998)
Leidinių serija „Bažnyčios šviesa“, skirta Lietuvos dvasininkams. Joje išspausdintos knygos:
- Monsinjoras Jonas Juodelis. Biografinė apybraiža. Vilnius: REGNUM fondas. (2001)
- Filosofijos daktaras kunigas Juozapas Čepėnas. Vilnius: REGNUM fondas. (2001)
- Arkivyskupo Mečislovo Reinio gyvenimo ir veiklos datos. Utena: Indros leidykla. (2003)
- Monsinjoras Klemensas Gutauskas: monografija. Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras. (2004)
- Prelatas Mykolas Krupavičius. (kartu su E. Kričkūnu). Straipsnių rinkinys. Vilnius: Versus aureus. (2007)
- Monsinjoras Petras Baltuška: monografija. Utena: Utenos Indra. (2011)
- Kunigas Jonas Steponavičius – švietėjas ir lietuvybės puoselėtojas. Mokslinė biografija. Utena: Utenos Indra. (2023)
- Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas: iš liaudies – liaudžiai (2017)
- Pranas Sližys: dirigentas, vargonininkas, kompozitorius.
- Tegul visi bus viena (JN 17.21). Mokslo informacinis leidinys. Utena: Utenos Indra. (2024)
- Tarnauti žmonėms – tai tarnauti Dievui. Mokslo biografinis leidinys. Utena: Utenos Indra. (2024)
Jos disertacija „Antrojo Lietuvos statuto sąrašai senąja baltarusių kalba (paleografija, chronologija, diplomatika)“ buvo išversta į ukrainiečių kalbą ir paskelbta 2004 metais.
Parengė spaudai bibliografijas P. Dundulienės (1980) ir S. Lazutkos (1984), o taip pat kartu su bendraautore pirmąjį Pirmojo Lietuvos statuto leidimą (senbaltarusių, lotynų ir senlenkų kalbomis, tomas 2, dalis 1, 1991).
Paskelbė daugiau nei 950 straipsnių periodikoje.[2] Jos darbai pateko į leidinius: Kupiškis: Gamtos ir istorijos puslapiai (2009), Kupiškis: Naujausi moksliniai lokaliniai tyrimai (2016), Skapiškis. Senovė ir dabartis (2019).
Tyrė Lietuvos katalikų parapijų ir dvasininkijos istorijos, Ukrainos ir Lietuvos kultūrinių ryšių bei Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino istoriją Lietuvoje ir Ukrainoje.
Skapiškio mieste įkurtas arkivyskupo Mečislovo Reinio atminimo kambarys, organizuojamos mokslinės konferencijos ir kiti kultūriniai renginiai.[2]
Apdovanojimai
redaguoti- Popiežiaus Benedikto XVI Palaiminimo raštas (2005).
- Kunigaikštienės Olgos 3 laipsnio ordinas (2006 m., Ukraina).
- Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius (2016 m. vasario 16 d.).
- Petkevičaitės‑Bitės atminimo medalis (2018).
- 2025 m. liepos 17 d. suteiktas Kupiškio rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas.[2]
- Mirė mokslininkė Aldona Vladislava Vasiliauskienė. Delfi. 2025-07-13. Nuoroda tikrinta 2025-07-13.
- „VASILIAUSKIENĖ ALDONA VLADISLAVA“ (PDF). Kupiškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Nuoroda tikrinta 2025-07-12.
- Algirdas Matulevičius. Aldona Vasiliauskienė-Pajedaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-08-01. Nuoroda tikrinta 2025-07-12.
- Aldona Vladislava Vasiliauskienė // www.anykstenai.lt
- Irena Ramaneckienė. Istorikės dr. Aldonos Vasiliauskienės ukrainietiška veikla. // Mokslo Lietuva, 2020 m. balandžio 23 d.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Aldona Pajedaitė-Vasiliauskienė, Kas yra Aldona Pajedaitė-Vasiliauskienė? Ką reiškia Aldona Pajedaitė-Vasiliauskienė?