Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Albinas Petrauskas 1939 m sausio 1 d Radviliškyje 2017 m birželio 7 d choro dirigentas ir pedagogas Biografija1955 1957
Albinas Petrauskas
Albinas Petrauskas (1939 m. sausio 1 d. Radviliškyje – 2017 m. birželio 7 d.) – choro dirigentas ir pedagogas.
Biografija
1955–1957 m. choro dirigavimo mokėsi Šiaulių muzikos mokykloje (dėst. B. Beganskaitė ir Vladas Ūselis) ir 1957–1959 m. Kauno Juozo Gruodžio muzikos mokykloje (dėst. Vytautas Simonavičius ir Vladas Balsys). 1962–1968 m. choro dirigavimo studijas tęsė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (vyr. dėst. Aniceto Armino klasė). 1971 m. stažavo Leningrado valstybinėje Nikolajaus Rimskio-Korsakovo konservatorijoje (prof. A. Michailovo choro dirigavimo klasė),o 1981 m. stažavo Maskvos P.Čaikovskio konservatorijoje prof. A.Chazanovo klasėje.
Nuo 1959 m. Kauno vilnonių audinių fabriko „Spartuolis“ klubo meno vadovas, subūrė vyrų ir moterų vokalinius ansamblius. 1961–1965 m. vadovavo Kauno mokytojų namų berniukų chorui (50-60 dalyvių), kuris pirmavo miesto chorų apžiūrose, surengė koncertų, padarė įrašų Lietuvos radijui.
1966–1977 m. Kauno 3-osios klinikinės ligoninės moterų choro meno vadovas ir dirigentas. Kauno miesto ir respublikinėse chorų apžiūrose kolektyvas pelnė pirmųjų ir kitų prizinių vietų, dalyvavo Kauno miesto, 1970 ir 1975 m. respublikinėse dainų šventėse, 1973 ir 1978 m. respublikiniuose moterų ir vyrų chorų sąskrydžiuose Šiauliuose, 1969 m. koncertavo Bulgarijoje (Varnoje ir Sofijoje).
Nuo 1972 m. Kauno miesto kultūros darbuotojų profsąjungos mišriojo choro „Leliumai“ (1976 m.) meno vadovas ir dirigentas. Kolektyve apie 50-60 chorinės dainos entuziastų, turinčių gerus vokalinius duomenis ir aukštą muzikinę kultūrą. Choras nuo 1975 m. visų respublikinių dainų švenčių dalyvis ir konkursų laureatas, 1977 ir 1980 m. respublikiniuose konkursuose pelnė absoliučiai geriausio mišriojo choro vardus. „Leliumai“ dalyvavo 1990 m. Lietuvos tautinėje dainų šventėje, 1994 m. I Pasaulio lietuvių dainų šventėje Kaune ir Vilniuje (konkurse laimėjo antrąją vietą) ir 1995 m. Baltijos ir Šiaurės šalių chorų šventėje Rygoje, 1983 m. tarptautiniame chorų konkurse Airijoje (Corko mieste) laimėjo trečiojo laipsnio prizą. Choras 1984 m. VI Stasio Šimkaus chorų konkurse Klaipėdoje laureatas ir 1989 m. VIII Stasio Šimkaus chorų konkurso prizininkas, 1998 m. II Pasaulio lietuvių dainų šventės konkurse Vilniuje kauniškiai savo kategorijoje laimėjo trečiąją vietą.
„Leliumai“ surengė per 500 koncertų Lietuvos miestuose ir miesteliuose, su pasisekimu koncertavo Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Gruzijoje, Vokietijoje, Rumunijoje, Vengrijoje, Šiaurės Korėjoje, Airijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Belgijoje, Danijoje, JAV ir Kanadoje.
„Leliumai“ – vienas pirmųjų chorų, aktyviai įsitraukusių į Lietuvos tautinio atgimimo sąjūdį. Jis pradėjo rengti koncertus Kauno, Vilniaus ir kitų miestų bažnyčiose, dalyvavo daugelyje kultūros renginių savo mieste ir kitur. 1990 m. birželio 14 d. – 1990 m. birželio 15 d., minint Žalgirio mūšio 500-ąsias metines, kartu su kitais kolektyvais Vilniuje ir Kaune atliko Juozo Žilevičiaus „Vytauto Didžiojo kantatą“.
Choro repertuare daugiau kaip 150 įvairių epochų ir stilių kūrinių. Daug dėmesio skiriama lietuviškos muzikos propagavimui – ne vienas Lietuvos kompozitorius savo kūrinius dedikavo „Leliumai“ chorui. Padaryta nemaža fondinių įrašų Lietuvos radijui, dalyvauta televizijos laidose. 1980 m. chorvedys Vilniuje subūrė Meno darbuotojų rūmuose jaunimo kamerinį chorą ir surengė keletą koncerų.
A. Petrauskas yra ir muzikos pedagogas. Nuo 1966 m. Lietuvos valstybinės konservatorijos (muzikos akademijos) koncertmeisteris, nuo 1968 m. Choro dirigavimo katedros dėstytojas, nuo 1974 m. vyr. dėstytojas, nuo 1982 m. docentas, nuo 1996 m. profesorius. Jo klasę baigė 74 jaunieji dirigentai.
Parašė ir išleido apybraižas „Muzikinio švietimo problemos Lietuvoje“ (1980 m.) ir „Muzikinis švietimas Lietuvos mokyklose iki Pirmojo pasaulinio karo“ (1996 m.), "Dirigavimo klausimu" (1998m.) Sudarė Kazimiero Viktoro Banaičio harmonizuotų lietuvių liaudies dainų rinkinį „Aušrelė vakarinė“ (1987 m.).
A. Petrauskas – respublikinių dainų švenčių konsultantas, Kauno miesto dainų švenčių dirigentas, 1978 m. respublikinio moterų ir vyrų chorų sąskrydžio Šiauliuose, 1985 m. respublikinės dainų šventės, 1990 m. Lietuvos tautinės dainų šventės, 1994 m. I ir 1998 m. II Pasaulio lietuvių dainų šventės Kaune ir Vilniuje dirigentas. 1995 m. Baltijos ir Šiaurės šalių chorų šventės Rygoje Lietuvos delegacijos vadovas ir dirigentas. 1992 ir 1997 m. Kaune suorganizavo tarptautinius chorų festivalius.
1992–1995 m. Lietuvos chorų sąjungos prezidentas, nuo 1995 m. šios sąjungos Prezidiumo narys. Buvo respublikinių ir tarptautinių chorų konkursų žiuri narys, choro dirigavimo valstybinių egzaminų komisijų narys. 1977 m. suteiktas nusipelniusio artisto garbės vardas, 1987 m. apdovanotas Kultūros žymūno ženklu.
Šaltiniai
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Albinas Petrauskas, Kas yra Albinas Petrauskas? Ką reiškia Albinas Petrauskas?
Albinas Petrauskas 1939 m sausio 1 d Radviliskyje 2017 m birzelio 7 d choro dirigentas ir pedagogas Biografija1955 1957 m choro dirigavimo mokesi Siauliu muzikos mokykloje dest B Beganskaite ir Vladas uselis ir 1957 1959 m Kauno Juozo Gruodzio muzikos mokykloje dest Vytautas Simonavicius ir Vladas Balsys 1962 1968 m choro dirigavimo studijas tese Lietuvos valstybineje konservatorijoje vyr dest Aniceto Armino klase 1971 m stazavo Leningrado valstybineje Nikolajaus Rimskio Korsakovo konservatorijoje prof A Michailovo choro dirigavimo klase o 1981 m stazavo Maskvos P Caikovskio konservatorijoje prof A Chazanovo klaseje Nuo 1959 m Kauno vilnoniu audiniu fabriko Spartuolis klubo meno vadovas subure vyru ir moteru vokalinius ansamblius 1961 1965 m vadovavo Kauno mokytoju namu berniuku chorui 50 60 dalyviu kuris pirmavo miesto choru apziurose surenge koncertu padare įrasu Lietuvos radijui 1966 1977 m Kauno 3 osios klinikines ligonines moteru choro meno vadovas ir dirigentas Kauno miesto ir respublikinese choru apziurose kolektyvas pelne pirmuju ir kitu priziniu vietu dalyvavo Kauno miesto 1970 ir 1975 m respublikinese dainu sventese 1973 ir 1978 m respublikiniuose moteru ir vyru choru saskrydziuose Siauliuose 1969 m koncertavo Bulgarijoje Varnoje ir Sofijoje Nuo 1972 m Kauno miesto kulturos darbuotoju profsajungos misriojo choro Leliumai 1976 m meno vadovas ir dirigentas Kolektyve apie 50 60 chorines dainos entuziastu turinciu gerus vokalinius duomenis ir auksta muzikine kultura Choras nuo 1975 m visu respublikiniu dainu svenciu dalyvis ir konkursu laureatas 1977 ir 1980 m respublikiniuose konkursuose pelne absoliuciai geriausio misriojo choro vardus Leliumai dalyvavo 1990 m Lietuvos tautineje dainu sventeje 1994 m I Pasaulio lietuviu dainu sventeje Kaune ir Vilniuje konkurse laimejo antraja vieta ir 1995 m Baltijos ir Siaures saliu choru sventeje Rygoje 1983 m tarptautiniame choru konkurse Airijoje Corko mieste laimejo treciojo laipsnio priza Choras 1984 m VI Stasio Simkaus choru konkurse Klaipedoje laureatas ir 1989 m VIII Stasio Simkaus choru konkurso prizininkas 1998 m II Pasaulio lietuviu dainu sventes konkurse Vilniuje kauniskiai savo kategorijoje laimejo treciaja vieta Leliumai surenge per 500 koncertu Lietuvos miestuose ir miesteliuose su pasisekimu koncertavo Latvijoje Estijoje Baltarusijoje Rusijoje Gruzijoje Vokietijoje Rumunijoje Vengrijoje Siaures Korejoje Airijoje Italijoje Prancuzijoje Didziojoje Britanijoje Belgijoje Danijoje JAV ir Kanadoje Leliumai vienas pirmuju choru aktyviai įsitraukusiu į Lietuvos tautinio atgimimo sajudį Jis pradejo rengti koncertus Kauno Vilniaus ir kitu miestu baznyciose dalyvavo daugelyje kulturos renginiu savo mieste ir kitur 1990 m birzelio 14 d 1990 m birzelio 15 d minint Zalgirio musio 500 asias metines kartu su kitais kolektyvais Vilniuje ir Kaune atliko Juozo Zileviciaus Vytauto Didziojo kantata Choro repertuare daugiau kaip 150 įvairiu epochu ir stiliu kuriniu Daug demesio skiriama lietuviskos muzikos propagavimui ne vienas Lietuvos kompozitorius savo kurinius dedikavo Leliumai chorui Padaryta nemaza fondiniu įrasu Lietuvos radijui dalyvauta televizijos laidose 1980 m chorvedys Vilniuje subure Meno darbuotoju rumuose jaunimo kamerinį chora ir surenge keleta konceru A Petrauskas yra ir muzikos pedagogas Nuo 1966 m Lietuvos valstybines konservatorijos muzikos akademijos koncertmeisteris nuo 1968 m Choro dirigavimo katedros destytojas nuo 1974 m vyr destytojas nuo 1982 m docentas nuo 1996 m profesorius Jo klase baige 74 jaunieji dirigentai Parase ir isleido apybraizas Muzikinio svietimo problemos Lietuvoje 1980 m ir Muzikinis svietimas Lietuvos mokyklose iki Pirmojo pasaulinio karo 1996 m Dirigavimo klausimu 1998m Sudare Kazimiero Viktoro Banaicio harmonizuotu lietuviu liaudies dainu rinkinį Ausrele vakarine 1987 m A Petrauskas respublikiniu dainu svenciu konsultantas Kauno miesto dainu svenciu dirigentas 1978 m respublikinio moteru ir vyru choru saskrydzio Siauliuose 1985 m respublikines dainu sventes 1990 m Lietuvos tautines dainu sventes 1994 m I ir 1998 m II Pasaulio lietuviu dainu sventes Kaune ir Vilniuje dirigentas 1995 m Baltijos ir Siaures saliu choru sventes Rygoje Lietuvos delegacijos vadovas ir dirigentas 1992 ir 1997 m Kaune suorganizavo tarptautinius choru festivalius 1992 1995 m Lietuvos choru sajungos prezidentas nuo 1995 m sios sajungos Prezidiumo narys Buvo respublikiniu ir tarptautiniu choru konkursu ziuri narys choro dirigavimo valstybiniu egzaminu komisiju narys 1977 m suteiktas nusipelniusio artisto garbes vardas 1987 m apdovanotas Kulturos zymuno zenklu SaltiniaiBoleslovas Zubrickas Pasaulio lietuviu chorvedziai enciklopedinis zinynas Vilnius 1999